Ji įregistravo tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas.
Jei Seimas pritartų, mokinys, be privalomųjų mokomųjų dalykų, galėtų mokytis mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų, įskaitant gestų kalbą, jeigu mokykla turi galimybes organizuoti tokį mokymą. Kaip numato projektas, gestų kalba būtų pripažįstama viena iš kalbų, kurios gali būti pasirenkamos bendrojo ugdymo programose.
Iniciatyvos autorės L. Girskienės nuomone, gestų kalbos vertėjo profesiją būtina populiarinti įvairiais būdais. Vienas jų – sudaryti galimybę bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams pažinti gestų kalbą kuo anksčiau.
„Lietuvių gestų kalbos vertėjo profesija Lietuvoje – viena rečiausių. Per metus paruošiami vos keli specialistai. Tuo metu gestų kalbos vertėjo profesiją turintys specialistai negali patenkinti viso paslaugos poreikio. Gestų kalbos vertėjų trūkumas sudaro daug nepatogumų klausos negalią turintiems asmenims. Kasdienis gyvenimas jiems tampa iššūkiu, o atskirtis tik dar labiau didėja. Tokia padėtis didina nelygybę ir riboja asmenų, turinčių klausos negalią, galimybes“, – sako Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė L. Girskienė.
Parlamentarės teigimu, gestų kalbos įtraukimas į bendrojo ugdymo programas laikytinas tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimu nacionalinėje švietimo politikoje.
„Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija gestų kalbą pripažįsta kaip lygiavertę kalbą, o ne pagalbinę komunikacijos priemonę. Konvencija nustato valstybių pareigą ne tik užtikrinti asmenims teisę mokytis gestų kalba, plėtoti jos vartojimo galimybes, bet ir aktyviai skatinti jos mokymąsi bendrojo ugdymo mokyklose bei šios kalbos integraciją į švietimo sistemą. Konvencija įtvirtina pozityviąją valstybės pareigą kurti institucinę, teisinę ir švietimo infrastruktūrą, leidžiančią gestų kalbai funkcionuoti kaip pilnavertei kalbai visuomenėje“, – sako L. Girskienė.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos dėl gestų kalbos įsigaliotų nuo 2028 m. sausio 1 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų.
Šiuo metu įstatyme nėra numatyta, kad mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų galėtų rinktis ir mokytis gestų kalbos.