Ką verslas gali duoti švietimui: galimybių – gerokai daugiau, nei galime įsivaizduoti

Portalas Lrytas kovo pradžioje surengė didžiausią Lietuvoje švietimo forumą „Švietimo kodas“. Joje aptarta ir verslo bei švietimo bendradarbiavimo tema – diskusijos „Ar vaikų švietimas ir ugdymas – tik švietimo įstaigų atsakomybė? Verslo vaidmuo“​ metu savo sričių ekspertai išvardijo konkrečius pavyzdžius, kaip būtent verslas prisideda prie kokybiškesnio šalies švietimo, ir kodėl svarbu bendro darbo rezultatais tikėti jau dabar, net jeigu jie pasimatys tik po dešimtmečio.

Diskusijos dalyviai vieningai sutinka – būtent švietimas šiandien turi atsidurti valstybės prioritetų viršūnėje, tačiau pastangas dėl to turi dėti visi – nepriklausomai nuo to, kokioje srityje žmogus dirba.

Paklausta, kodėl verslui šiandien turėtų rūpėti būtent vidurinis ugdymas ir apskritai švietimas, „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė tikino, kad jos atstovaujamos organizacijos žinutė labai aiški, tai – rūpestis šalies ateitimi.

„Mums rūpi ateities karta, kuri iš principo perims mūsų verslo vairą, karta, kuri kurs šalį. Tai nulems ir tai, kokiame kontekste reikės veikti „Maximai“, – aiškino S. Valiaugaitė.

„Maxima LT“ atstovės teigimu, moksleiviai yra tie žmonės, kurie dar tik kuria savo ateitį, dar tik statosi savo gyvenimo pamatus, galvoja, ką veiks toliau, todėl svarbu juos laiku ir tinkamai pastebėti.

„Net jeigu kalbame apie finansinį užnugarį, moksleiviai pagalbą dažniausiai turi tik iš tėvų ar artimųjų. Tuo tarpu studentai – jau savo svajonėms gali užsidirbti ir patys. Tad mūsų pasirinkimas – investuoti į vidurinį ugdymą suteikiant finansinę paskatą kaip galimybę moksleiviams siekti savo užsibrėžtų tikslų dar ambicingiau,“, – tvirtino S. Valiaugaitė.

Pasak fondo „Tesonet Foundation“ vadovės Simonos Laiconaitės, dažnai gali pasirodyti, jog verslas turėtų daugiausia dėmesio kreipti į tą amžiaus tarpsnį, kuris yra arčiausiai darbo rinkos – kad galima būtų prisitraukti žmonių. Tačiau, teigė ji, tikrai nėra taip, kad verslas mokyklose arba universitetuose ieško tik būsimų darbuotojų.

„Vidurinė mokykla, tie pagrindiniai metai, yra tas tarpsnis, kai formuojasi visas asmenybės fundamentas – smalsumas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti komandoje, gebėjimas mokytis.

Ir paskui, jeigu šitie dalykai nėra tinkamai išugdyti mokykloje, labai brangiai kainuoja juos ugdyti universitete arba toje pačioje darbovietėje“, – pabrėžė ji.

S. Laiconaitė įsitikinusi, kad švietimas yra visų reikalas – tai nėra tik švietimo ministerijos, švietimo ekspertų ar mokytojų rūpestis.

„Mokykloje formuojasi asmenybės fundamentas, kas reiškia – formuojasi valstybės fundamentas. Vadinasi, mums, kaip verslui, jeigu mes galime dalintis savo resursais, tai turėtume juos ten ir dėti“, – aiškino „Tesonet Foundation“ vadovė.

Savo ruožtu „Ignitis grupės“ #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė atkreipė dėmesį, kad jos atstovaujama organizacija su mokyklomis dirba turėdama labai aiškią misiją.

„Kai aš pati nuvažiuoju į mokyklas, ar mano kolegos nuvažiuoja, mes užduodame klausimą, be ko nebūtų įgyvendinti projektai – pavyzdžiui, pastatytos, prižiūrimos elektrinės – ir dažnai pirmas atsakymas būna, kad be pinigų.

