Iki naujų mokslo metų pradžios liko savaitė, tačiau dalis Vilniaus vaikų vis dar nežino, į kokią mokyklą netrukus eis. Paaiškėjo, kad dalis moksleivių iki šiol nėra gavę vietos ugdymo įstaigose.

Vilniaus miesto savivaldybė ramina, kad priėmimo į mokyklas procesas dar nesibaigęs, visgi tėvų nerimo tai nesumažina – kai kurie sulaukia ir nelabai malonių pasiūlymų.

Vilniečiams siūlo mokytis ir už 20-ies kilometrų

Perpildytos sostinės ir kitų didmiesčių mokyklos nerimą kelia jau gana seniai. Kad dalis Vilniaus vaikų vis dar nepakviesti į mokyklas šią savaitę feisbuke rašė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:38776826]]

„Likus 10 dienų iki naujų mokslo metų, Vilniuje šimtai mokinių vis dar neturi vietos mokyklose.

Tiesa, kai kurie sulaukė „pasiūlymų“, bet... Kiek adekvatus toks pasiūlymas 11-okui Vilniuje?“, – klausė jis, ir pasidalijo, kokia alternatyva buvo pasiūlyta vienai jo pažįstamai šeimai Antakalnyje.

Tai – Vilniaus „Juventos“ gimnazija, nuo namų nutolusi daugiau nei 7 kilometrus, Salininkų gimnazija, nuo gyvenamosios vietos nutolusi 15 kilometrų, ir Grigiškių „Šviesos“ gimnazija, kuri šeimai būtų net už 20 kilometrų.

[[ge:lrytas:lrytas:38841762]][[ge:lrytas:lrytas:38911112]][[ge:lrytas:lrytas:39171112]]

Taip pat esą pasiūlyta sutartį sudaryti su suaugusiųjų ugdymo įstaigomis.

„Nežinau, kiek rimtai turiu reaguoti į pasiūlymus mokytis suaugusiųjų gimnazijoje arba suaugusiųjų mokymo centre, jei vaikas – 11-tokas...“, – rašė A.Nemunaitis.

Sostinės tarybos nario įrašas sulaukė įvairių reakcijų – vieni piktinosi „nesuvokiamu požiūriu“ į Vilniaus moksleivius ir jų tėvus, kiti oponavo, kad kituose rajonuose vaikai taip pat važiuoja į tolimesnes mokyklas, be to, galima rinktis ir privačią ugdymo įstaigą.

[[ge:lrytas:lrytas:39193381]]

Į mokyklas dar nepriimta virš 200 vaikų

Kaip portalui Lrytas atsiųstame komentare nurodė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, priėmimo į mokyklas procesas Vilniaus mieste vis dar vyksta, tačiau artėja prie pabaigos. Skaičiai keičiasi kasdien.

Aiškėja, kad kol kas į tam tikras klases nepriimta kiek daugiau nei 100 mokinių, tačiau skaičiai turėtų netrukus sumažėti.

„Iš viso savivaldybė yra sulaukusi 27,6 tūkst. prašymų priimti į mokyklas, t. y. maždaug 1000 daugiau nei pernai. Pagrindinis priėmimas vyksta į 1-as, 5-as, 9-as ir 11-as klases, vien į kurias jau priimta 24,4 tūkst. vaikų.

Į 1-as ir 5-as klases priimti jau visi vaikai, dėl kurių buvo pateikti prašymai, o į 9-as ir 11-as klases vietos mokyklose dar laukia 130 moksleivių. Tačiau reikia turėti omenyje, kad nuo liepos 1 d. yra priimami ir nauji prašymai priimti mokytis, o dalis tėvų dar nėra patvirtinę gautų pasiūlymų“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Anot G.Grubinsko, šiemet sostinės savivaldybė gavo kaip niekad daug naujų prašymų vasaros laikotarpiu – nuo liepos 1 d. jų jau sulaukta 876.

„Laisvų vietų į 9-as ir 11-as klases šiuo metu turi 10 gimnazijų Papildomai devintoms klasėms kai kuriose mokyklose padidinti klasių komplektai.

[[ge:lrytas:lrytas:39201702]]

Suprantame, kad nėra taip, jog visos mokyklos tinka visiems, todėl savivaldybė analizuoja ir tėvus informuoja apie visus galimus variantus, kad jie sprendimą priimtų turėdami visą informaciją“, – nurodė G.Grubinskas.

Galutinius sprendimus dėl dar nepriimtų vaikų savivaldybė pasiryžusi rasti iki rugpjūčio 27 d.

„Dabartinė dar nepriimtų vaikų situacija, palyginti su praėjusiais metais, šiemet yra geresnė. Pernai tuo pat metu vietų mokyklose į 1-as, 5-as, 9-as ir 11-as klases dar nebuvo sulaukę 423.

Sprendimai buvo rasti iki vasaros pabaigos“, – rašoma Lrytas pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme.

Lrytas pasidomėjo, kokia situacija šiuo metu yra ir kitame didmiestyje – Kaune. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė pabrėžė, kad visiems vaikams, registruotiems Kauno mieste, vietų bendrojo ugdymo mokyklose pakanka – iki šiol yra laisvų vietų visoms amžiaus grupėms.

„Kaunas kryptingai dirba, kad visiems vaikams pakaktų vietų mokyklose. Planavimas vyksta pagal gyventojų skaičiaus augimą – projektuojamos naujos mokyklos, klasės komplektuojamas pagal esamą poreikį: pavyzdžiui, įsteigtas VDU Klasikinio ugdymo licėjus – pirmosios vienuoliktos klasės bus formuojamos jau šiais mokslo metais, o 2026 m. – dvyliktos.

