Nėra darbo patirties – nėra galimybės? Pameistrystė laužo užburtą ratą

Šis paradoksas daugelį verčia ieškoti darbo didesniuose miestuose ar net užsienyje. Vis dėlto yra galimybė šią situaciją pakeisti, tai – pameistrystė. Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamo projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ dėka pameistrystės būdu iki šių metų balandžio visoje Lietuvoje turėjo galimybę mokytis beveik 4000 mokinių.

Visagine įsikūrusį gėlių saloną „DIVA studio Visaginas“ valdančios MB „Melju“ direktorė Yuliia Melnychuk puikiai žino, ką reiškia pradėti nuo nulio.

„Į floristiką atėjau prieš daugiau nei dešimt metų, neturėdama jokios darbo patirties. Ir, deja, neturėjau mokytojų ar meistrų, iš kurių būčiau galėjusi mokytis šio darbo subtilybių. Kai nėra kam parodyti, kaip dirbti, tenka viską išmokti pačiam. Tai įmanoma, bet reikalauja daug laiko ir kantrybės.

Dalyvavau įvairiuose nuotoliniuose kursuose, vėliau mokiausi profesinėje mokykloje Zarasuose, tačiau didžiąją dalį žinių ir įgūdžių teko įgyti savarankiškai, per praktiką, bandymus ir klaidas“, – pasakoja ji.

Ši patirtis suformavo Yuliios požiūrį į mokymąsi ir darbą su jaunais žmonėmis, todėl šiandien ji siekia, kad kitiems kelias į pasirinktą profesiją būtų trumpesnis ir aiškesnis, ir nori suteikti tai, ko neturėjo pati – galimybę mokytis darbo aplinkoje, gauti palaikymą ir augti greičiau.

Visaginas yra nedidelis, apie 20 tūkstančių gyventojų turintis miestas, kuriame veikia 8–10 gėlių parduotuvių. Pasak Yuliios, iš pirmo žvilgsnio tai nėra daug, tačiau dėl miesto kompaktiškumo konkurencija čia itin jaučiama.

Jos teigimu, mieste vyrauja gana konservatyvus požiūris į darbuotojų paiešką. Dauguma verslų nori jau paruoštų specialistų, o ne mokinių.

„Dauguma gėlių parduotuvių nepriima mokinių ar jaunų specialistų be patirties. Dažniausiai ieškoma jau patyrusių darbuotojų arba salonuose dirba patys savininkai – neretai tai yra šeimos verslai. Jaunam žmogui, besimokančiam ar ką tik baigusiam mokslus, patekti į šią sritį gana sudėtinga“, – pabrėžia Y. Melnychuk.

Yuliia pasirinko kitą kelią. Ji priima mokinius iš Zarasų profesinės mokyklos ir aktyviai dalyvauja pameistrystėje.

„Visagine ir aplink nėra kitų mokymo įstaigų, kurios ruoštų floristikos specialistus, todėl Zarasų profesinė mokykla atlieka labai svarbų vaidmenį. O aš gerai prisimenu, kaip man buvo sunku pradėti be patirties, todėl stengiuosi suteikti profesinio starto galimybę šios mokyklos mokiniams“, – kalba ji.

Sprendimo Y. Melnychuk nevadina vien altruistiniu – tai ir strategiškas žingsnis, nes pameistrystė leidžia verslui užsiauginti darbuotojus pagal savo poreikius.

„Man, kaip darbdaviui, pameistrystė suteikia galimybę įvertinti ir išmokyti darbuotoją pagal įmonės standartus bei poreikius“, – aiškina ji.

Yuliia mano, kad jos verslo išskirtinumas yra šiuolaikiškas požiūris į floristiką bei verslą. Be to, ji yra įgijusi išsilavinimą marketingo srityje ir turi šio darbo patirties, tai irgi padeda vystant verslą. Savo žiniomis Y. Melnychuk stengiasi dalintis su pameistriais.

