Joje jau antrą savaitę nedirba dalis mokytojų, kurie protestuoja dėl laikinojo gimnazijos direktoriaus sprendimo iš pareigų dėl smurto prieš vaikus atleisti ilgametę etikos mokytoją Meilę Platūkienę.
Nemažai kritikos strėlių iš pedagogų sulaukė ir pats Alytaus meras, kuris trečiadienio vakarą feisbuke galiausiai atsivėrė apie jau ne vieną mėnesį besitęsiantį konfliktą.
„Liūdna, kai reklama daroma vaikų sąskaita. Daug triukšmo, skambių frazių apie mokytojų (būtent, tik mokytojų, o ne visos bendruomenės!) saugumą, kategoriškai atmetami visi teisiškai galimi siūlymai ir kaltinimai, kad niekas nieko nedaro.
Skandalo sūkuryje atsidūrusi M. Platūkienė – apie problemos sprendimus: turėtų mane sugrąžinti į darbą
Kalbėdami apie konfliktą, pirmiausia turime prisiminti, kad už kiekvienos antraštės yra konkretūs vaikai, jų tėvai ir pedagogai, kuriems šiandien sunku. Jautru matyti bendruomenę, kuri iki šiol buvo vieninga ir stipri, išgyvenančią įtampą“, – rašė N. Cesiulis.
Pasak mero, lapkričio mėnesį savivaldybė sulaukė informacijos apie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje galimą mokytojos psichologinį ir fizinį smurtą prieš moksleivį. Tarp gautų parodymų – ne vieno moksleivio liudijimas apie patirtas patyčias iš pedagogės.
Susiję straipsniai
„Atveju susidomėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, informacija perduota policija, o mes pradėjome gauti laiškus iš buvusių mokinių, kurie patikina, jog liudytų net teisme, nes su siaubu prisimena, kokiais žodžiais buvo vadinami, kuriuos pakartoti mums net liežuvis neapsiverčia! Ir mes nekalbame tik apie psichologinį smurtą, bet ir apie fizinį – norėčiau paviešinti medžiagą, kaip stumdomas ar galimai smaugiamas moksleivis, bet saugant nepilnamečius tikrai to padaryti negaliu, bet tikiu, kad panašių liudijimų iš tėvų ir iš vaikų, buvusių mokinių sulauksime dar daugiau, o mums net vienas toks atvejis – jau yra per daug.
Gimnazijoje buvo sudaryta komisija iš mokyklos bendruomenės narių – tų pačių mokytojų, kuriais mes pasitikime – ir tyrimas baigėsi direktoriaus įspėjimu pedagogei, o tėvai nepateikė kaltinimų policijoje. Mokyklos direktorius Virginijus Skroblas, užauginęs ugdymo įstaigą iki geriausių Lietuvoje dešimtuko, pasitraukė į pensiją ir pats pasiūlė laikinai gimnazijos vadovu paskirti savo pavaduotoją bei komandos narį, kuriuo jis pasitiki, Aleksandrą Kirilovą“, – rašė N. Cesiulis.
Dar vienas skundas mokytojos atžvilgiu, pasak jo, pasikartojo vasarį.
„Laikinai einantis pareigas direktorius vėl sudarė komisiją (dar gausesnę nei prieš tai) iš ankstesniame tyrime nedalyvavusių A. Ramanausko-Vanago bendruomenės atstovų, kurie išanalizavę įvykį pateikė rekomendacijas laikinam įstaigos vadovui. Šis priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su pedagoge. Dėl abiejų komisijų nekompetencijos skundai nebuvo pateikti.
Gerbiu mokytojus. Gerbiu jų darbą, jų atsidavimą vaikams, jų kasdienes pastangas. Dauguma pedagogų, su kuriais susitikome šį pirmadienį, aiškiai parodė – jie nori grįžti į klases. Mačiau žvilgančias ašaras kai kurių akyse kalbant apie savo mokinius, kurie yra palikti, pasimetę ir net išsigandę, nes kai kurių laukia egzaminai. Šie žmonės nori mokyti, o ne konfliktuoti. Ir tai man – svarbiausias signalas.
Tačiau tai, kas vyko vėliau, peržengė konstruktyvaus dialogo ribas. Į situaciją aktyviai įsitraukė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su vadovu Andriumi Navicku priešakyje. Vietoje pokalbio prasidėjo ultimatumai.
Vietoje diskusijos – reikalavimai padaryti tai, ko savivaldybė tiesiog teisiškai negali padaryti ir pažeistų įstatymus paklusdama tokiems reikalavimams. Užėmus savivaldybės patalpas ir paralyžiavus specialistų darbą buvo reikalaujama gimnazijos laikinai einančio pareigas direktoriaus atšaukti savo sprendimus, o komisijų – „atmatyti“ tai ką pamatė per vaizdo kameras ir „pamiršti“ ką išgirdo iš vaikų bei tėvų liudijimų“, – kalbėjo meras.
Lrytas koliažas/Radijo stoties FM99 medžiaga
Tad, tęsė N. Cesiulis, per pusantros savaitės nekonstruktyvaus riksmo, „esame prie tų pačių neįgyvendinamų reikalavimų sąrašo“.
„Pirmadienį susitikę su gimnazijos pedagogais pajutome jų nuoširdų norą baigti streiką, grįžti į mokyklą pas savo moksleivius ir daryti tam kam turi pašaukimą – ugdyti juos. Bet jau vakar vykusiuose susitikimuose, kurių buvo ne vienas, dauguma derybininkų buvo kitų miestų pedagogai ir profsąjungos nariai. Mūsų pedagogai liko be galimybės pasakyti, ką jie iš tiesų galvoja, nes už juos jau pradėjo kalbėti kiti.
