Kovo pradžioje naujienų portalas Lrytas surengė didžiausią Lietuvoje švietimo forumą „Švietimo kodas“, kurio metu apie lyderystę ir atsakomybę savo įžvalgomis dalijosi ilgametę patirtį turintis verslininkas, „Švietimas #1“ valdybos narys Robertas Dargis.
Pranešimą „Daugiau nei žinios: lyderystės, atsakomybės ir kritinio mąstymo ugdymas mokykloje“ verslininkas pradėjo nuo minčių apie Lietuvos nepriklausomybę.
„Gimiau vergovinėje santvarkoje. Neturėjome jokių teisių, laisvių, jokios atsakomybės, jokių gamybos priemonių, buvome uždaryti ir mums sakė, kad viskas labai puiku.
Žymus verslininkas prabilo apie „Rykliuose“ pastebėtą didžiulį trūkumą: tai reikia ugdyti jau mokykloje
1990 m. Dievo pagalba, savo pačių troškimu iškovojome nepriklausomybę. Per vieną naktį nesuprasdami, kas tai yra, pasidarėme gyvenantys demokratijoje ir rinkos ekonomikos sąlygomis. Čia prasidėjo visos bėdos.
Gal dar jūs prisimenate, kai rinkdavomės į Sąjūdžio mitingus ir mums sakydavo: „Ar norite gyventi taip, kaip Švedijoje?“. Visas Vingio parkas ūždavo: „Taip“. Visi įsivaizdavo, kad laisvė mums garantuos gerą gyvenimą. Bet viskas pasirodė kitaip“, – pranešimo metu kalbėjo verslininkas.
R. Dargis tęsė, kad laisvė, tai – galimybė, tačiau ji nieko negarantuoja, o viskas prasideda nuo pačių žmonių ir jų atsakomybės.
„Paskutiniu metu pasaulis keičiasi beprotišku greičiu. Šiandien pasaulį užvaldė naujos technologijos, dirbtinis intelektas, kurį kasdien naudoja daugiau kaip trečdalis JAV gyventojų. Jau nekalbu apie socialinius tinklus, kuriuose prasmegę esame kiekvienas...
Susiję straipsniai
Kartais sunku įsivaizduoti, kas bus toliau, todėl svarbu kalbėti apie tai, koks žmogus išeina į šį pasaulį, kaip jis pasiruošęs gyventi, kurti.
Apklausos rodo, kad švietimas visuomenei nėra viena svarbiausių temų: klausiant, kas svarbiausia, ši sritis būna 6–7 vietoje. Tai rodo, kad visuomenė nelabai supranta, jog švietimas – pagrindas, ant kurio stovės ateities bendruomenė“, – dalijosi „Švietimas #1“ valdybos narys.
Ir nors daugelis švietimą sieja su ugdymo įstaigomis, R. Dargis tikino, kad mokykla nėra ta vieta, nuo kurios viskas prasideda.
„Ne darželyje, ne mokykloje, o šeimoje žmogus pradeda gauti pirmuosius įgūdžius, suprasti, kas yra gerai, o kas blogai, kas yra atsakomybė, meilė, pagarba. Šeimoje vaikus išmokome būti atsakingais – tik tokie žmonės gali kurti savo gyvenimą.
R.Vilkelio nuotr.
Negalime šios atsakomybės deleguoti dar vienam šiandien labai augančiam dalykui – politikui. Jie labai pamėgo šį žanrą ir vis dažniau sako – išrinkite mus, pasirūpinsime jumis ir geru gyvenimu. Tai – apgaulė. Kaip gali pasitikėti žmogumi, kuris sako, kad nebereikės dirbti pilną savaitę, nebereikės mokytis – viską duosime, o po kelių metų jis tyliai uždaro valdžios institucijų duris“, – įžvalgomis dalijosi verslininkas.
Sugrįžęs prie šeimos indėlio, ugdant atsakingą asmenybę, svarbos R. Dargis paminėjo, jog daugelis pamiršo žodį „pareiga“.
„Dabar visi kalba tik apie teises. Tai nėra gerai. Reikia pradėti galvoti apie pagrindinius vertybinius dalykus. Tėvai nori nuo visko apsaugoti savo vaikus, tačiau padarome klaidą – išėję į pasaulį jie atsiranda kitoje erdvėje, kurioje – konkurencija, nepasitikėjimas, kova.
