Tačiau šiandien mokyklų koridoriuose vis dažniau sutinkame karjeros specialistą, dar vadinamą karjeros mokytoju. Nors apie juos dar ne visi tėvai daug žino, šių specialistų vaidmuo švietimo sistemoje tampa vis svarbesnis. Ar tai reiškia, kad dabartiniai mokiniai nebepajėgūs apsispręsti dėl savo ateities? Ar jie tikrai nebežino, ką norėtų dirbti tapę suaugusiais?
Mokyklose dirbančios karjeros mokytojos į šiuos nerimastingus klausimus žvelgia su šypsena ir supratingumu. Anot jų, problema slypi ne vaikų silpnume ar neapsisprendime, o visiškai pasikeitusioje aplinkoje. Šiuolaikiniai mokiniai gyvena pasaulyje, kuriame informacijos srautas, profesijų įvairovė ir galimybių amplitudė tokia plati, kad neretą vaiką visa tai tiesiog glumina, todėl karjeros specialistas tampa ne prabanga, o būtinybe: jis padeda ne tik sužinoti apie profesijas bei į jas nuvedančius kelius, bet ir padeda pažinti save. Tai tarsi tarpininkas tarp psichologo ir dalyko mokytojo.
Karjeros ugdymas – ne privilegija, o būtinybė, padedanti priimti gyvenimo sprendimus
Kėdainių šviesiosios gimnazijos karjeros specialistė Indrė Mackevičienė ir Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos karjeros specialistė Jurgita Liutkevičienė sako, kad ši profesija – ne tik apie profesijos pasirinkimą, bet ir apie nuoseklų mokinio savęs pažinimo bei jo gyvenimo plano kūrimą.
„Karjeros mokytojas padeda mokiniams suprasti savo stiprybes, pasirinkti tinkamiausią karjeros kelią ir pasirengti ateities darbo pasauliui. Konsultuoju dėl profesijos pasirinkimo, mokymosi krypčių, karjeros galimybių, padedu atpažinti mokinių interesus, polinkius, gebėjimus bei vertybes“, – pasakoja Indrė.
Jurgita šią mintį papildo: „Karjeros specialistas padeda mokiniams pažinti savo vertę ir atrasti, kaip ją prasmingai pritaikyti realiame gyvenime. Tai ilgas, kryptingų pastangų reikalaujantis procesas, į kurį mokiniai gali kreiptis su įvairiais, jų ateičiai svarbiais klausimais.“
Abi specialistės sutinka, kad karjeros ugdymo esmė – ne tik teikti informaciją, bet ir padėti mokiniui sąmoningai priimti sprendimus. I. Mackevičienė pabrėžia, kad pagrindinė karjeros mokytojo misija – padėti mokiniams pažinti save ir priimti informuotus sprendimus dėl mokymosi bei būsimos karjeros kelio.
„Ypač II gimnazinių klasių mokiniams tai svarbu, kai pildomi individualūs ugdymosi planai, pasirenkami dalykai III ir IV gimnazijos klasėms bei valstybinių brandos egzaminų tvarkaraštis“, – sako pašnekovė.
Anot J. Liutkevičienės, karjeros specialisto tikslas – ugdyti kompetencijas, būtinas sėkmingam mokymosi krypčių, profesijos ar darbinės veiklos pasirinkimui. Ji atkreipia dėmesį, jog karjeros mokytojas stipriai skiriasi nuo klasikinio dalyko mokytojo ar psichologo. Kolegei antrina ir šviesiosios gimnazijos karjeros specialistė.
„Dalyko mokytojas moko konkretaus dalyko, o karjeros mokytojas moko gyvenimo ir karjeros planavimo įgūdžių. Psichologas rūpinasi emocine ir psichologine sveikata, o karjeros mokytojas – karjeros krypties ir pasirinkimų aiškumu“, – aiškina Indrė.
Jurgita sutinka, kad ugdymas karjerai nėra privalomas dalykas, už jį nerašomi pažymiai, tačiau pamokoje tenka būti tiek mokytoju, tiek psichologu: „Svarbu atrasti veiklas, kurios sudomintų mokinius, leistų jiems pamatyti realią naudą ir atskleisti lyderystę, kūrybiškumą bei gebėjimą dirbti komandoje.“
Karjeros mokytojas gali tapti tiltu tarp švietimo ir psichologinės pagalbos Abi specialistės pabrėžia, kad karjeros mokytojo darbe svarbios įvairios kompetencijos: konsultavimo įgūdžiai, analitiniai gebėjimai, pedagoginės kompetencijos, gebėjimas bendradarbiauti, valdyti auditoriją, kurti saugią atmosferą. Indrė sako, kad karjeros mokytojas turi būti žmogus, padedantis mokiniui atrasti ir kurti savo gyvenimo kelią, o Jurgita priduria, kad gebėjimas įtraukti, sudominti, skatinti refleksiją ir savarankišką mąstymą yra esminis.
