Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 5433 gaisrai ir juose žuvo 41 gyventojas, šiemet užfiksuota 301 gaisru (5,5 proc.) ir 13 žuvusiųjų (31,7 proc.) daugiau. Šią vasarą gaisruose žuvo 1 žmogus (birželį – 0, liepą – 1).
2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per septynis pirmuosius metų mėnesius kyla 5323 gaisrai, kuriuose žūsta 49 žmonės.
Šiemet gaisrų – 7,7 proc., o juose žuvusiųjų – 10,2 proc. daugiau.
Lietuvos ugniagesiai leidžiasi į misiją: su technika išvyksta gesinti gaisrų Prancūzijoje
Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenis, per pirmuosius septynis metų mėnesius daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2017 m. (64 gyventojai), o mažiausiai – 2022 m. ir 2025 m. (po 41).
Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 44 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Susiję straipsniai
Miestuose žuvo 16 žmonių (30,0 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 38 (70,0 proc.).
Aštuoniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), 7 – Šiaulių apskrityje, po 5 – Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, 4 – Marijampolės apskrityje, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 26 žmonės, arba 48 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 32 gyventojai, arba 59 proc. žuvusiųjų).
Gaisruose žuvo 39 vyrai ir 12 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.
Šešiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 10 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių.
Dar 4 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 75 gyventojus, iš jų 3 vaikus, 404 pastatus, 113 transporto priemonių, 730 gyvūnų.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Per 7 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1528 gaisrai, t. y. 26,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 žmonių (iš jų 30 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose).
Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1264 gaisrai ir juose žuvo 34 gyventojai, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 20,9 proc., o juose žuvo 6 gyventojais, arba 17,6 proc., daugiau.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 659 gaisrai, kuriuose žuvo 9 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 869 gaisrai, juose žuvo 31 žmogus.
Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1103 gaisrai, iš jų 543 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 506 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai.
Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 203 gaisrai, kuriuose žuvo 1 žmogus), pirtys (97 gaisrai, žuvo 2 žmonės), garažai (51 gaisras). 602 gaisrai kilo transporto priemonėse (10,5 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 312 lengvųjų automobilių.
60 gaisrų kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,0 proc. visų gaisrų).
1516 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 26,4 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 518 ha atvirųjų teritorijų. 66 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse.
Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.
Vilniaus apskrityje užgesinti 636 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 216, Panevėžio – 123, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose šiemet kilo 2722 gaisrai (47,5 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3012 (52,5 proc.). Ugnis sunaikino 141 pastatą, 123 transporto priemones, 926 gyvūnus, 1847 kv. m gyvenamojo ploto, o 3330 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (14,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (3,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,4 proc.). Be to, įregistruoti 125 padegimai (2,2 proc.), dėl žaibo iškrovos kilo 13 gaisrų (0,2 proc.), o 453 gaisrų (7,9 proc.) priežastys dar tiriamos.
Per septynis šių metų mėnesius atlikta per 8,9 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-liepos mėnesiais atliko 8959 gelbėjimo darbus.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 8249 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 8,6 proc.
Ugniagesiai gelbėtojai 3474 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1371 darbas – techninė pagalba: nuo sniego, vėjo ar lietaus nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikti 3079 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet šių darbų poreikis išaugo 12,8 proc. 3328 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2164 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (atlikta 19,3 proc. daugiau darbų nei pernai per tą patį laikotarpį).
1092 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 81 nukentėjusį asmenį ir ištraukė 19 žuvusiųjų.
201 kartą ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 39 darbai atlikti ant ledo).
Darbų vandenyje metu jie ištraukė 61 skenduolį, iš jų 1 vaiką, ir išgelbėjo 24 gyventojus, iš jų 1 vaiką.
Vyrai sudaro 70 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (14 skenduolių) ir Panevėžio (11) apskrityse.
336 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 419 kartų teko likviduoti cheminius incidentus, 35 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu jie išgelbėjo 172 gyventojus, iš jų 19 vaikų.
Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 44 skenduolius, iš jų 9 – rugpjūčio mėnesį.
Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų.
Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.