Naujas visoje Europoje atliktas tyrimas, kurį užsakė bendrovė „Epson“, atskleidė, kad 58 proc. mokytojų mano, jog moksleivių naudojimasis dirbtiniu intelektu (DI) atliekant užduotis turi neigiamą poveikį mokymuisi.
75 proc. mokytojų pastebėjo, kad mokiniai naudojasi DI įrankiais ruošdami klasės ir namų darbus. 60 proc. sutinka, kad užduočių atlikimas pasitelkiant DI leidžia mokiniams „apeiti“ tikrąjį ugdymo procesą. 73 proc. mokytojų išreiškė susirūpinimą, kad per didelis pasitikėjimas DI mažina mokinių gebėjimą:
– atpažinti klaidingą informaciją;
– mąstyti kritiškai.
Savo ruožtu 54 proc. respondentų teigia, kad tai lemia prastesnius egzaminų rezultatus, nes be DI pagalbos mokiniai sunkiai susidoroja su užduotimis.
Svarbu paminėti, kad mokytojai neragina visiškai atsisakyti technologijų, tačiau jie aiškiai pabrėžia – pagrindai turi būti pirmoje vietoje. 61 proc. apklaustųjų norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama tradicinėms priemonėms, pavyzdžiui, pratyboms ir vadovėliams. Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) mano, kad šios priemonės išlieka būtinos siekiant užtikrinti esminius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius.
Popierius prieš ekranus: ekspertų įžvalgos
Tyrimas taip pat parodė, kad 60 proc. mokytojų įsitikinę, jog mokiniai geriau mokosi naudodami popierines priemones nei ekranus, o 66 proc. teigia, kad tradiciniai metodai padeda pamatus mokymuisi visą gyvenimą. Šiai nuomonei pritaria ir akademinės bendruomenės ekspertai. Dr. Lili Yu iš Macquarie Psichologijos universiteto (Australija) teigia: „Informacijos įsisavinimas prastėja, kai skaitome informacijos prisotintą tekstą, pavyzdžiui, vadovėlį, ekrane.“
„Štai kodėl praktiniai įrankiai yra tokie svarbūs“, – sako Fabio Girotto iš „Epson Europe“. „Spausdintuvai mokyklose užtikrina, kad mokiniai galėtų naudotis spausdinta medžiaga, kuri sustiprina šiuos mokymosi pagrindus.“
Su tuo sutinka 54 proc. mokytojų, teigiančių, kad spausdintuvai yra gyvybiškai svarbi švietimo dalis, o 41 proc. pabrėžia jų būtinybę padedant mokiniams mokytis iš tradicinės medžiagos.
Reikalingas balansas ir valstybės dėmesys
Visgi beveik trečdalis mokytojų nurodo, jog jų mokyklose trūksta spausdintuvų, kad būtų galima parūpinti spausdintą medžiagą tada, kai jos labiausiai reikia. Dar 68 proc. apklaustųjų sutinka, kad valstybės politikai, priimdami sprendimus dėl švietimo kokybės gerinimo, turėtų atsižvelgti į spausdinimo įrangos poreikį.
Dauguma mokytojų (78 proc.) pripažįsta, kad DI vaidmuo švietime yra svarbus, tačiau jį būtina naudoti atsakingai. Todėl 88 proc. teigia, kad turi būti išlaikyta racionali pusiausvyra tarp skaitmeninių technologijų ir tradicinių priemonių (rašiklio bei popieriaus).
„DI neabejotinai keičia pasaulį. Norėdami kuo geriau juo pasinaudoti ateityje, mokiniai mokykloje turi jį naudoti atsargiai. Pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas bazinių žinių įtvirtinimui tradiciniais metodais. Trumpai tariant, norėdami parengti DI erai pasiruošusią darbo jėgą, gebančią mąstyti kritiškai ir atsakingai naudotis technologijomis, turime klasėse išlaikyti stiprų orientavimąsi į darbą su popieriumi ir rašikliu“, – apibendrina F. Girotto.