2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per pirmąjį metų ketvirtį kyla 2 333 gaisrai, kuriuose žūsta 31 gyventojas. Šiemet gaisrų – 14,5 proc., o juose žuvusiųjų – 25,8 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per pirmąjį metų ketvirtį 2018 m. gaisruose žuvo 43 žmonės, o 2016 m. – 45.
Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 29 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 11 žmonių (28,2 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 28 (71,8 proc.).
Šešiolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), 5 – Šiaulių apskrityje, po 4 – Kauno ir Panevėžio apskrityse, 3 – Telšių apskrityje, po 2 – Alytaus ir Marijampolės apskrityse, po 1 – Klaipėdos, Tauragės ir Utenos apskrityse.
Užfiksavo liepsnose skendinčias komunalines atliekas: gaisrą sukėlė kiekvienam puikiai pažįstamas daiktas
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (10 gyventojai), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 19 žmonių, arba 49 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 3 val. ryto (žuvo 27 gyventojai, arba 69 proc.). Gaisruose žuvo 26 vyrai ir 8 moterys, o 5 žmonių tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.
Vienuolika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po 6 – dėl neatsargaus rūkymo ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 34 gyventojus, 205 pastatus, 67 transporto priemones, 592 gyvūnus.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Susiję straipsniai
Per 3 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 067 gaisrai, t. y. 39,9 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 29 žmonės (iš jų 23 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 763 gaisrai ir juose žuvo 21 gyventojas, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 39,8 proc., o juose žuvo 8 gyventojais, arba 38,1 proc., daugiau.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 441 gaisras, juose žuvo 7 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse kilo 626 gaisrai, žuvo 22 žmonės. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 823 gaisrai, iš jų 448 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 248 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,3 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 100 gaisrų), pirtys (48), garažai (29), 245 gaisrai kilo transporto priemonėse (9,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 148 lengvuosius automobilius. 26 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,0 proc. visų gaisrų).
496 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 18,6 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 230 ha atvirųjų teritorijų. 67 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 276 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 55, Alytaus – 42, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose šiemet užgesintas 1 241 gaisras (46,5 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1 430 (53,5 proc.). Ugnis sunaikino 67 pastatus, 59 transporto priemones, 735 gyvūnus, 1 661 kv. m gyvenamojo ploto, o 2 414 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (23,4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (12,1 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (12,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,7 proc.), neatsargus rūkymas (2,0 proc.). Be to, įregistruoti 33 padegimai (1,2 proc.), o 415 gaisrų (15,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad pernai balandžio mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 616 gaisrų, išdeginę daugiau kaip 330 hektarų, o 5-erių metų balandžio mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 477. Todėl ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, turtui, bet ir žmonių gyvybei.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta 3,5 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-kovo mėnesiais atliko 3 500 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 3 144 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 11,3 proc.
Ugniagesiai gelbėtojai 1 184 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 293 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 1 597 kartus talkinta kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1 092 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šių darbų skaičius šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 34,3 proc.). 435 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 32 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 4 žuvusiuosius.
61 kartą ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje, iš jų 39 darbai atlikti ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 15 skenduolių ir išgelbėjo 8 gyventojus. 69 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 106 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 17 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt.
Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 64 gyventojus, iš jų 4 vaikus.