Pasak Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorės Violetos Petrušienės, pameistrystė šiandien tampa viena svarbiausių profesinio mokymo krypčių. „Pameistrystė šiandien yra viena iš svarbesnių Centro veiklos krypčių. Tai profesinio mokymo modelis, leidžiantis mokiniams derinti mokymąsi su darbu įmonėje. Ši mokymo forma tampa vis svarbesnė, orientuota į praktinius gebėjimus ir tiesioginę integraciją į darbo rinką“, – sako ji.
Profesinio mokymo institucijos vis aktyviau ieško būdų, kaip mokymą priartinti prie ekonomikos poreikių. Tai ypač svarbu regionuose, kuriuose veikia stiprios pramonės, transporto, technologijų ar paslaugų įmonės. Tokiose vietose kvalifikuotų specialistų poreikis nuolat jaučiamas, todėl mokymo modeliai turi būti lankstūs ir greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius.
Pasak V. Petrušienės, bendradarbiavimas su verslu tampa vienu svarbiausių profesinio mokymo elementų. Įmonės vis dažniau įsitraukia į mokymo procesą: teikia siūlymus dėl programų atnaujinimo, dalijasi technologinėmis naujovėmis, skaito paskaitas mokiniams ir mokytojams, dalyvauja įvairiuose centro renginiuose ar net sprendimų priėmime. Toks bendradarbiavimas leidžia mokymo turinį labiau orientuoti į praktines kompetencijas ir realius darbo rinkos poreikius.
Susiję straipsniai
„Darbdaviams aktyviai dalyvaujant centro gyvenime, mokymo turinys tampa lankstesnis ir labiau orientuotas į praktines kompetencijas bei realius darbo rinkos poreikius“, – pabrėžia centro direktorė.
Mokymasis dirbant
Pameistrystės modelis iš esmės skiriasi nuo tradicinio mokymo. Mokinys ne tik mokosi profesinio mokymo įstaigoje, bet ir dirba įmonėje. Tai reiškia, kad nuo pirmųjų mokymosi etapų jis tampa darbo kolektyvo dalimi, gauna atlyginimą ir prisiima atsakomybę už darbo rezultatus.
Tuo pat metu mokymo centre įgyjamos teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai, kurių įmonė negali suteikti. Tokia sistema leidžia greičiau formuoti profesinius įgūdžius ir geriau suprasti darbo kultūrą.
„Darbas realiomis sąlygomis gerina pasirengimą darbo rinkai, stiprina atsakomybės jausmą, gebėjimą prisitaikyti prie organizacijos kultūros, dirbti komandoje ir spręsti praktines problemas. Tai ypač svarbu darbdaviui, kuris siekia kuo greitesnio darbuotojo įsiliejimo į darbo procesus“, – sako V. Petrušienė.
Įmonės ypač vertina darbuotojus, kurie jau turi praktinės patirties. Dėl šios priežasties nemaža dalis pameistrių darbo pasiūlymus gauna dar mokymosi metu. Kai kuriose srityse tai tampa beveik įprasta praktika.
Darbo pasiūlymai dar mokantis
Profesinio mokymo įstaigų patirtis rodo, kad pameistrystė padeda jaunam žmogui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Mokiniai, kurie mokosi dirbdami, geriau supranta darbo procesus, įmonės kultūrą ir technologijas, todėl darbdaviams jų integracija tampa kur kas paprastesnė.
Pasak centro direktorės, dalis mokinių darbo vietas turi jau nuo mokymosi pradžios. Apie 30–45 procentai mokinių darbo pasiūlymus gauna dar mokymosi metu, o ypač pageidaujami tampa baigiamųjų kursų mokiniai, kurie jau turi pakankamai praktinių įgūdžių.
Toks modelis naudingas ir jaunam žmogui, ir įmonei. Mokinys įgyja profesiją bei patirtį, o darbdavys gauna darbuotoją, kuris jau yra susipažinęs su įmonės veikla ir gali greitai įsilieti į darbo procesus.
Pameistrystės privalumai prieš kitas mokymosi formas
UAB „Balticum TV“ Tinklo departamento internetinių tinklų skyriaus vadovo Osvaldo Vaitkaus nuomone, pameistrystės mokymosi forma geriau pritaikyta verslo poreikiams nei kitos formos. „Galimybė man su pameistriu dirbti ilgesnį laiką ir jį apmokyti bent du mėnesius yra didelis privalumas, lyginant su trumpalaikėmis praktikomis“, – sako Osvaldas Vaitkus. Jo nuomone, techninių profesijų įgūdžiams įgyti reikalingas ilgesnis nepertraukiamas darbo laikotarpis.