Sakau, kad ne – be žmonių. Neturint žmonių, tie pinigai nieko gero nepadarys. Tai dėl ko mes važiuojame į mokyklas – norėdami paskatinti jaunuolius prisidėti prie projektų, keičiančių Lietuvą.“, – pasakojo V. Rutkauskaitė.

Anot jos, idealiausia publika tokiems vizitams – pradinukai ir abiturientai. Nes pradinukams viskas įdomu, jie smalsūs, įsitraukia į veiklas, o abiturientai – jau rimčiau galvoja apie ateitį, studijas.

„Pabandykite nuvažiuoti pas aštuntokus. Aš kažkada savo kolegoms per boso dieną pasakiau: jūs nuvažiuokite pas aštuntokus į mokyklą, ir pamatysite, kas yra tikras bosas.

Mes su kolegomis vykstame pas įvairaus amžiaus moksleivius, nes norime kuo daugiau jaunimo supažindinti su energetikos sektoriumi ir jo galimybėmis“, – pabrėžė #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė.

„Devbridge Foundation“ fondo direktorė Gintarė Dzindzelėtaitė-Kelmelė diskusijoje prisipažino, kad švietimo dėka šiandien gyvena taip, kaip nori gyventi, turi ir mėgstamą darbą.

„Kodėl rūpi fondui? Filantropinis fondas „Devbridge Foundation“ yra socialiai atsakingo verslo, sakykime, palikimas, nes to verslo nebėra. Ir kai sako, kad verslas turi kažkokių intencijų dėl kažko dalyvauti švietimo sistemoje, tai čia yra pavyzdys, kad verslas sėkmingai parduotas, bet po jo bendraįkūrėjai nusprendė savo asmeninius pinigus, 10 mln. dolerių, investuoti ir iš grąžos gyventi ir skirti švietimui.

Ir mes labai orientuojamės būtent į pradinį ugdymą, ir sutinku, pradinukai tikrai yra ta ateitis, nenuvertinant paauglių, nes paaugliai yra ta sudėtingoji auditorija, su kuria labai sunku dirbti“, – kalbėjo G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė.

Pasak pašnekovės, šis fondas investuoja į švietimą, į jaunimo verslumą, nes Lietuvoje pagrindinis turtas yra būtent protai.

„Populiacija mažėja, reikia kažkaip daryti mūsų protų plėtrą, tai savo pavyzdžiu aštuoni bendraįkūrėjai nori įkvėpti ir kitus, nes dalis jų yra ir iš mažų miestelių, visiškų vienkiemių, ir pasisekė vien dėl to, kad turėjo labai gerus mokytojus, ir jie nukreipė ten, kur ir reikėjo.

Būtent dėl to tai labai įkvepia fondą paremti, prisidėti prie švietimo ugdymo, inovatyvių žinių, jaunimo verslumo ir kultūros“, – akcentavo „Devbridge Foundation“ fondo direktorė.

Tuo metu „Švietimas #1“ valdybos narys Robertas Dargis patikino, jog švietimas turėtų būti svarbus kiekvienam piliečiui – nesvarbu, ar žmogus dirba kultūros srityje, ar verslo, ar medicinos lauke. Mat vidurinėje mokykloje atsiskleidžia pirmieji talentai – čia mes pastebime, kas vaikams patinka, kas – nepatinka, ką mes juose galėtume ugdyti.

„Ir man, kaip piliečiui, norisi, kad šitoje valstybėje būtų kuo daugiau talentingų žmonių, dėl to mes investuojame į mokyklas. Ir mūsų įmonė lygiai taip pat turi programas, kurias remia ir remsime toliau, jau nekalbu apie mokyklas ir universitetus“, – kalbėjo R. Dargis.

Jeigu šiandien turėsime daugiau kuriančių žmonių, tęsė jis, valstybė klestės, nes kito varianto tiesiog nėra.

