Jas priėmus, savivaldybės turėtų užtikrinti, kad vidurinis ugdymas bent vienoje mokykloje ar bent vienoje klasėje būtų vykdomas tautinių mažumų kalba.
Vienas iš įstatymo pataisų autorių, Seimo narys Jaroslavas Narkevičius sako, kad jomis siekiama panaikinti šiuo metu galiojančias, jo manymu, tautines mažumas diskriminuojančias nuostatas. Parlamentaro teigimu, vietovėse, kuriose tautinės mažumos sudaro gyventojų daugumą, moksleiviai turi teisę įgyti vidurinį išsilavinimą savo gimtąja kalba.
„Šiuo metu įstatymas įpareigoja tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir vietovėse išsaugoti mokyklą ar bent vieną klasę, kur ugdymas nuo 11 klasės vyksta valstybine kalba. Nepaisant to, kad mokykla neatitinka tam tikrų nustatytų reikalavimų, ji turėtų ten išlikti. Tuo tarpu mokykloms, vykdančioms ugdymą tautinių mažumų kalba, analogiškas reikalavimas nenustatytas, t. y. nenumatyta pareiga savivaldybėms užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje ar bent vienoje 11–12 klasėje būtų įgyvendinama ir tautinių mažumų kalba“, – Eltai sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J. Narkevičius.
Susiję straipsniai
Priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas, jo teigimu, ši situacija būtų ištaisyta, regionuose būtų išsaugotos ne tik lietuviškos, bet ir lenkiškos mokyklos.
Projektą kartu su J. Narkevičiumi teikia teisingumo ministrė parlamentarė Rita Tamašunienė ir Seimo narys Česlavas Olševskis.
Beje, analogišką įstatymo pataisą LLRA-KŠS atstovaujantys parlamentarai teikė prieš kelerius metus, tačiau jai nebuvo pritarta.
Pagal galiojantį Švietimo įstatymą, tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose vietovėse, kuriose veikia valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos, turi būti užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje ar bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama valstybine kalba.