Per trejus Europos socialinio fondo agentūrai vykdant profesinio mokymo projektus į pameistrystės veiklas įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų.
Lietuvoje vienu iš pameistrystės pradininkų laikomas Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centras (Visaginas TECH). Jo direktorius dr. Vytautas Petkūnas sako, kad pameistrystė nėra naujas išradimas – veikiau sugrįžimas prie šimtmečius gyvavusio amato mokymo principo, pritaikyto šiuolaikinėms technologijoms ir darbo rinkos poreikiams.
Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro patirtis rodo, kad pameistrystė gali tapti svarbiu regioninės plėtros veiksniu. Kai profesinio mokymo įstaiga ir verslas veikia išvien, atsiranda ne tik daugiau kvalifikuotų specialistų, bet ir stiprėja vietos ekonomika, atsiveria galimybės pritraukti naujų investicijų bei kurti darbo vietas.
Susiję straipsniai
Dualinis mokymas
„Profesiją galima įgyti dviem pagrindiniais būdais. Vienas jų yra tradicinis mokyklinis modelis, kai žmogus pirmiausia mokosi profesinėje mokykloje, o vėliau eina ieškoti darbo. Tokiu atveju darbdavys dažniausiai užduoda du paprastus klausimus: ką žinai ir ką gali? Ir būtent čia dažnai paaiškėja, kad žmogus turi teorinių žinių, tačiau jam trūksta įgūdžių.
Antrasis kelias – pameistrystė. Tai mokymosi forma, kai profesijos mokomasi tiesiog darbo vietoje. Žmogus dirba, gauna atlyginimą, o tuo pačiu metu yra mokomas“, – kalba dr. V. Petkūnas.
Pagrindinis šios sistemos elementas yra darbas ir darbo vieta. Už mokinį atsakingas patyręs meistras, kuris ne tik išmano savo amatą, bet ir geba perduoti sukauptą patirtį jaunajai kartai. Tūkstančius metų amatai buvo perduodami būtent tokiu būdu – iš meistro pameistriui. Tik vėliau atsirado poreikis šią sistemą papildyti bendrosiomis žiniomis ir platesniu išsilavinimu.
„Vokietijoje gana anksti suprasta, kad šiais laikais neužtenka vien mokėti atlikti tam tikrą darbą. Žmogus turi gebėti rašyti, kalbėti, bendrauti, turėti bendrųjų kompetencijų. Todėl atsirado prievolė lankyti mokyklą, o pameistrystė buvo sujungta su mokymusi. Taip gimė vadinamasis dualinis mokymas“, – pasakoja dr. V. Petkūnas.
Tai, ko reikėjo, rado Visagine
Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre pameistrystė pradėta taikyti daugiau nei prieš dešimtmetį. Šio proceso pradžia buvo susijusi su viena didžiausių Lietuvos gamybos įmonių – medicinos įrangos gamintoja „Intersurgical“.
„2013 metais įmonė sparčiai plėtėsi ir jai reikėjo kvalifikuotų darbuotojų. Tuo metu Lietuvoje jau buvo kalbama apie pameistrystę, tačiau praktiškai ji dar nebuvo įgyvendinama“, – prisimena dr. V. Petkūnas.
Ieškodama partnerių, įmonė lankėsi įvairiose profesinio mokymo įstaigose, ir būtent Visagine rado tai, ko reikėjo.
„Mes tuo metu kaip tik buvome įsirengę naują sektorinį mokymo centrą su robotizuotomis linijomis. Tai buvo unikali įranga Lietuvoje. Kai įmonės atstovai pamatė mūsų bazę, pasakė: gerai, čia viskas puiku – atvažiuokite pas mus į įmonę ir mokykite“, – sako centro vadovas. Vis dėlto iki realaus mokymo pradžios dar užtruko laiko.
„Pusantrų metų vyko pokalbiai ir diskusijos. Galiausiai sutarėme, kad 30 procentų mokymo vyks mūsų centre, o likusi dalis – darbo vietoje. Mes parodysime, kaip mokyti, o įmonė suteiks realią praktikos aplinką“, – pažymi centro vadovas, pridurdamas, kad svarbų vaidmenį užmezgant ir vystant mokyklos ir verslo dialogą atliko agentūra „Investuok Lietuvoje“.
„Įmonė vieną dieną atvežė pilną autobusą darbuotojų. Iš pradžių jie buvo kiek sutrikę – kas čia bus ir kaip viskas vyks. Tačiau kai pamatė, kaip organizuojamas mokymas, nuotaika iš karto pasikeitė“, – prisimena dr. V. Petkūnas.
Mokymasis vyko lygiagrečiai. Kurį laiką žmonės dirbdavo įmonėje, vėliau atvykdavo į Visaginą gilinti žinių. Taip formavosi ryšys tarp teorijos ir praktikos.
„Kai po ketverių metų įmonė svarstė, kur statyti naują gamyklą, vienas iš argumentų pasirinkti Visaginą buvo mokymo centras, kuriame galima parengti kvalifikuotus darbuotojus“, – priduria dr. V. Petkūnas.
Anot jo, tai buvo išskirtinis atvejis Lietuvoje – pirmą kartą verslo investicijos atėjo paskui profesinį mokymą. Dažniausiai būna priešingai – pirmiausia atsiranda įmonė, o tik tada pradedama ieškoti, kas galėtų parengti darbuotojus. Sėkmingas bendradarbiavimas su „Intersurgical“ paskatino ir kitų įmonių bei investuotojų susidomėjimą pameistrystės modeliu.
Dviejų bėgių kelias
Nors moderni įranga yra svarbi, dr. V. Petkūnas pabrėžia, kad tikrasis mokymo centro turtas yra žmonės. Įdomu tai, kad daugelis pedagogų yra buvę centro mokiniai.