„Kiek begręžtume, naftos nerasime“, – palygino R. Dargis.

„Ignitis grupės“ #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė V. Rutkauskaitė prisipažino kartais pamatanti ar išgirstanti ir neigiamų komentarų apie verslo iniciatyvas švietimo sektoriuje. Kartais prieinama ir prie kuriozų – žmonės klausia, kodėl darbuotojai važiuoja į mokyklas – neva dėl to kyla elektros kainos.

„Elektros kainų kilimui įtakos turi visai kiti dalykai, nei mūsų važiavimas į mokyklas“, – teigė V. Rutkauskaitė.

O štai S. Valiaugaitė prisiminė kažkada susilaukusi replikos, kodėl investuojama į ateitį, kuri vėliau „vis tiek išvažiuos iš Lietuvos“.

„Mūsų atsakymas labai paprastas – puiku, nuostabu. Svarbu suprasti, kad mes negalime to kontroliuoti. Tad jeigu talentai gali garsinti šalies vardą užsienyje – puiku, mes tik džiaugiamės, turėdami galimybę prisidėti prie svajonių, net jeigu jos yra mokytis ar gyventi svetur“, – nurodė „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.

Ne vieną priekaištą, „kodėl lenda prie švietimo“, jau yra girdėjęs ir R. Dargis.

„Ir aš manau, kad šiandien kiekvieno piliečio atskleistas talentas yra mūsų visų darbo rezultatas. Mes turime visi kalbėti apie švietimą, ir aš įsitikinęs, kad mes šiandien per mažai apie jį kalbame“, – teigė „Švietimas #1“ valdybos narys.

Visgi, pasak R. Dargio, ir pati mokytojų bendruomenė turėtų būti žymiai aktyvesnė bei žymiai labiau įsitraukusi – lygiai taip pat ir kitos bendruomenės.

„Valstybė, sugebanti per šimtą metų du kartus atkovoti nepriklausomybę, turi didžiulį potencialą. Kodėl mes negalime daugiau?“ – klausė jis.

R. Dargio manymu, šiandien Lietuvoje yra per mažai elito, kuriam rūpi valstybė, ir kartu stebime per mažai jo įsitraukimo į valstybės kūrimą.

„Ir aš laikau savo pareiga šiandien daryti tai, ką aš darau. Švietimas man yra pagrindas – aš daugiau nei 15 metų dirbu su tuo, esu apvažiavęs turbūt visus rajonus, buvęs turbūt visose gimnazijose ir kalbėjęs būtent apie tai, apie ką mes daug diskutuojame – apie kritinį mąstymą, apie talentų atskleidimą, apie vaikų kūrybingumą, apie pagalbą vaikams atrasti savo kelią.

Aš nežinau, iš kur atsirado tas naratyvas, kad visi turi baigti universitetus. Nebūtinai“, – pažymėjo jis.

Pasak R. Dargio, mokykloje mums reikia formuoti žmogų, kuris nebijotų atviromis akimis eiti į pasaulį, naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis ir šiuolaikiniu supratimu, kas darosi.

O ką verslas konkrečiai daro, kad prisidėtų prie kokybiško Lietuvos švietimo ir jį mažais žingsneliais gerintų?

„EnergySmartSTART yra platforma, kuri vienija visas energetikų iniciatyvas. Tai vienas dalykas – jūs galite EnergySmartSTART platformoje užregistruoti ir pakviesti mano kolegas į mokyklą. Mes atvažiuojame, pravedame edukacijas, statome vėjo elektrines, protmūšius žaidžiame, su vaikais susitinkame.

Ir ką labai smagu girdėti, kad, pavyzdžiui, pora merginų po mūsų edukacijų įstojo į atsinaujinančios inžinerijos studijas. Tai matome, kad veikia“, – džiaugėsi V. Rutkauskaitė.

