Didžiausia pameistrystės skatinimo programa: pasiekti rezultatai ir pamokos
Apibendrindamas dabartinę programą Julius Jakučinskas pabrėžia, kad tai didžiausias iki šiol pameistrystės skatinimo projektas Lietuvoje, padėjęs reikšmingai išauginti pameistrystės apimtis.
Iki tol paramos pameistrystei projektai buvo gerokai mažesnės apimties ir apėmė trumpesnį laikotarpį. Jo nuomone, pagrindiniu laimėjimu galima laikyti ne tiek pačius pameistrystės skaičius, kiek tai, kad visos profesinio mokymo įstaigos dalyvavo projekte ir įgijo daugiau vertingos patirties ir pritraukė daugiau darbdavių.
Susiję straipsniai
Iš esmės visuose Lietuvos regionuose buvo išbandyta pameistrystė ir įsitikinta, kad ji gali vienodai sėkmingai veikti tiek mažesniuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Patirtis parodė, kad pameistrystė neapsiriboja tam tikromis specialybėmis – ji sėkmingai taikoma vis platesniame profesijų lauke, ir šis spektras nuosekliai plečiasi.
Įgyvendinant šį projektą įsitikinta, kad profesijų, kurių galima sėkmingai mokytis pameistrystės forma, įvairovė yra didelė. Iš viso daugiau nei 50 specialybių buvo mokomasi pameistrystės forma.
Kitas svarbus aspektas, ir vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų, – didinti pameistrystės, kaip mokymosi formos, žinomumą tarp mokinių, darbdavių ir visuomenėje apskritai.
Tiek darbdaviams, tiek profesinio mokymo įstaigoms būtina stiprinti gebėjimus kartu įgyvendinti pameistrystės programas, nes nuo darnaus jų bendradarbiavimo labai priklauso pameistrio parengimo sėkmė, taigi ir visų pusių pasitenkinimas galutiniu rezultatu.
Kelias link lygiavertės mokymosi formos
Laukia dar ilgas kelias, kol pameistrystė taps visaverte, kokybiška ir aiškų išskirtinumą turinčia profesinio mokymo forma, į kurią darbdaviai norės investuoti savo laiką ir išteklius, o dauguma mokinių laikys ją patrauklesne nei mokyklinę formą.
Tam reikės daugiamečių, nuoseklių valstybės, verslo ir švietimo įstaigų pastangų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į sėkmės istorijas, kurių šio projekto įgyvendinimo metu turėjome iš tiesų daug. Skirta nemažai dėmesio jų viešinimui, siekiant, kad gerieji pavyzdžiai taptų pagrindu tolesnei pameistrystės kultūros plėtrai.
Dr. Aida Mačerinskienė atkreipia dėmesį, kad apie inžinerinių kompetencijų trūkumą Lietuvoje kalbama jau du dešimtmečius. Tai reiškia, kad viena karta specialistų jau praktiškai prarasta. Pameistrystės programa kaip pradžia yra labai gera, tačiau reikia sisteminio sprendimo, kad ateityje būtų sukurta efektyviai veikianti ir ekonomiškai naudinga sistema. Tam reikalinga aiški strategija ir kryptingas šios srities finansavimas.
Ekonominis efektas iš pameistrystės mokymosi modelio atsiras tik tada, kai į jį bus investuojama. Negalima tikėtis grąžos iš to, kas nesukurta. Kokybiškai parengti specialistai kuria infrastruktūrą, kuri mažina ilgalaikes valstybės išlaidas ir didina konkurencingumą. Tai nėra vien darbo rinkos klausimas – tai regionų gyvybingumo ir ekonominio atsparumo klausimas.
Dekanė pabrėžia, kad pameistrystės programos gali turėti ir tiesioginę įtaką jaunimo nedarbui bei darbo jėgos trūkumui regionuose. Jei po pagrindinės mokyklos jaunuoliams būtų pasiūlytos inžinerinės, pramonės ar žemės ūkio kryptys, leidžiančios greitai įgyti profesiją ir pradėti uždirbti, daliai jų tai būtų aiški ir motyvuojanti alternatyva.
Paradoksalu, bet universitetai, rengiantieji šių sričių specialistus, neturi studentų, o verslas kalba apie kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Lietuvių kalboje turime posakius „auksinių rankų žmogus“, „tikras meistras“. Tai rodo, kad visuomenė vertina gebėjimą kurti apčiuopiamą rezultatą. Pameistrystė būtent tai ir suteikia – galimybę matyti savo darbo vaisius, konstruoti, statyti, taisyti, projektuoti.
Kalbant apie pameistrystės mokymosi formos visapusišką integravimą į švietimo sistemą, Julius Jakučinskas pabrėžia, kad tam prireiks laiko, nes pameistrystė yra ne tik mokymosi forma, bet ir kultūrinis reiškinys. Teisinio reguliavimo prasme pameistrystė įtvirtinta profesinio mokymo sistemoje jau kuris laikas, tačiau tai savaime sėkmės negarantuoja.