Per pastaruosius metus ši profesija ženkliai keitėsi. I. Mackevičienė pažymi, kad nuo 2022 m. įsteigti nauji karjeros specialistų etatai, diegiamos skaitmeninės sistemos, tokios kaip „MUKIS“, ir karjeros ugdymas tapo sisteminiu procesu nuo pirmos klasės.
„Tai rodo, kad karjeros ugdymas nebėra tik paskutinės klasės „pasirinkti profesiją“ etapas, – sako ji. – Dabar formuojamos karjeros kompetencijos nuo ankstyvo amžiaus, o karjeros mokytojas gali tapti tiltu tarp švietimo ir psichologinės pagalbos.“
J. Liutkevičienė papildo, kad dabar didesnis dėmesys skiriamas profesiniam veiklinimui: mokiniai gali „pasimatuoti“ profesiją, susipažinti su darbo pobūdžiu, reikalavimais ir įsivertinti savo tinkamumą bei motyvaciją, kas padeda geriau suprasti, ar pasirinkta kryptis atitinka asmeninius lūkesčius.
Netinkami sprendimai ir pasirinkimai mokykloje gali brangiai kainuoti gyvenime Abi specialistės pabrėžia, kad karjeros ugdymas mokykloje tapo būtinas, nes šiuolaikinis pasaulis labai pasikeitė. Indrė aiškina, kad profesijų įvairovė milžiniška, dalis jų nyksta, atsiranda naujų, o informacijos srautas didžiulis.
„Netinkamas sprendimas brangiai kainuoja – studijų ir karjeros keitimas reikalauja laiko, pinigų ir emocinės energijos. Karjeros ugdymas padeda sumažinti klaidų riziką, mažina nerimą ir suteikia aiškumo“, – kalba karjeros specialistė.
Su kolege sutinka ir Jurgita bei priduria, kad svarbu suteikti jaunam žmogui kompetencijas, padedančias orientuotis pokyčiuose, sąmoningai rinktis profesiją ir prireikus persikvalifikuoti.
Karjeros ugdymas sumažina nerimą ir suteikia aiškumo
Karjeros mokytojo įtaka, anot kalbintų specialisčių, mokinio ateičiai yra didelė. Indrė pažymi, kad tai ne tik sprendimų nurodymas, bet ir pagalba pamatyti save, suprasti pasaulį ir priimti labiau pagrįstus sprendimus. Jurgita sako: „Svarbiausia – suteikti įrankius, kurie padeda mokiniui atrasti atsakymus į jam rūpimus klausimus, o klaidos taip pat gali padėti atrasti teisingą kryptį.“
Abi specialistės akcentuoja, kad karjeros ugdymas mažina nerimą, suteikia aiškumo, normalizuoja abejonę, padeda struktūruoti mintis ir suteikia saugią erdvę kalbėti apie ateitį.
Mokiniai, priimdami karjeros sprendimus, susiduria su įvairiais iššūkiais. I. Mackevičienė kalba apie savęs nepažinimą, informacijos perteklių, tėvų, draugų ar visuomenės spaudimą, baimę suklysti, menką darbo rinkos supratimą, motyvacijos stoką ir emocinius sunkumus. Tuo metu J. Liutkevičienė pabrėžia savęs nepažinimą, profesijų gausą, nuolat kintančią darbo rinką ir tėvų ar aplinkos spaudimą rinktis „perspektyvią“, o ne artimą kryptį.
Skirtingame amžiuje vaikai skirtingai supranta karjerą ir jos galimybes
Pasidomėjus, kaip keičiasi mokinių požiūris į karjeros planavimą skirtingame amžiuje, abi specialistės vieningai sako, jog jaunesni, 5–8 klasių, mokiniai dar dažnai nesusimąsto apie profesiją, todėl veiklos jiems turi būti žaismingos ir įkvepiančios, o vyresni, 9–12 klasių mokiniai, susiduria su realiais sprendimais, spaudimu ir pasirinkimo atsakomybe, todėl veiklos turi būti struktūruotos ir ramybės suteikiančios.
Kad būtų lengviau moksleiviams pasirinkti savo ateitį, karjeros specialistės sako nuolat bendradarbiaujančios su darbdaviais, aukštosiomis mokyklomis ir kitomis institucijomis. Indrė pažymi partnerystės svarbą, nes mokiniai pamato realų darbo pasaulį, o Jurgita džiaugiasi galimybe, kad mokiniai susipažįsta su įvairių žmonių istorijomis ir unikaliomis karjeros galimybėmis.
Ne visi mokiniai dar suvokia atsakomybę dėl savo pačių ateities
Paklaustos, su kokiais sunkumais susiduria savo kasdienėje veikloje, pašnekovės kalba atvirai: I. Mackevičienė mini emocinį krūvį, sistemos ribotumus, mokinių atsainų požiūrį, tėvų lūkesčių ir mokinių norų konfliktus, nuolat kintančias profesijas ir darbo rinkos poreikius bei skirtingus mokinių poreikius. Jurgita priduria, kad liūdina mokinių nenoras pasistengti ir suvokti savo atsakomybės dėl pačių ateities.
Vis tik džiaugsmo ir įkvėpimo karjeros specialisčių darbe taip pat nestinga, kurių šaltiniu tampa mokinių pasiekimai, smalsumas, kūrybiškumas ir įsitraukimas. Indrė džiaugiasi, kai mokinys atranda tinkamą profesiją ir drąsiai siekia to, kas jam tinka, o Jurgita – kai mokiniai aktyviai dalyvauja pamokose ir projektinėse veiklose, jaučia, kad jų nuomonė svarbi.
Karjeros specialistų svarba ugdyme nuolatos auga
Nors neretai tėvai vaikų ugdymą perkelia ant mokyklos ir mokytojų pečių, tačiau tėvų vaidmuo karjeros planavime taip pat yra labai svarbus, tačiau jis turi būti subalansuotas. Indrė sako, kad tėvai gali būti kelrodė žvaigždė, bet ne vairuotojas, o Jurgita pabrėžia nuoširdų dialogą, klausymąsi ir palaikymą, leidžiantį vaikui drąsiai rinktis. Vis tik abi pašnekovės pažymi, kad tėvų požiūris keičiasi – jie labiau pasitiki mokinių sprendimais, suteikia daugiau laisvės ir dažniau konsultuojasi prieš svarbius pasirinkimus.
Kalbant apie ateitį, abi specialistės mato didėjančią karjeros ugdymo svarbą. I. Mackevičienė mano, kad karjeros ugdymas taps nuolatine veikla, gebėjimų, vertybių ir interesų atnaujinimu, o Jurgita tikisi, kad ateityje tai taps atskira pamoka, svarbi visapusiškam mokinių kompetencijų ugdymui. Abi sutaria, kad karjeros mokytojo vaidmenį sustiprintų aiškus funkcijų įtvirtinimas švietimo sistemoje, pakankami resursai, kvalifikacijos kėlimas ir glaudesnis bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene bei socialiniais partneriais.
Karjeros specialisčių svajonė – teisingi vaikų pasirinkimai ir atradimo džiaugsmas
Paklaustos, apie ką pačios labiausiai svajoja savo profesinėje veikloje, karjeroje, abi specialistės sako, kad karjeros ugdymas būtų matomas kaip svarbi mokinio kelio dalis, o ne „papildoma veikla“.
„Svajonė – kur karjeros mokytojas būtų komandos dalis, ne viena veiklos „sala“. Labai svajočiau, kad tėvai klausytų vaikų, palaikytų, neprojektuotų savo neįgyvendintų svajonių, norėtų suprasti, kas jų vaikui tinka, o ne kas „saugiau“ ar „prestižiškiau“. Tėvai gali būti nuostabūs partneriai – bet tam reikia kultūros pokyčio. Ir svarbiausia – matyti, kaip mokiniai atranda save, tai tikriausiai didžiausia svajonė, kai mokinys sako: „Dabar pagaliau suprantu, kas man svarbu“, „Aš radau kryptį“, „Nebebijau rinktis“, „Esu ramesnis dėl ateities“. Svajonė – turėti daug tokių momentų ir žinoti, kad mano darbas keičia gyvenimus, nors ir mažais žingsniais“, – viltimis ir svajonėmis dalinasi I. Mackevičienė.
Su kolege sutinka ir J. Liutkevičienė bei sako norinti, kad mokiniai drąsiai tyrinėtų, klaustų, išbandytų ir jaustųsi palaikomi savo kelionėje, o karjeros specialistas galėtų būti jų patikimas partneris visame procese.