Ši programa, tęsė „Ignitis grupės“ atstovė, startavo nuo 2022 metų – per praėjusius metus visoje Lietuvoje pravesta 240 pamokų, susitikta su beveik 12 tūkst. įvairaus amžiaus moksleivių. Specialistai, anot V. Rutkauskaitės, į mokyklas vyksta savanoriškai, lanko įvairius Lietuvos miestus, netgi kviečia mokinius ir mokytojus atvykti į veikiančias elektrines. Taip pat „Ignitis grupė“ bendradarbiauja su įvairiomis kitomis institucijomis.

„Darome kuo daugiau, kad jaunimas sužinotų apie elektros inžinerijos studijas ir kuo daugiau jų įstotų studijuoti į universitetus, kolegijas ar profesines mokyklas. Ir nuo programos pradžios skaičiai kyla – stojančiųjų padaugėjo“, – dėmesį atkreipė V. Rutkauskaitė.

O štai „Tesonet Foundation“ praėjusiais metais startavo su nacionalinio masto iniciatyva suteikti dirbtinio intelekto prieigą mokykloms. Ką tai reiškia?

„Mes nesame tie, kurie atveda dirbtinį intelektą. Šitą turbūt reikėtų suprasti, kad dirbtinis intelektas ir dirbtinio intelekto įrankiai jau yra klasėse, mokyklose, telefonuose, parduotuvėse – jis jau yra.

Ir mes dabar gyvename tokiame fantastiškame laikmetyje, kur technologijos vystosi tokiu greičiu, kokiu jos niekada anksčiau nėra besivysčiusios.

Ir klausimas yra, ar mes galime prisidėti prie to, kad mūsų mokyklos, mokytojai kartu su mokiniais, kaip įmanoma labiau koja kojon eitų su tomis technologijomis, kuriomis dabar gyvena visas pasaulis nuo to momento, kai vaikas išeina iš mokyklos.

Ir mes pagalvojome, kad galime šitą padaryti. Nuo praėjusio rudens atvėrėme pažangiausius dirbtinio intelekto įrankius, kokius šiuo metu galime pasiūlyti – tai yra „Nexos.ai“, kas yra skirtingų LLM orkestravimo platforma, ir „Hostinger Horizons“, kas yra appsų ir tinklapių kūrimo įrankis“, – dėstė S. Laiconaitė.

Pasak jos, tai nėra įsipareigojimas, o labiau lyg dovana ir galimybė jau dabar pat pradėti naudoti tuos įrankius. Kokiu mastu mokyklos ir klasės nori tai naudoti, gali pasirinkti pačios.

Anot specialistės, kaip ir ankstesniais laikais greičiau vystėsi ta pasaulio dalis, kuri buvo raštinga, vėliau – technologinis raštingumas, kai vystymasis irgi priklausė nuo to, kas gebėjo dirbti kompiuteriu, o kas – ne, dabar turime DI raštingumą. Tai galbūt, anot S. Laiconaitės, į šį traukinį galima įšokti anksčiau, kad vėliau nejaustume atskirties.

Greitu metu, žadėjo „Tesonet Foundation“ vadovė, ketinama investuoti nemažą sumą pinigų ir kitų resursų, kad per kelerius metus kiekvienas Lietuvos mokytojas turėtų bazines dirbtinio intelekto raštingumo kompetencijas, kurios yra adaptuotos būtent jo darbui.

Pasakodama apie savo organizacijos iniciatyvas, „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė S. Valiaugaitė atkreipė dėmesį, jog „Lietuvos Maximalistų“ programa kitais metais švęs 25 metų jubiliejų.

„Labai noriu paskatinti įsitraukti, paskatinti savo gabius, aktyvius, smalsius vaikus dalyvauti. Kaip gimė programa – iš noro padėti jauniems žmonėms, kad jie galėtų atskleisti savo talentus.

Mūsų tikslas yra duoti jiems meškerę, kad jie galėtų gaudyti gyvenimo žuvį. Ir kaip tai atrodo – vaikas užpildo paraišką, dalyvauja, komisija atrenka apie 120–130 vaikų, ir jie per visus mokslo metus kas mėnesį gauna 100 arba 200 eurų stipendiją“, – dėstė pašnekovė.

