Juk, kaip sakė naujienų portalo Lrytas surengtoje konferencijoje „Švietimo kodas“ kalbėjęs Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, profesinėse mokyklose įranga kartais reikia aplenkti ir verslą.
Tai turėtų padidinti profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą.
„Profesinis mokymas turėtų tapti „numeris vienas“ – taip mokinys gali įgyti ir išsilavinimą, ir profesiją tuo pat metu“, – sakė R. Zuoza.
Profesinės mokyklos atgimsta: stipendijos ir atlyginimai neatsilieka nuo universitetų, o įranga – moderniausia
Galvojantiems apie šį pasirinkimą mokiniams svarbu žinoti, kad profesiniame mokyme vyresnių klasių mokiniams siūlomi moduliai. Čia galima pasimatuoti profesiją, o po to – iš karto įsilieti į darbo rinką.
Mokiniai gauna geras stipendijas, bendrabučius, jie turi modernią įrangą mokytis, o svarbiausia – puikius mokytojus greta.
„Kartais net bendrojo ugdymo mokyklos ir universitetai pavydi profesinio mokymo įstaigoms, kokią gerą įrangą jos turi – pačią moderniausią ir geriausią. Bet labai svarbu ir profesijos mokytojai“, – papildė R. Zuoza.
Jis atkreipė dėmesį į nuo rugsėjo laukiantį pokytį: bus rengiami profesijos mokytojai. Iki tol šie specialistai arba turėjo įgyti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, arba išklausyti pedagoginių, psichologinių žinių kursus.
Susiję straipsniai
Daug vilčių dedama ir į 500 mokyklose dirbančius karjeros specialistus. „Jie turėtų padėti mokiniams surasti ir suprasti, kur jie gali studijuoti: profesinėje ar aukštojoje mokykloje.
Turime suprasti, skatinti ir aiškinti, kad profesinis mokymas – lygiavertė viso švietimo sistemos dalis. Profesijos – patrauklios, atlyginimai – geri. Baigę profesinį mokymą tikrai nepasigalėsite“, – ragino R. Zuoza.
Prie diskusijos prisijungęs Kauno technologijų mokymo centro direktorius Paulius Čepas akcentavo verslo ir profesinių mokyklų lygiavertę partnerystę.
„Mes negalime vienas be kito. Kaip keitėsi verslas, taip keitėsi ir profesinis rengimas – jis negalėjo būti kitoks. ES investicijos buvo didelė pagalba modernizuojant praktinio mokymo bazes. Mūsų mokymo centras turi tokią įrangą, kuri stovi moderniausiose gamybos įmonėse“, – pasakojo P. Čepas.
O štai Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Bargailienė, profesiniu mokymu gyvenanti daugiau nei 20 metų, konferencijoje kalbėjo apie mitus, su kuriais susiduria.
Vienas jų: visuomenė mano, kad į profesinę mokyklą atėjęs mokinys taps nepilnaverčiu nariu. Realybėje, kaip teigė L. Bargailienė, dauguma jų darbą randa greičiau negu baigusieji aukštąsias mokyklas, be to, ir atlyginimai kartais būna daug didesni.
O iš tiesų, pasak pašnekovės, nepaisant tokio visuomenėje gajaus įsitikinimo, jau kelis metus tėvai nustemba išgirdę, kad ne visi norintieji patenka į profesinę mokyklą.
Kitas mitas sklando tarp pačių mokinių, mat kai kurie galvoja, kad profesinėje mokykloje gaus kitokį brandos atestatą ir negalės toliau tęsti mokslų.
„Mokiniai pas mus mokosi ir išplėstiniu kursu, ir bendruoju, ir šimtukus gauna, ir egzaminai tie patys. Galimybių – ne mažiau negu bendrojo ugdymo mokyklose“, – aiškino Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, antrino L. Bargailienei teigdamas, kad profesinių mokyklų įvaizdžio problema užsilikusi nuo sovietmečio ir nebeatitinka realybės. „Profesinis mokymas tikrai gero lygio. Reforma padaryta, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam investavo daug lėšų“, – tikino T. Prūsas.
Pagal ES vidurkį panašiai pusė abiturientų po mokyklos stoja į profesines mokyklas. Lietuvoje tokių – 24 proc. T. Prūsas tokį skirtumą aiškina aplinkinių įtaka jaunimui. O didžiausia ji, LINPRA prezidento teigimu – mokytojų: „Tie žmonės nieko blogo nelinkėdami, bet vis dar gyvenantys stereotipuose nukreipia vaikus į aukštąjį mokslą“.
STEAM krypties studijose situacija, pasak T. Prūso, kur kas geresnė. Čia tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų lyderiauja pastarosios: absoliučiais skaičiais stojančiųjų į inžinerines kryptis profesinėse mokyklose yra 4530, o universitetuose ir kolegijose – nepilni 3000.
Apskritai nuo 2022 m. iki 2025 m. visose mokymo įstaigose vidutiniškai 15 proc. pagausėjo stojančiųjų į inžinierines studijas. „Tai – labai geras ženklas. Mes lenkiame Europą, kur stojančiųjų į STEAM kryptis mažėja“, – vertino T. Prūsas.
Tačiau jis įžvelgė trūkumą kitoje, anot jo, „naujoje madoje“, kai baigusieji bakalauro, magistro studijas atranda savyje jėgų, laiko, energijos, galbūt net ir pinigų ir stoja mokytis į profesines mokyklas.
„Ar tai nėra socialinis švaistymas? Ar mes, kaip valstybė, kaip bendruomenė nešvaistome vaikų, laiko, kapitalo, valstybės lėšų, kai studijavę bakalaurą ir magistrą save atranda profesinėje mokykloje? Galbūt įdėję šiek tiek daugiau pastangų mokykloje profiliuodami ir įveikę mitus galėtumėm iš karto nukreipti bent jau dukart daugiau jaunimo į profesines mokyklas“, – klausė LINPRA prezidentas.