Lietuvos kalėjimų tarnyba neneigia mirčių fakto, tačiau, kaip informuoja „Delfi“, savo atsisakymą bet ką komentuoti grindžia pradėtais ikiteisminiais tyrimais.
„Kalėjimų tarnybos atstovė neatsakė, kada tiksliai rasti mirusiųjų kūnai, kokie jų gimimo metai, dėl ko jie atliko bausmę ar kokios yra nustatytos pirminės įvykių aplinkybės. Taip pat nepatikslinta ir pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius atliekami ikiteisminiai tyrimai“, – skelbia „Delfi“.
Lrytas primena, kad šį vasarį Seimo kontrolierių įstaiga visuomenei pristatė nepriklausomą apžvalgą apie smurtą Lietuvos kalėjimuose. Neplaninių patikrinimų Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus kalėjimuose metu surinkti duomenys atskleidė kalėjimų sistemoje įsisenėjusias problemas: kriminalinės subkultūros įtaką, narkotinių medžiagų paplitimą ir nepakankamą apsaugą nuo smurto.
Jonavos r. vyro garaže pareigūnai aptiko įspūdingą kiekį kanapių: gresia ilgi metai kalėjime
Tąkart buvo pabrėžiama, kad narkotikai Lietuvos kalėjimuose yra plačiai paplitę, bet efektyvios reabilitacijos galimybės – ribotos.
Patikrinimų metu kalbinti nuteistieji neslėpė žinantys, iš ko kalėjimuose galėtų įsigyti narkotinių medžiagų.
„Narkotikų problemą Lietuvos kalėjimuose siekiama pažaboti pirmiausia užkardant draudžiamų medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigų teritoriją. Perimetrui stebėti pareigūnai pradeda naudoti dronus, taip pat įgyvendinamas „Saugaus laiško“ projektas, pagal kurį nuteistiesiems įteikiamos tik skenuotos jiems adresuotų laiškų kopijos, kad į kalėjimų vidų nepatektų narkotinėmis medžiagomis apipurkštas ar jose mirkytas popierius.
Pareigūnai šią sistemą vertina kaip pasiteisinusią, nes sumažėjo nuteistiesiems siunčiamų laiškų skaičius, tačiau žmogaus teisių ekspertai abejoja dėl šios priemonės proporcingumo. Ji taikoma visiems nuteistiesiems, taip pat ir nevartojantiems narkotikų, o laiškų, nuotraukų ir vaikų piešinių kopijos praranda savo sentimentalią vertę. Be to, narkotinės medžiagos pasiekia kalėjimus ir nepaisant šios priemonės taikymo.
Susiję straipsniai
Nuteistiesiems, priklausomiems nuo narkotinių ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, kalėjimuose formaliai sudaromos tam tikros gydymosi galimybės, tačiau praktikoje jos dažnai yra ribotos ir nepakankamos. Kalėjimų administracijos nurodo, kad asmenims, siekiantiems gydytis priklausomybę, taikomas pakaitinis gydymas metadonu ir kitais preparatais, organizuojami savipagalbos grupių susitikimai, taip pat susitikimai su savanoriais iš išorės.
Vis dėlto dalis nuteistųjų, mėgindami savarankiškai išsigydyti priklausomybę, siekia pasitraukti iš narkotikų vartojimą skatinančios aplinkos ir prašo būti perkelti į rakinamas kameras, kurių trūksta. Patekti į psichosocialinės reabilitacijos programas itin sudėtinga, patys kalėjimų darbuotojai jas apibūdino kaip „nišinę paslaugą“. Nepatenkantys į šias programas arba iš jų pašalinti nuteistieji paprastai lieka gyventi būriuose, kuriuose narkotinių medžiagų vartojimas yra paplitęs“, – skelbiama Seimo kontrolierių įstaigos apžvalgoje.