Kitas privalumas – tai, kad pameistrystės programa padeda efektyviau derinti mokinio mokslų ir darbo grafiką. Čia atsiranda visų suinteresuotųjų šalių – mokyklos, mokinio ir darbovietės – bendras interesas, kad pameistrystės mokymosi procesas vyktų kuo efektyviau. „Balticum TV“ atstovas džiaugiasi efektyviu bendradarbiavimu su Klaipėdos technologijų mokymo centru.
„Per pastaruosius trejetą metų turėjome apie dešimt pameistrių, iš kurių keletas liko įmonėje ir iki šiol sėkmingai dirba. Tai ir Lukas, Laurynas, Evaldas“, – vardija O. Vaitkus. Jo nuomone, tokie pavyzdžiai rodo, kad pameistrystės mokymosi forma tikrai labai gerai tinka greitam ir efektyviam jaunų žmonių įtraukimui į darbo rinką, suteikiant jiems ne tik profesines žinias, bet ir įgūdžius.
Nauda verslui
Verslui pameistrystė suteikia galimybę iš arti pažinti jauną žmogų ir įvertinti ne tik jo profesinius gebėjimus, bet ir motyvaciją, atsakomybę bei gebėjimą dirbti komandoje.
„Didžiausia vertė – galimybė iš arti pažinti konkretų jauną žmogų darbo procese ir įvertinti ne tik profesinius gebėjimus, bet ir atsakomybę, motyvaciją, bendravimo kultūrą. Tai leidžia priimti daug tikslesnį sprendimą dėl tolesnio bendradarbiavimo nei tradicinės atrankos metu“, – sako įmonės „Graži gėlė“ vadovė Inga Liudvikienė.
Pasak jos, pameistrystė leidžia įmonėms rengti darbuotojus pagal darbo rinkos poreikius ir įmonės veiklos specifiką.
„Verslui ypač svarbu, kad pameistriai mokosi dirbdami. Tokiu būdu įmonė gauna darbuotoją, kuris jau yra susipažinęs su darbo aplinka, technologijomis ir klientų aptarnavimo principais. Tai sumažina adaptacijos laiką ir riziką, susijusią su naujo darbuotojo įdarbinimu“, – teigia I. Liudvikienė.
Atsakas į technologijų pokyčius
Šiuolaikinėje ekonomikoje technologijos keičiasi labai greitai. Todėl vis svarbiau, kad mokymas būtų susijęs su darbo aplinka.
Pameistrystės modelis leidžia mokiniams dirbti su modernia įranga ir technologijomis, susipažinti su darbo procesais ir įgyti specifinių įgūdžių, reikalingų konkrečioms profesijoms.
Didelį potencialą turi aukštos pridėtinės vertės sektoriai – inžinerija, pažangi gamyba, automatizacija, informacinės technologijos, atsinaujinanti energetika bei įvairios paslaugų sritys. Įmonių veiklos skaitmenizavimas ir technologiniai pokyčiai kelia naujų iššūkių, todėl mokymo sistema turi būti pasirengusi greitai reaguoti į besikeičiančius poreikius.
Pameistrystė stiprina ir pasitikėjimą tarp švietimo sistemos bei verslo bendruomenės. Mokymo įstaiga tampa atsakinga ne tik už teorinį parengimą, bet ir už tai, kaip mokinys integruojasi į darbo kultūrą. Tuo tarpu verslas prisiima dalį ugdymo funkcijos – investuoja laiką, žinias ir resursus į būsimų specialistų rengimą.
Tokiu būdu mažėja atotrūkis tarp mokymo ir realaus darbo pasaulio. Abi pusės nuolat derina lūkesčius, vertinimo kriterijus ir kompetencijų turinį.
Ko reikia pameistrystės plėtrai?
Pameistrystės įsitvirtinimui Lietuvoje yra padėti geri pamatai per jau įvykdytas ir dabar vykdomas programas. Svarbu stiprinti profesinio mokymo prestižą ir aktyviai komunikuoti sėkmingas pameistrystės istorijas. Būtent jos dažniausiai geriausiai parodo, kad profesinis mokymas gali tapti tvirtu karjeros pagrindu.
Pameistrystės modeliui toliau stiprėjant, profesinio mokymo centrai galės dar aktyviau bendradarbiauti su verslu ir daugiau mokymo perkelti į realias darbo vietas. Tokiu atveju mokymas, verslas ir jauni žmonės veiktų kaip viena sistema, kurioje visi aiškiai mato savo naudą ir bendrą tikslą – rengti kvalifikuotus specialistus, gebančius dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.