Vilniaus apygardos teismas pirmadienį surengė pirmąjį posėdį baudžiamojoje byloje dėl teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo, joje kaltinamas Kirgizijos pilietis, turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
„Mano ginamasis nuo pat pradžių kalba, kad pinigai buvo pervesti labdaros tikslais, tiesiog žmonėms, kurie vargsta, kurie gyvena blogomis sąlygomis, padėti. Dalyje parodymų kalbama, kad jis nežinojo (kad teroristinė organizacija – ELTA), patvirtina rašytiniai įrodymai.
Mes esame pristatę dokumentus iš Kirgizijos generalinės prokuratūros, iš Prezidentūros, jie patvirtina, kad mano ginamojo gimtoje šalyje HAMAS organizacija nėra pripažinta teroristine, nes ten patvirtintas sąrašas organizacijų, kurios pripažįstamos teroristinėmis“, – po posėdžio žurnalistams sakė kaltinamojo advokatė Aušra Ručienė.
Vietoje masažuoklių ir kosmetikos reikmenų – sprogstamieji užtaisai: grupė vyrų bendradarbiavo su Rusija
„Šis straipsnis, kuriuo kaltinamas mano ginamasis pagal Baudžiamąjį kodeksą, mūsų Respublikoje tokios praktikos tokios kategorijos bylose nėra. Viena panaši byla yra išnagrinėta 2014 m. Lietuvos apeliaciniame teisme, ji baigėsi išteisinimu.
Būtinas dalykas, kad asmuo, kuris pervedė pinigus, žinojo, kad tai teroristinė organizacija su teroristiniais tikslais. Aš manau, kad šiuo atveju labai sunku įrodyti subjektyvinę pusę – tai tyčią, žinojimą“, – pridūrė ji.
Susiję straipsniai
Pasak jos, užsienietis apie organizaciją, kuriai pervedė pinigus, sužinojo, kai buvo pakviestas į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kai panaudojo dirbtinio intelekto įrankį ChatGPT.
„Buvo kviečiamas į VSD ir tada pasidomėjo. Žmogus išsigando, kas įvyko“, – aiškino advokatė.
Jos ginamajam gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, bendradarbiaudami su VSD. Bylos medžiagoje gausu raštų, VSD susirašinėjimų su Migracijos departamentu.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1977 m. gimęs vyras, išpažįstantis radikalias islamo idėjas, palaikantis teroristinę organizaciją HAMAS, 2025 m. vasarą atliko kelias finansines operacijas iš savo asmeninės kriptovaliutų piniginės ir parėmė teroristinės organizacijos HAMAS karinį sparną „Al Qassem Brigades“.
Teisme buvo paskelbta, kad M. Ali Nurkulovas pervedė 84 eurus ir 83 centus bei 93 eurus 96 centus. Vyras teismą tikino, kad aukojo humanitariniais tikslais.
Advokatė A. Ručienė sakė, kad jeigu būtų kalbama apie tokias sumas kitokio pobūdžio bylose, asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
„Jeigu būtų kitos nusikalstamos veikos, būtų mažareikšmiškumas ir būtų nutraukta dar per ikiteisminį tyrimą, bet mes puikiai žinom, kas yra terorizmas, kad tai yra grėsmė visam pasauliui“, – sakė A. Ručienė.
Ji prisiminė panašią bylą dėl terorizmo rėmimo, kurioje 2014 m. išteisinamąjį nuosprendį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas. Šis teismas konstatavo, kad privaloma ištirti, ar yra nusikalstamos veikos sudėtis.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Rimas Juodis su žurnalistais nebendravo.
Piktinosi Izraelio veiksmais
Per posėdį Vilniaus apygardos teisme buvo paskelbti kaltinamojo parodymai, duoti per ikiteisminį tyrimą.
„Izraelis daro daugiau blogio nei Rusija: Gazoje žudo vaikus, moteris, žmonės miršta iš bado, be vandens ir elektros“, – per ikiteisminį tyrimą pareigūnams sakė Kirgizijos pilietis M. Ali Nurkulovas.
Jis tada sakė, suprantantis, kad HAMAS yra teroristinė organizacija, ir teigė pinigų skiriantis humanitarinei pagalbai ir kovai prieš Izraelį.
Prokuroras R. Juodis teigė, kad kaltinamasis dabar pakeitė parodymus, kaltę pripažįsta deklaratyviai. Todėl prokuroras nesutinka su bylos baigimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Jeigu byla būtų baigta pagal minėtą tvarką, kaltinamasis galėjo tikėtis trečdaliu mažesnės bausmės.
Kaltinamąjį, atskridusį iš Stambulo, FNTT pareigūnai sulaikė kovo 21 d. Vilniaus oro uoste.
Teisėja Nida Vigelienė prie kitų bylos dokumentų prijungė kaltinamojo advokatės pateiktus dokumentus iš Kirgizijos generalinės prokuratūros bei Religijų reikalų agentūros, jog registruose nėra duomenų, kad HAMAS būtų pripažinta ekstremistine, teroristine ar būtų uždrausta Kirgizijos Respublikoje.
Kaltinamasis sakė nežinojęs, kad ši organizacija uždrausta Europos Sąjungoje.
Tenkindamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą teismas sulaikytam asmeniui skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. Paskui šis terminas buvo tęsiamas.
Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui rengti ar daryti arba vienam ar keliems teroristams arba grupei, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba asmenims ar grupėms, kurie verbuoja, rengia teroristus ar kitaip dalyvauja teroristinėje veikloje, remti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Kaltinime teigiama, kad Kirgizijos pilietis žinojo, kad teikia paramą teroristinei organizacijai.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs rugsėjį, vyks baigiamosios kalbos.