Teisinis reguliavimas gali ir bus tobulinamas, ieškant sėkmingo balanso tarp laisvės veikti ir kokybės užtikrinimo. Kiek sudėtingesnis yra paskatų, ypač finansinių, klausimas. Tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad darbdavių finansinis prisidėjimas lemia didesnį jų įsitraukimą į pameistrystės įgyvendinimą ir kokybės užtikrinimą, nes jie tiesiogiai suinteresuoti investicijų grąža ir mokymo rezultatais.
Be abejo, yra ir įvairių nefinansinių skatinimo priemonių: profesinis orientavimas nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus, komunikacinės priemonės, metodinė pagalba įmonių meistrams, jų mokymai, gebėjimų stiprinimas, galimybė sužinoti apie naujas technologijas ir kt.
Šis projektas buvo unikali galimybė išbandyti tiek finansinių paskatų įmonėms ir pameistriams, tiek nefinansinių paskatų poveikį. Visa tai taps pagrindu tolesnėms diskusijoms, siekiant sukurti tvarų pameistrystės paskatų mechanizmą Lietuvoje.
Ko galime pasimokyti iš užsienio šalių?
Tiek dr. Aida Mačerinskienė, tiek Julius Jakučinskas mini galimybes mokytis iš užsienio šalių patirties. Tačiau kartu pastebi, kad skirtumai tarp šalių ekonominių struktūrų, vietos tradicijų, švietimo ir teisinių sistemų neleidžia paprastai perkelti užsienyje veikiančių praktikų. Net įmonės, atėjusios į Lietuvą iš minimų šalių, čia veikia šiek tiek kitaip. Šiandieninė pameistrystė yra įkvėpta gerųjų praktikų iš šalių, kuriose profesinio mokymo sistema stipri.
Pagrindinis iššūkis – kaip ją adaptuoti, kad ji tvariai veiktų Lietuvoje. Iš tokių šalių kaip Vokietija ar Nyderlandai galėtume pasimokyti gebėjimo bendradarbiauti valstybei, švietimo įstaigoms, verslui ir profesinėms sąjungoms. Sėkminga pameistrystės kultūros plėtra vargiai įmanoma be visų šių šalių nuolatinės sąveikos įvairiais lygmenimis.
Nuo susitarimo dėl bendros strateginės krypties ir prioritetų, pameistrystės finansavimo bei įgyvendinimo reglamentavimo iki įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos bendradarbiavimo – visa tai bendrų kompromisų reikalaujantis darbas. Stiprias pameistrystės tradicijas turinčios šalys pasižymi ilgamete ir tvaria suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo kultūra.
Mes turime galimybę mokytis iš jų gerųjų praktikų, papildyti jas mūsų kontekste veikiančiais sprendimais ir taip sparčiau kompensuoti dėl istorinių priežasčių prarastus dešimtmečius.
Pasak dr. A. Mačerinskienės, iš Vokietijos ar kitų ES šalių turime pasimokyti paprasto, bet labai svarbaus dalyko – gerbti visas profesijas ir dirbančius žmones. Pameistrystės skatinimas Lietuvoje galėtų tapti ne tik švietimo, bet ir platesnio socialinio bei ekonominio balanso atkūrimo pradžia, nes šie žmonės kuria patogesnį ir saugesnį gyvenimą ir sudaro stipriausią vidurinės klasės pagrindą.
Socialinių nuostatų kaita
Kad jauni žmonės dažnai nesirenka savo mėgstamų darbų dėl socialinio spaudimo – „ką žmonės pasakys“, – pritaria ir žinomas virtuvės šefas Andrius Kubilius. Jis prisimena kai kurių žmonių reakcijas, kai pasakė, jog eis mokytis virėjo profesijos.
Kai jis atėjo į virtuvę, dar buvo gaji nuostata, kad joje dirba tik tie, kurie niekur kitur nepateko. Laikas, visuomenės branda ir keletas televizijos šefų šį požiūrį pakankamai greitai pradėjo keisti.
Andriaus pomėgis gaminti nuo vaikystės profesija tapo tik tuomet, kai 2008 metų ekonominės krizės metu reklamos rinka, kurioje jis dirbo, atleido daug darbuotojų. Be patirties į restoranus jo niekas nepriėmė, todėl jis pasirinko Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą.
Mokymasis ten ir pameistrystė „Radisson“ viešbutyje buvo ta kelio pradžia, kuri atvedė jį iki vadovavimo restoranui, vienam pirmųjų Lietuvoje gavusiam „Michelin“ žvaigždę. Kaip sako Andrius, būtent darbas šalia patyrusių šefų ir kasdienis praktinis mokymasis tapo esminiu lūžiu. Jis nuo pat pradžių aiškiai suprato, kad turi būti toks pameistrys, kurį norėtų pasilikti visam laikui.
Kaip sako Andrius, gyvenimas yra per trumpas dirbti darbą, kuris tau nepatinka. Nei tėvai, nei draugai neturėtų stabdyti jaunų žmonių rinktis profesiją, kuri jiems patinka. O darbą, kuris teikia malonumą, dirbti yra gerokai smagiau, o rezultatai būna geresni.
Turime parodyti ir kalbėti apie tai, kad iš amato galima gyventi patogų ir visavertį gyvenimą. Taip pat reikia pasakyti, kad tam reikės įdėti daug pastangų ir laiko. O tapę savo srities profesionalais, priimkime žmones, kurie nori išmokti, ir dalinkimės savo patirtimi.
Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste
Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.