Išėjęs iš mokyklos vaikas turės kovoti ne tik su kitu žmogumi, bet ir su dirbtiniu intelektu. Žmogus turės įrodyti, kad jis – stipresnis. Sukurti tokį žmogų – svarbiausias dalykas“, – pabrėžė „Švietimas #1“ valdybos narys.
Įgavę pamatus šeimoje vaikai keliauja į ugdymo įstaigas, kurios, pasak pranešėjo, svarbios ne tik dėl žinių įgijimo, bet ir įgūdžių formavimo.
„Tai – kritinis mąstymas, supratimas apie ekonomiką, meną, kūrybingą žinių taikymą. Dalyvavau labai įdomiame eksperimente – verslo šou „Rykliai. Lietuva“, kuriame žmonės pristatydavo savo idėjas, o mes jas pirkdavome arba ne.
R.Vilkelio nuotr.
Čia pasimato, ko šiandien trūksta žmonėms. Pirmas dalykas, kurį reikia ugdyti mokykloje, tai – kalbėjimas. Per televiziją nesimato, bet kai žmonės atsistoja kalbėti, jiems dreba rankos, jie negali pasakyti, kodėl ten atėjo. Stabdydavome filmavimus, pradėdavome iš naujo. 15 minučių pristatyti savo idėją, jiems buvo didelė problema.
Tačiau verslo pasaulyje valandų valandas su jais niekas nekalbės. Jie turi 10–15 minučių patraukti dėmesį, prisitraukti finansavimą, pagrįsti idėjas ir susikurti kelią gyvenimui“, – apie šių dienų realybę kalbėjo verslininkas.
Tęsdamas mokyklų svarbos klausimą, R. Dargis dalijosi Suomijos pavydžiu, kur pradinukams įvestos dirbtinio intelekto ir melagienų atpažinimo pamokos.
„Neapsistosiu ties tuo, ką reikia mokyti, nes viskas keičiasi. Tačiau svarbiausias dalykas – sekti, kas vyksta ir tai įtraukti į mokymosi programas.
Šiandien reikia kalbėti apie kertinį, pamatinį šios sistemos žmogų – mokytoją. Apie švietimą jau kalbu 15 metų, turėjau daug susitikimų su politikais, kalbėjome, kaip pakreipti švietimą, bet pasigedau sutelkto organizuotos mokytojų bendruomenės balso. Yra gerų užuomazgų, kai mokytojai sugeba tapti jėga ir parodyti, kad gali, bet tai dar nevirto įsisąmonintos jėgos principu.
Mokytojų pastangos, laikas, ypač kurį atima biurokratai, nutolina nuo esminių dalykų – vaiko talento atskleidimo, padėjimo jam susikurti savo gyvenimą. Juk visi turėjome mokytojus, kurių niekada nepamiršime. Mokytojas – Lietuvos ateities architektas, nuo jo priklauso, kokią valstybę matysime toliau“, – dėstė verslininkas.
Kalbėdamas apie šių dienų aktualijas, R. Dargis pabrėžė, kad svarbiausia įsisąmoninti iškovotą laisvę, atsakomybę veikimui ir tikėjimą savo jėgomis.
„Šiandien jau atsiranda labai gerų iniciatyvų, tačiau kol kas jos netampa švietimo programos sistemos dalimi. Tik kalbėdami, diskutuodami galime įgalinti mokytojus ir priversti politinę sistemą priimti reikalingus sprendimus švietimo ateičiai.
Švietimo diskusija turėtų būti daug platesnė. Pasigendu universitetų rektorių, kolegijų vadovų balso. Jiems taip pat svarbu, kas pas juos mokysis. Juk didžiuliai klausimai yra susiję su šalies demografija – ateina laikas, kai mokyklose neliks vaikų. Kokybės klausimas bus labai rimtas: kas iš tiesų kurs ateitį?
2050 m. vienam vaikui teks trys pensininkai – švietimo sistemos reikalai nuo to labai priklausys. Reikia mokytojų aktyvumo ir rimto darbo su tėvais. Svarbus konstruktyvus dialogas. Tėvų, mokytojų bendruomenė, politinė sistema – atsakymas, ką reikia daryti. Norisi palinkėti būti aktyvesniems, naudotis turima laisve ir tęsti savo valstybės gyvavimą“, – apibendrino „Švietimas #1“ valdybos narys.