Laikas neištrynė mafijos šulo paliktų kraujo pėdsakų: Kaune – istorinis nuosprendis 18-metės žudikui

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį nusikalstamo susivienijimo vadeivą pripažino kaltu byloje dėl 18 metų kaunietės nužudymo kankinant arba kitaip itin žiauriai, skirdamas jam 14 metų laisvės atėmimą. Tokią pačią bausmę savo baigiamojoje kalboje siūlė skirti ir kaltinimą palaikęs prokuroras Vytautas Gataveckas. 

Šis procesas tapo istoriniu. Tikriausiai tai vienintelė byla Lietuvoje per visą nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, kurioje apkaltinamasis verdiktas būtų priimtas praėjus beveik ketvirčiui amžiaus nuo nusikaltimo – neskaitant atvejų, kuomet nuteisiami pokario laikais prie partizanų mirčių prisidėję sovietų represinių struktūrų smogikai.

Žvėriškas išpuolis prieš 18-metę buvo įvykdytas 2002 metų vasario 10–11 dienomis: mergina buvo taip žiauriai sumušta, kad tapo neįmanoma jos atpažinti pagal veido bruožus. Po 3 dienų ji mirė ligoninėje, neatgavusi sąmonės. Tuo metu K. Kanarskui buvo 27 metai.

Kasininke viename prekybos centrų dirbusiai aukai į galvą ir kitas kūno vietas buvo smogta mažiausiai 31 kartą.

Dar 2004 metais tame pačiame Kauno apygardos teisme Klaidensas žmogžudystės byloje buvo išteisintas, tačiau 2023 metais procesas buvo atnaujintas, į paviršių iškilus naujiems faktams. Žalią šviesą proceso atnaujinimui konstatavo, kad tuomečiai teisėsaugos pareigūnai aplaidžiai tyrė bylą, galimai piktnaudžiaudami padėtimi ir nesistengdami surinkti įrodymų prieš rankas krauju susitepusį mafiozą.

Kriminalistų duomenimis, liūdnai pagarsėjęs, 6 kartus anksčiau teistas K. Kanarskas prieš 25–30 metų Kaune buvo subūręs „Aguoninių“ gaują, kuri laikui bėgant transformavosi į vieną didžiausių Lietuvoje nusikalstamų susivienijimų – nuožmumu pagarsėjusius „Kamuolinius“.

Kol kas K. Kanarskas lieka laisvėje – nuosprendį dar galima apskųsti, o kol skundas nebus išnagrinėtas, belangėje už nusikaltimus, inkriminuojamus šioje byloje, jis neatsidurs.

2002 metų vasario 11-ąją mergina buvo mirtinai sudaužyta netoli nuo savo namų Dainavos mikrorajone esančiame daugiabučių kvartale. Tuo metu ji ėjo į namus. 

Užpuolimas buvo įvykdytas prieš vidurnaktį.

K. Kanarskas savo kaltę visą laiką neigė – tikino, jog jo neva iš viso nebuvo nusikaltimo vietoje.

Tuo prokuratūra tvirtino, atnaujinus, tyrimą, tvirtino surinkusi prieš jį svarius įrodymus.

Byloje buvo apklausta apie 40 liudytojų, kaltinamasis, medicinos specialistai.

Pareigūnų duomenimis, K. Kanarskas įviliojo 18-metę į baisius spąstus, iš anksto suplanavęs žmogžudystę.

Klaidensas ir mergina buvo pažįstami – pagal pirminius prokuratūros kaltinimus, panaudodamas smurtą, jis auką išžagino nuo 2002 metų vasario 10-osios iki vasario 11-osios vidurdienio, tiksliai nenustatytoje vietoje Kaune, o po to įvykdė žmogžudystę.

Tiesa, proceso metu prokuratūra kaltinimus išprievartavimu teisme atsiėmė, nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų. 

Tačiau kaltę dėl žmogžudystės pavyko įrodyti. Tyrėjų duomenimis, tarp žudiko ir būsimos aukos prieš tai buvo kilę nesutarimai, todėl jis nusprendė su ja susidoroti. 

