„Taip pat rekomendavome intensyviai mokyti lietuvių kalbos pirmaisiais atvykimo metais. Taip pat po adaptacinio laikotarpio testuoti užsieniečių vaikų pasiektą lietuvių kalbos lygį“, – ketvirtadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete teigė vyriausioji auditorė Rasa Pupeikytė–Usačiova.
„Dar viena rekomendacija būtų nustatyti minimalų lietuvių kalbos savaitinių pamokų skaičių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas vykdančiose mokyklose. Ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį, teikiamą ŠMSM apie užsienio valstybės programas vykdančių mokyklų ugdymo kokybę“, – tęsė ji.
Taip pat nustatyta, kad neužtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos tobulinimas pedagogams, kas padėtų įgyti reikiamų kompetencijų. Nė viena iš 10 atsirinktų savivaldybių ir nevykdė tokios kvalifikacijos tobulinimo, o 6 savivaldybės tokių mokymų nevykdė nė vienais audituojamais metais.
Todėl Valstybės kontrolė ministerijai rekomenduoja nustatyti, kokia švietimo ir mokymosi pagalba turi būti skiriama užsieniečiams vaikams adaptaciniu laikotarpiu. Taip pat – rinkti duomenis apie pagalbos poreikį, faktinį jos suteikimą ir parengti atskirą nacionalinę pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą ar modulį, skirtą užsieniečių vaikų ugdymui.
Tuo metu savivaldybėms rekomenduojama kasmet rinkti duomenis apie švietimo pagalbos poreikį ir faktinį jos suteikimą užsieniečiams vaikams. Taip pat rekomenduojama mokykloms vykdyti priemones, kurios skatintų užsieniečių vaikų tėvų įsitraukymą į ugdymo procesą. Galiausiai, patariama rinkti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikį dėl užsieniečių vaikų ugdymo, organizuoti mokymus. Taip pat rekomenduojama kasmet planuoti užsieniečių vaikų ugdymo užtikrinimo uždavinius, priemones ir rodiklius.
ŠMSM rekomendacijas žada įgyvendinti
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad dalis priemonių jau dabar yra vykdomos, tačiau pripažino, jog turimi instrumentai nėra pakankami.
„Sutinkame, kad priemonės nėra visai pakankamos, todėl įgyvendinsime rekomendacijas, kurias gavome iš Valstybės kontrolės. Kursime nacionalinį užsieniečių vaikų integracijos modelį pagal geruosius pavyzdžius“, – komitete teigė jis.
„Taip pat atnaujindami bendruosius ugdymo planus numatysime minimalų pamokų skaičių, kursime testus lietuvių kalbos lygio nustatymui. Parengsime stebėsenos, mokytojų kvalifikacijos kėlimo, pagalbos vaikams ir rodiklių stebėsenos sistemą, patobulindami funkcionalumus stebėsenai gerinti. Esant poreikiui, bus galima svarstyti ir kitus teisės aktų pakeitimus“, – akcentavo viceministras.
Kaip skelbta, sausio viduryje Valstybės kontrolė pristatė atlikto audito rezultatus. Nustatyta, jog 2024–2025 mokslo metais Lietuvos mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų, tačiau jų galimybės išmokti lietuvių kalbą ir integruotis išliko nevienodos ir priklausė nuo gyvenamosios vietos.
Nors užsieniečių vaikų skaičius auga, lietuvių kalba besimokanti jų dalis kasmet mažėjo. 2024–2025 mokslo metais tokie vaikai sudarė 44 proc. 29 proc. užsieniečių vaikų mokėsi rusų, 21 proc. – ukrainiečių, o likusieji 6 proc. – anglų, prancūzų, baltarusių mokomosiomis kalbomis.
Auditorių teigimu, blogiausia situacija yra Klaipėdos ir Visagino savivaldybėse – čia lietuvių kalba ugdomi tik apie 13 proc. vaikų.
Atliekant auditą taip pat buvo nustatyta, kad dauguma savivaldybių neturi plano, kaip sėkmingai vykdyti užsieniečių vaikų integraciją.
9 iš 10 atsirinktų savivaldybių nebuvo numačiusios tikslų ir uždavinių, susijusių su užsieniečių vaikų bendruoju ugdymu.