Ugniagesiai: gaisrų šiemet daugiau, bet juose žūstančių žmonių – mažiau

Šiemet kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus, pernai per tą patį laikotarpį – 6. Miestuose žuvo 17 žmonių (33 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 34 (67 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo dvigubai daugiau žmonių nei miestuose.

Devyniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 5 – Vilniaus mieste), 7 – Panevėžio (iš jų 3 – Biržų rajone) apskrityje, 6 – Kauno (iš jų 3 – Kauno mieste) apskrityje, po 5 – Alytaus ir Klaipėdos apskrityse, po 4 – Šiaulių ir Utenos apskrityse, 1 – Marijampolės apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Tauragės ir Telšių apskrityse.

Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t.y. nuo 10-os iki 20-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 23 gyventojai, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 31 žmogus). Gaisruose žuvo 32 vyrai ir 15 moterų, o 4 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.

Devyniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 5 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl kitų priežasčių. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

2020–2024 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 9 mėnesių laikotarpį šalyje vidutiniškai kyla 6 590 gaisrų, kuriuose žūsta 59 gyventojai. Šiemet, palyginti su 5-erių metų vidurkiu, gaisrų (– 1,1 proc.) ir juose žuvusiųjų (-13,6 proc.) mažiau.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, vėstant orams skaudžių nelaimių padaugėja. Pernai spalio–gruodžio mėnesiais gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 607 gaisrai, kuriuose žuvo 23 žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.

Gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 1 434 gaisrai, t.y. 22,0 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 44 gyventojai (iš jų 32 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 984 gaisrai, iš jų 488 gaisrai, arba 50 proc., – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

509 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,8 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 199 gaisrai), pirtys (107), garažai (40). 670 gaisrų kilo transporto priemonėse (10,3 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 300 lengvųjų automobilių. Degė ir žemės ūkio technika, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais kilo 30 žemės ūkio technikos gaisrų, jų metu sugadinta 17 kombainų. 79 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc. visų gaisrų).

2 018 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose, t.y. 31,0 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 900 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. 65 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Vilniaus apskrityje užgesinti 833 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 304, Alytaus – 165, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Miestuose kilo 3 211 gaisrų (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 309 (51 proc.). Ugnis sunaikino 113 pastatų, 198 transporto priemones, 236 gyvūnus, 1 373 kv. m gyvenamojo ploto, o 3 075 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,0 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (10,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,5 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,0 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), neatsargus rūkymas (3,0 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,1 proc.). Be to, įregistruoti 188 padegimai (2,9 proc.), o 755 gaisrų (11,6 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 10 711 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 12 572 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis sumažėjo 14,8 proc.

Ugniagesiai gelbėtojai 3 983 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1 475 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį techninės pagalbos darbų buvo atlikta beveik dvigubai daugiau (2 832 darbai).

3 716 kartų ugniagesiai šiemet talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2 315 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1 404 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 112 nukentėjusiųjų asmenų bei ištraukė 30 žuvusiųjų.

Ugniagesiams gelbėtojams šiemet teko 319 kartų dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 84 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 35 gyventojus, iš jų 1 nepilnametį.

Palyginimui, pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 100 skenduolių, t.y. šiemet nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 16 proc.

Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (19), Šiaulių (13) ir Kauno (11) apskrityse. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 74 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 52 metai.

532 kartus ugniagesiai šiemet budėjo nukenksminant sprogmenis, 590 kartų jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 49 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 231 gyventoją, iš jų 25 vaikus.