„Kas iš tos įrangos, jeigu neturėtume mokytojų? Kitą žmogų galima išmokyti tik to, ką moki pats. Daugelis mokymo centro mokytojų yra buvę mano mokiniai. Baigę mokslus, jie įgijo patirties ir po kurio laiko grįžo dirbti“, – pažymi jis.
Ar tam, kad pameistrystė būtų sėkminga, pirmiausia turi būti verslo interesas?
„Be abejo, – neabejoja vadovas. – Jokia pameistrystė negali veikti be verslo iniciatyvos.“
Jo teigimu, teisingas pameistrystės kelias yra dviejų bėgių, kai mokykla ir įmonė dirba kartu.
„Jeigu mokomasi tam tikros kompetencijos, mes tiksliai žinome, ką žmogus turi išmokti mokykloje ir ką turi įtvirtinti darbo vietoje. Įmonės meistras taip pat žino, ką mes darome. Turi būti nuolatinis kontaktas ir bendradarbiavimas. Pameistrys iš esmės turi du mokytojus – profesijos mokytoją mokykloje ir meistrą darbo vietoje“, – tvirtina dr. V. Petkūnas.
Pašnekovo teigimu, pirmą dieną žmogus nieko nemoka. Meistras duoda paprastą užduotį. Po mėnesio – sudėtingesnę. Po metų žmogus jau gali dirbti savarankiškai. Toks mokymo būdas leidžia sutaupyti laiko ir suteikia aiškią perspektyvą.
Jeigu įmonei reikia darbuotojų, pameistrystė tampa būdu juos užsiauginti.
„Pasibaigus pameistrystei, žmogus gauna diplomą, o įmonė – parengtą darbuotoją“, – tikina dr. V. Petkūnas. Tačiau nors pameistrystę baigę žmonės dažnai lieka dirbti toje pačioje įmonėje, taip nutinka ne visada.
„Kartais įmonės sako – rengiame darbuotojus, o jie išeina. Bet tai susiję ir su darbo sąlygomis pačioje įmonėje, ir su žmonių naujais tikslais. Vokietijoje skaičiuojama, kad įmonėse, kurios turi teisę turėti pameistrius, lieka dirbti apie 50–60 proc. buvusių pameistrių. Tai laikoma natūraliu procesu – įmonė, rengdama rinkai kvalifikuotus darbuotojus, prisideda prie visos šalies ekonomikos“, – kalba dr. V. Petkūnas.
Bendradarbiauja su įmonėmis iš visos Lietuvos
Šiuo metu Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centras bendradarbiauja su maždaug trisdešimčia įmonių iš įvairių Lietuvos regionų.
„Gal tik iš Klaipėdos dar neturėjome partnerių“, – šypsosi dr. V. Petkūnas.
Didžiausio susidomėjimo sulaukia centro siūloma Automatinių sistemų mechatroniko programa. Šiais laikais beveik visa gamyba yra automatizuota, todėl išmanančių specialistų poreikis – didžiulis.
Įmonės taip pat aktyviai prisideda prie mokymo turinio formavimo.
„Technologijos keičiasi labai greitai. Nors programa parengta tik prieš kelerius metus, jau atsiranda naujų sprendimų, todėl mokymo programos nuolat atnaujinamos. Jeigu įmonė dirba su tam tikra įranga, mes daugiau dėmesio skiriame būtent jai“, – sako dr. V. Petkūnas.
Pameistriai – ir su aukštuoju išsilavinimu
Dauguma pameistrių turi vidurinį išsilavinimą, tačiau tarp jų pasitaiko ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Kai kurie jau dirba įmonėse ir nori įgyti papildomų praktinių kompetencijų.
„Kartais pameistrystės programas baigia net diplomuoti inžinieriai. Jie turi tvirtą teorinį pagrindą, tačiau nori geriau suprasti, kaip procesai veikia realioje gamyboje, kad galėtų juos tobulinti, optimizuoti ar kurti naujus sprendimus“, – tikina dr. V. Petkūnas.
Pasitikėjimo svarba
Pasak Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro vadovo, pameistrystės programų sėkmė labai priklauso nuo verslo pasitikėjimo.
„Mums pasisekė, kad mumis patikėjo, tačiau taip turėtų būti visoje Lietuvoje. Reikia daugiau pirmųjų bandymų, daugiau bendrų projektų ir sėkmės istorijų. Kad vyktų procesas, turi būti įmonės ir mokymo įstaigos tandemas, o tam, kad jis pajudėtų, bendradarbiavimas turi vykti ne dėl varnelės, o siekiant parengti žmones profesijai“, – pabrėžia jis.
Dar vienas svarbus iššūkis – pačių meistrų pasirengimas mokyti.
„Įsivaizduokite, esate patyręs meistras, ir jums pasakoma: rytoj turėsite mokinį. Natūralu, kad kyla klausimų – kaip jį mokyti, nuo ko pradėti? Todėl kai kuriose įmonėse organizuojami specialūs mokymai meistrams“, – pasakoja dr. V. Petkūnas.
Baigdamas jis dar kartą pabrėžia: pameistrystės pradžia ir pabaiga yra įmonėje.
„Iniciatyva turėtų ateiti iš darbdavių. Jei įmonei reikia kvalifikuotų darbuotojų, ji turėtų prisiminti, kad yra pameistrystės galimybė, kai mokymo įstaiga tampa partneriu. Tegul įmonės priima pameistrius, o mes, Lietuvos profesinės mokyklos, padėsime juos parengti“, – sako dr. V. Petkūnas.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.