K. Kanarskas merginą užpuolė V. Krėvės prospekte esančiame daugiabučių kvartale, patykojęs jos grįžtančios į namus. 

Pripažinta, kad kraupų nusikaltimą jis įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų. 

Kruvinai užmačiai įvykdyti K. Kanarskas pasikvietė savo draugą, „Kamuolinių“ gaujos narį Joną Sniešką-Džonį – sargyboje stovėjusio sėbro užduotis buvo perspėti nuo alkoholio ir narkotikų apsvaigusį Klaidensą, jeigu egzekucijos metu pasirodytų vėlyvi praeiviai.

Kol K. Kanarskas daužė auką, jo pakviestas į „talką“ J. Snieška stebėjo aplinką.

Jauna kaunietė buvo spardoma, smaugiama, galva trankoma į grindinį arba namo sieną. Jos gyvybė po 3 dienų užgeso Kauno klinikų reanimacijoje. 

Dar teismo proceso metu paprašytas pakomentuoti visus šiuos prokuratūros kaltinimus K. Kanarskas portalui Lrytas aiškino, jog neva yra šmeižiamas. Prieš merginą jis tikino nesmurtavęs.

Po žmogžudystės Džonis pabėgo į užsienį, o K. Kanarskas, prokurorų nuostabai, 2004 metais Kauno apygardos teisme buvo išteisintas ir išleistas į laisvę tiesiog iš posėdžių salės. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo naujos svarbios detalės, ir 2023 metais tyrimas užsisuko iš naujo.

Žmogžudystės bylą atnaujinti padėjo J. Snieškos sulaikymas. 2018 metais jis buvo sučiuptas Jungtinėje Karalystėje ir pristatytas į Lietuvą.

Tiriant kitus „Kamuolinių“ gaujos nusikaltimus, pareigūnams pavyko sužinoti ir naujas 18-metės nužudymo detales, atvedusias į teismą K. Kanarską.

„Įrodymų grandinę papildė Jungtinėje Karalystėje surasto ir Lietuvai perduoto J. Snieškos parodymai, kuriais jis patvirtino K. Kanarsko dalyvavimą padarant nusikaltimą ir atskleidė iki tol teismui nežinomas jo aplinkybes“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame Kauno apygardos teismo pranešime.

Tarsi nujausdamas gresiančią itin griežtą bausmę, 2022 metų balandį J. Snieška nusižudė Vilniaus policijos areštinėje.

K. Kanarską klampina ir maisto išvežiojo parodymai, duoti jau nūdienos proceso metu.

Per apklausą teisme buvęs kurjeris prisiminė, kaip prieš 23 metus, jau po žmogžudystės, sulaukė užsakymo pristatyti į Klaidenso namus cepelinus, o atvykęs nurodytu adresu, iš pažiūros smarkiai apgirtęs mafiozas parodė jam straipsnį viename Kauno dienraščių: „Žiūrėk, tai apie mane rašo. Aš ją nužudžiau“.

2026 metų sausio pabaigoje K. Kanarskas buvo nuteistas kitoje byloje, iškeltoje dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, vadovavimo jam ir milžiniško kiekio narkotikų platinimo.

Pareigūnų duomenimis, grupuotės čiuptuvai iš Lietuvos driekėsi į Ispaniją, narkotinių medžiagų vertė buvo milijoninė.

Klaidensas narkotikų byloje pasiųstas į kalėjimą 15 metų. Griežtų bausmių neišvengė ir šeši jo sėbrai.

Tiesa, kol K. Kanarsko skundo dar neišnagrinėjo Apeliacinis teismas, jis lieka laisvėje.

Neabejojama, kad jis skųs ir šiandieninį nuosprendį byloje dėl merginos nužudymo.

Mafijinės grupuotės vadeiva kalėjime atsidurs, jeigu bent vienas skundų bus atmestas – tokiu atveju nuosprendis bus įsiteisėjęs ir perduotas policijai operatyviam jo įvykdymui, pristatant Klaidensą į kalėjimą.

Nepaisant inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų, K. Kanarskui iki nuosprendžių paskelbimų abejose bylose buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimai.