Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, pernai per ilgąjį šv. Velykų savaitgalį (balandžio 19–21 d.) kilo 69 gaisrai, jų metu nukentėjo 1 gyventojas, aukų gaisruose pavyko išvengti. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir daugiau nei 70 gelbėjimo darbų – talkino kitoms tarnyboms, teikė pagalbą gyventojams buityje, dirbo eismo įvykiuose bei vandenyje. Šių darbų metu buvo išgelbėtas 1 žmogus.
„Šventinis laikotarpis ugniagesiams gelbėtojams dažnai būna intensyvesnis nei įprastai – daugiausia incidentų kyla dėl kasdienių, atrodytų, smulkių sprendimų. Būtent todėl labai svarbu nepamiršti elementarių saugumo taisyklių tiek namuose, tiek leidžiant laiką lauke – jos padeda išvengti skaudžių nelaimių“, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis.
Didelė dalis gaisrų šventiniu laikotarpiu kyla virtuvėje, gaminant maistą. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad įkaitusių puodų ar keptuvių negalima palikti be priežiūros net trumpam, o vaikus būtina laikyti atokiau nuo viryklės. Jei užsidega riebalai, pirmiausia reikia išjungti kaitinimą ir indą uždengti dangčiu ar storu audiniu – jokiu būdu negalima pilti vandens, nes tai gali sukelti pavojingą liepsnos pliūpsnį.
Šalta žiema lėmė skaudžią žuvusiųjų gaisruose statistiką: pabrėžia ir žmonių neatsargumą
Šventinė nuotaika dažnai kuriama žvakėmis, tačiau jos taip pat kelia gaisro riziką. Uždegtas žvakes reikėtų statyti tik ant nedegių paviršių, laikyti jas vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje ir niekada nepalikti degančių be priežiūros. Taip pat svarbu neperkrauti elektros lizdų, naudoti tik tvarkingus elektros prietaisus ir nepalikti jų įjungtų išvykstant iš namų.
Šiltėjant orams, vis daugiau žmonių renkasi laiką leisti lauke – kepa maistą ar kūrena laužus. Tokiais atvejais ypač svarbu pasirinkti saugią vietą. Kepsninės turi būti statomos ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų, ant nedegaus pagrindo, toliau nuo sausos žolės, medžių ar kitų degių medžiagų. Ugniagesiai įspėja, kad šalia ugnies laikomi degieji skysčiai gali sukelti itin pavojingus liepsnos pliūpsnius ar net sprogimus.
Kuriant laužus būtina laikytis dar griežtesnių reikalavimų – jie turi būti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, jų negalima kurti miškuose, durpingose vietose, pučiant stipriam vėjui ar esant sausrai. Laužo negalima palikti be priežiūros, o baigus – būtina jį visiškai užgesinti.
Taip pat primenama, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti žaliąsias atliekas, o kaimo vietovėse tai daryti galima tik laikantis nustatytų saugumo reikalavimų ir saugių atstumų, t. y. kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Susiję straipsniai
Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad daugumos nelaimių galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Todėl svarbu ne tik patiems elgtis atsakingai, bet ir nelikti abejingiems – pastebėjus pavojingą elgesį, perspėti artimuosius ar kaimynus, reikalui esant – kreiptis pagalbos numeriu 112. Vieno žmogaus neatsargus elgesys gali sukelti nelaimę, kuri paliečia ne tik jį patį, bet ir aplinkinius.