Per derybas susitarimo punktų skaičius augo ne dienomis, o valandomis. Iš trijų reikalavimų – iki 26 punktų sąrašo. Tuo tarpu nė viename susitarimo projekte neatsirado punkto apie vaikų saugumą ar gerovę. Paprašyta dėl mokytojų saugumo įrengti klasėse vaizdo kameras su garsu, kai įrašėme tai į susitarimą – atmetė. Kai paprašė sudaryti nepriklausomą komisiją – surinkus ekspertus pasakė, jog nebereikia. Tada atsirado spaudimasl atšaukti direktorių. Išaiškinus, kad tai teisiškai neįmanoma, kyla klausimas – ko jiems reikia?
Dar vienas sutarties punktas prašė streikavusiems mokytojams netaikyti nuobaudų. Ir čia savivaldybė sutinka tarpininkauti ir net pasiūlė, kad už papildomai atidirbtas praleistas pamokas – būtų sumokėtas visas priklausantis atlyginimas. Sutikome sudaryti mediacinę grupę bendruomenei, skirti papildomų lėšų formaliam ir neformaliam bendravimui, organizuoti bendrus pasitarimus su profsąjunga, bet viešoje erdvėje buvo pasityčiota ir pavadinta dėmesio nukreipimu į vakarėlius.
Daugybę kartų derinant susitarimą reikalavimai kito – pradžioje prašoma pakeisti laikinąjį direktorių ir mes su tuo sutikome, bet vėliau atsiranda spaudimas jį atleisti. Kyla klausimas, ar taip reikės elgtis su visais profsąjungai neįtikusiais miesto mokyklų lyderiais? Kiek reikės keisti vadovų ir iš kur jų mes tiek daug gausime?
Negalime pritarti punktams, kurių neįmanoma įgyvendinti nepažeidžiant teisės aktų. Pavyzdžiui, kaip reikalavimas merui pasirūpinti, kad miesto taryba pritartų šakinei profsąjungos sutarčiai, dėl kurios net nėra sudaryta derybinė grupė, niekas jos nėra su ja susipažinęs ir ignoruojant faktą, kad meras taryboje net neturi balsavimo teisės“, – rašė N. Cesiulis.
„Negalime apriboti ir bausti tėvus, moksleivius, pedagogus, kad jie nebendrautų su žiniasklaida jei yra pažeidimas mokykloje. Savivaldybė negali sukurti savo sistemos, kuri baustų mokyklos bendruomenės narius už galimai melagingus pranešimus. Negalime daryti spaudimo Seimo nariams, kad būtų pakeistas darbo kodeksas. Negalime priėmę naują mokyklos vadovą reikalauti jo atšaukti buvusio vadovo sprendimus taip pažeidžiant ugdymo įstaigos savarankiškumą ir darant poveikį direktoriui“, – teigė N. Cesiulis.
Būtent tokių dalykų ir reikalauja profsąjunga, patikino meras.
„O savivaldybė derybose prašo tik vieno – kad viskas būtų sprendžiama teisiniu keliu, o mokytojai grįžtų pas savo moksleivius. Alytuje dirba daugiau nei tūkstantis mokytojų. Per penkiolika metų neturėjome nė vieno sisteminio konflikto dėl pedagogų saugumo. Todėl ši situacija yra tokia išskirtinė, kad kyla klausimas, ar šis unikalus atvejis galimai nėra susijęs su žmogaus politinėmis ambicijomis ir priklausymu profesinės sąjungos vadovų grandžiai? Jau gauname informaciją apie partijų atstovų neoficialius vizitus per galines mokyklos duris…
Jau antra savaitė, kaip mokytoja atleista iš darbo, bet į darbo ginčų komisiją, mūsų žiniomis, buvusi gimnazijos pedagogė dar nesikreipė ir teisiniu būdu situacijos spręsti nepradėjo. Pažadame tarpininkauti, kad procesas būtų kuo greitesnis ir sklandesnis.
Iš 78 darbuotojų streikuoja 18. Šiandien jau sulaukėme dar vieno jų prašymo sugrįžti prie darbo, kitus pedagogus radome kuo pakeisti, bet mūsų tikslas yra susigrąžinti visą bendruomenę ir jos pasitikėjimą. Aš girdėjau, kaip suvirpa mokytojų balsai kalbant apie savo moksleivius ir be jų ištuštėjusias klases, bet vis tiek lieka atkalbėti ir įtikinti elgtis priešingai nei patys galvoja.
Mokykloje šiuo metu dirba psichologai ir mediatoriai, kasdien vyksta ne vienas susitikimas su visomis suinteresuotomis pusėmis siekiant kuo greičiau išspręsti šį klausimą. O savivaldybė ir toliau intensyviai ir net iki vėlaus vakaro dirba siekdama išspręsti konfliktą, nes norime kuo greičiau rasti abiems pusėms tinkamiausią sprendimą.
Man, kaip miesto vadovui, svarbiausia trys dalykai: laimingi vaikai, saugūs mokytojai ir nesusiskaldžiusi bendruomenė. Šiandien savivaldybė nėra niekieno pusėje, bet mes neleisime tyčiotis nei iš mokytojų, nei iš vaikų, nei bendruomenės narių.
Neleiskime, kad garsūs šūkiai užgožtų tylų mūsų nerimą. Neleiskime, kad politiniai tikslai nustelbtų pedagoginę misiją. Kviečiu grįžti prie dialogo be ultimatumo, be spaudimo ir be spektaklio.
Žinau, kad po šito įrašo gali tekti stoti prieš teismą, bet aš visada ginsiu ir vaikus, ir mokytojus, mūsų tikruosius šviesuolius, kurie iš tiesų dirba dėl vaikų“, – rašė N. Cesiulis.