2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai sausio mėnesį kyla 694 gaisrai, kuriuose žūsta 11 gyventojų, šiemet gaisrų 21,9 proc., o žuvusiųjų – 63,6 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, 2017 m. sausį gaisruose žuvo 21 gyventojas, o 2016 m. – 30.
Sausio mėnesį kilo 1 gaisras, kuriame žuvo du žmonės, o 16 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 4 žmonės (22 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 14 (78 proc.).
Keturi gyventojai žuvo Vilniaus rajono savivaldybėje, po 2 – Kauno, Kaišiadorių ir Telšių rajonų savivaldybėse, po 1 – Alytaus, Varėnos, Neringos, Rokiškio, Plungės rajonų, Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Kazlų rūdos savivaldybėse. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Tauragės ir Utenos apskrityse.
Po keturis gyventojus žuvo pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 15-tos iki 31-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 16 gyventojų, arba 89 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 3 val. ryto (žuvo 11 gyventojų, arba 61 proc.). Gaisruose žuvo 12 vyrų ir 6 moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.
Keturi gyventojai žuvo dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl neatsargaus rūkymo, 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 16 gyventojų, 83 pastatus, 15 transporto priemonių, 62 gyvūnus.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Per pirmąjį metų mėnesį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 430 gaisrų, t. y. 50,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 16 žmonių (iš jų 10 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. sausiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 244 gaisrai ir juose žuvo 5 gyventojai, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 76,2 proc., o juose žuvo net 11 gyventojų daugiau.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 175 gaisrai, juose žuvo 3 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 255, žuvo 13 žmonių. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 332 gaisrai, iš jų 173 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 96 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (11,3 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 37 gaisrai), pirtys (24), garažai (8), 78 gaisrai kilo transporto priemonėse (9,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 43 lengvuosius automobilius, 16 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose (1,9 proc.), o 9 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,1 proc.).
Miestuose užgesinta 420 gaisrų (50 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 426 (50 proc.). Ugnis sunaikino 26 pastatus, 30 transporto priemonių, 354 gyvūnus, 872 kv. m gyvenamojo ploto, o 627 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (30,0 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (11,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,8 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (7,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,8 proc.), neatsargus rūkymas (1,3 proc.).
Be to, įregistruoti 5 padegimai (0,6 proc.), o 147 gaisrų (17,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Per pirmąsias vasario mėnesio dienas gaisruose jau žuvo 2 gyventojai. 5-erių metų gaisrų statistikos duomenimis, vasario mėnesį vidutiniškai gaisruose žūsta 12 žmonių, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų atkreipti dėmesį į pagrindines gaisrų priežastis bei skaudžius jų padarinius ir atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, saugiai naudotis šildymo įrenginiais, nepalikti be priežiūros besikūrenančių krosnių, o pastebėjus gaisrą, nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Sausio mėnesį atlikta daugiau kaip 1 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio mėnesį atliko 1 279 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų sausiu, kai buvo atlikta 1 217 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis išaugo 5,1 proc.
Ugniagesiai gelbėtojai 460 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 141 darbas – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 579 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 396 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 176 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 3 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 12 žuvusiųjų.
18 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 5 skenduolius. 7 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 20 kartų teko likviduoti cheminius incidentus, 8 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 16 gyventojų, iš jų 1 vaiką.