Kur nugula ta stipendija, priklauso jau nuo kiekvieno vaiko pasirinkimo, bet praktika rodo, tęsė S. Valiaugaitė, kad jie įsigyja tiek ir fizinių daiktų savo hobiams tobulinti, taip pat investuoja į pasaulio čempionatus, įvairias olimpiadas.

„Tai visą laiką džiugu matyti, kad tie maksimalistai auga kartu ir, neslėpsiu, jie tampa ir „Maximos“ ambasadoriais tam tikra prasme“, – šyptelėjo Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė vėliau pridurdama, kad be „Lietuvos Maximalistų“ „Maxima“ veikia dar 2 paramos kryptimis, kurios orientuotos į vaikų ir jaunimo ugdymo temą – tiek per nevyriausybines organizacijas, kurios globoja vaikus bei rūpinasi jų fizinės ir psichologinės sveikatos gerinimu, tiek per vidines įmonės iniciatyvas, kurios skirtos darbuotojų vaikams.

Visoms šioms kryptims kasmet skiriamas solidus biudžeto krepšelis – apie pusę milijono eurų.

Paklausti, kokį vieną dalyką padarytų tam, jog partnerystė tarp verslo bei švietimo būtų tvari ir sėkminga, diskusijos dalyviai turėjo labai įvairių įsivaizdavimų. „Švietimas #1“ valdybos narys R. Dargis kaip pirmąjį galimą darbą įvardijo, kad Vyriausybės kadencijos programoje švietimas taptų pirmu numeriu valstybėje.

„Devbridge Foundation“ fondo direktorė G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė savo ruožtu pastebėjo, kad dažnai sprendimai švietimo sistemoje keičiasi kartu su pasikeitimais ir politiniame lauke, o tai ne visada yra labai gerai.

„Žinant, kad švietimas atsiperka tik po dešimties metų, norėtųsi kažkaip padaryti, kad tai nepriklausytų labai stipriai nuo pasikeitimų politinėje valdžioje, ir kad būtų stengiamasi ankstesnės valdžios sprendimus tęsti ir daryti, jeigu jie yra geri“, – vylėsi ji.

#EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė V. Rutkauskaitė patikino, jog verslas tikrai yra pasiruošęs padėti švietimo sistemai, tačiau kartais, atrodo, iniciatyvos stinga ir iš pačių mokytojų.

„Turiu tokį pavyzdį – Panevėžyje atidarėme ESO praktinių mokymų centrą, išsiuntėme laišką visoms Panevėžio mokykloms ir švietimo institucijoms, kad gali ateiti ir atvesti mokinius. Tai buvo gal vienas laiškas, kad ateisime ir atvesime.

Tai verslas bando prisituksenti į mokyklas, bet ir iš mokyklų laukiame iniciatyvų“, – kvietė ji.

Pasak „Tesonet Foundation“ vadovės S. Laiconaitės, kalbant apie bendravimą su valstybinėmis institucijomis, kartais matosi, kad verslui rodant iniciatyvą vis tiek į jį žiūrima įtariai, o kartais tiesiog norisi daugiau iniciatyvos ir iš pačių valstybės institucijų, įskaitant ir ministeriją.

„Nes jeigu verslas turi resursų, o jūs žinote, kur tuos resursus nukreipti, tai sėdame ir kalbame!“ – ragino ji.

„Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė S. Valiaugaitė čia taip pat išskyrė bendradarbiavimo svarbą.

„Tu gali kurti naujas taisykles, laužyti nusistovėjusius biurokratinius dalykus, bet jeigu nėra noro bendradarbiauti, būti sąjungoje su verslu– tu gali keisti, ką nori, bet nieko nepasieksi.

Mes norime būti sąjungoje ypatingai su švietimo atstovais. Mes nenorime užimti švietėjo rolės – mes norime veikti kartu su jumis ir jums padėti“, – pabrėžė S. Valiaugaitė.