Pernai Panemunės progimnazija tapo progimnazija, kad galėtų priimti 5–8 klasių mokinius. Sparčiai augančiame Romainių mikrorajone, šalia statomo 260 vietų darželio projektuojama nauja mokykla.

Miestas kasmet skiria dideles investicijas esamų ugdymo įstaigų renovacijai – pavyzdžiui M. Yčo 2 ir Dvarų 49 gatvėse iš pagrindų rekonstruojami Tirkiliškių mokyklos–darželio padaliniai: atnaujinamos esamos erdvės, statomi nauji priestatai, kuriamos vaikų laisvalaikio ir poilsio erdvės.

Atlikus suplanuotus darbus, šiuolaikiškose erdvėse bus sukurta daugiau kaip 320 papildomų vietų“, – rašoma Lrytas pateiktame savivaldybės atsakyme.

Žinią siunčia ir ministerija

Apie tai, kad daliai sostinėje gyvenančių šeimų sunku rasti tinkamą mokyklą savo atžaloms, Lrytas rašė dar liepos pradžioje. Tuomet vilnietė mama Lina pasakojo, kad vienintelė pagal gyvenamąją vietą šeimai priklausanti mokykla jos vaikų tiesiog nepriima.

Ieškoti išeičių Lina bandė registruodama dukras į kitas miesto mokyklas, bet situacija čia – dar prastesnė.

„Mūsų, kaip ir kitų kokių 500 vaikų, niekur Vilniuje negalėjo net svarstyti kituose etapuose. Aš pati apskambinau kokias 15 gimnazijų, ir visos sako vieną ir tą patį, kad mes niekuo padėti negalime.

Jeigu ten nedeklaruota gyvenamoji vieta, prašymų į mokyklą iš viso net nesvarsto – nesvarbu, ar esi pateikęs prašymą sistemoje, ar nesi. Tiesiog net netraukia į sąrašus. Kitas atsakymas – jeigu atsiras laisvų vietų, priimsime tuos, kurie nepateko pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Dabar savivaldybė atostogauja, mokyklos iki rugpjūčio galo atostogauja, ir kitas priėmimo etapas yra rugpjūčio 27 dieną. Tai reiškia, kad rugpjūčio 27 dieną gali išgirsti lygiai tą patį atsakymą – vietos nėra“, – liepos pradžioje aiškino mama.

Lina piktinosi, kad tai, su kuo ji susidūrė, yra vaiko teisių pažeidimas, diskriminacija ir net emocinis smurtas.

„Iš savivaldybės gali paskambinti ir pasakyti, kad jūsų vaikas turi eiti į kažkokį proftechninį, nes kai kuriems tėvams jau skambino ir sakė, kad vaikai eitų į suaugusiųjų mokyklas. Kas yra suaugusiųjų mokyklos? Demotyvuotiems vaikams, tuo labiau, kad mano mergaitės yra labai motyvuotos, su aukštais vidurkiais“, – tvirtino moteris.

Privačios mokyklos, anot jos, taip pat ne variantas, nes daugiavaikei šeimai leisti du vaikus į privatų sektorių finansiškai yra neįmanoma.

„Man iki rugsėjo reikėtų gauti papildomų 20 tūkstančių eurų, tai faktas, kad aš negausiu. Netgi vieną vaiką išleisti reikia apie 8–10 tūkstančių. O kodėl mes turime mokėti, jei Lietuvoje mokslas yra nemokamas?“, – klausė Lina.

[[ge:lrytas:lrytas:39201700]]

Pasak mamos, baisi problema, kad tokie rajonai kaip Pašilaičiai, Fabijoniškės, Justiniškės ar Pilaitė yra tiesiog perkrauti, o kai kuriuose iš jų yra vos po vieną gimnaziją.

Šeima visą laiką gyveno praktiškai Gabijos gimnazijos kieme, ten ir deklaravo gyvenamąją vietą.

Į problemą tuomet sureagavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos atstovų teigimu, nors su panašia situacija susiduria ir kiti didieji miestai, situacija Vilniaus mieste tikrai yra labai opi ir taip būti neturėtų.

Pažymėta, jog savivaldybės turėtų jautriau žiūrėti į priėmimo procesą ir galbūt tam tikras procedūras susiplanuoti iš anksto.

„Vadovaudamosi Švietimo įstatymu, savivaldybės turėtų užtikrinti vietas bendrojo ugdymo mokyklose visiems vaikams, kurie gyvena jų teritorijoje.

Savivaldybėms prieinami gyventojų migracijos duomenys, vaikų gimimo duomenys, tad vietas mokyklose galima susiplanuoti iš anksto, ir apie tai informuoti šeimas, kad vasaros pradžioje nekiltų tokio nereikalingo streso ir sumaišties.

Juolab, kad iki naujų mokslo metų pradžios Vilniaus savivaldybė vis vien turės surasti mokiniams vietas. Nors Vilnius jau kelerius metus turi centralizuotą priėmimą, šiuo metu rengiama visuotinė centralizuota mokinių priėmimo į mokyklas informacinė sistema, kuri apims visą Lietuvą.

Kai ji bus įdiegta, bus galima iš karto pamatyti, kur vaikai registruojasi, kokia situacija mokyklose, ir greitai reaguoti, jeigu kažkur kyla problemų“, – portalui Lrytas atsiųstame komentare liepą nurodė ŠMSM.

Tuomet savivaldybė ir pati pripažino, kad kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose dėl sparčios plėtros ir gyventojų (o kartu – ir vaikų) skaičiaus augimo, švietimo įstaigų ima vis labiau trūkti, tad dalis esamų mokyklų nebegeba priimti visų joms priskirtose teritorijose gyvenančių vaikų.

Rimtas galvosopis: tiksint paskutinėms dienoms iki mokslo metų dalis vaikų – dar be mokyklos