„Aktyviai dirbu su turiniu socialiniuose tinkluose, pristatau savo darbus, ieškau naujų, šiuolaikiškų sprendimų, kurie padėtų išsiskirti rinkoje. Pameistriai mūsų salone ne tik stebi, bet ir patys aktyviai dalyvauja visuose darbuose. Jie mokosi pažinti gėles, jų savybes, derinimo principus ir priežiūrą, kurti kompozicijas, dirbti su klientais“, – pasakoja Yuliia.

Pameistrystė dirbant su Y. Melnychuk yra ne formalumas, o tikras darbas, kuris ne tik leidžia suprasti profesiją iš vidaus, bet ir leidžia eksperimentuoti.

„Pameistriai gali išbandyti įvairias floristikos technikas, eksperimentuoti su naujomis idėjomis ir ieškoti kūrybinių sprendimų. Mes skatiname nebijoti bandyti, mokytis iš praktikos ir lavinti savo kūrybiškumą“, – priduria ji.

„Planuoju pasibaigus mokslams pakviesti vieną pameistrę pasilikti dirbti. Ksenijos Macuk istorija man yra labai įkvepianti. Mergina išsiskiria ne tik savo talentu, bet ir dideliu noru mokytis, atvirumu, lankstumu bei nuoširdžiu įsitraukimu į darbą“, – sako Yuliia.

Ksenija net neplanavo tapti floriste ir į darbą su gėlėmis atėjo visai atsitiktinai, tačiau būtent pameistrystė padėjo jai atrasti save.

„Patekus į tikrą darbo aplinką ir „pasimatavus“ profesiją viskas pasikeitė. Dabar pameistrė sako, kad būtent čia pirmą kartą pajuto, jog darbas gali teikti džiaugsmą. Dirbdama salone, ji pradėjo domėtis, dar daugiau mokytis, kurti ir augti. Šiandien Ksenija ne tik dirba, mokosi mokykloje, bet ir savarankiškai tobulėja namuose“, – džiaugiasi „DIVA studio Visaginas“ vadovė.

Į Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamą projektą „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ įsitraukė net 43 Lietuvos profesinio mokymo įstaigos, tarp jų – ir Zarasų profesinė mokykla. Jos projektų vadovė Beata Voitechovskaja sako, kad regionui pameistrystė turi kur kas platesnę reikšmę nei tik mokymas.

„Projektą „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ pavadinčiau galimybe, labai naudingu įrankiu, padedančiu sujungti mažąjį verslą, mokyklą ir mokinius“, – tvirtina ji.

Šis bendradarbiavimas svarbus ir mažuose regionuose, kur ryšiai tarp žmonių ir verslų yra itin glaudūs.

„Mums galbūt šiek tiek paprasčiau, nes Zarasuose visi vieni kitus pažįsta. Profesinė mokykla kontaktus su didžiąja dalimi vietos verslų jau buvo užmezgusi anksčiau. Projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ leido mums ne šiaip likti „pažįstamiems“, bet tapti tikrais partneriais“, – pažymi B. Voitechovskaja.

Šiais metais Zarasų profesinė mokykla turi didžiausią partnerių skaičių – aštuonias įmones. Iš jų šešios yra iš Zarasų, o dvi, tarp jų „DIVA studio Visaginas“ – iš kaimyninio miesto, kurį nuo Zarasų skiria vos apie trisdešimt kilometrų.

Regione labai išvystytas turizmas, todėl tarp mokinių ypač populiarios floristo, viešbučių darbuotojo, barmeno, automobilių mechaniko, statybininko profesijos.

Pasak B. Voitechovskajos, pameistrystės nauda yra akivaizdi tiek mokiniams, tiek verslui.

„Laikas, investuotas į mokinius, visada duoda rezultatų – net jei tai trumpalaikė nauda projekto laikotarpiu“, – teigia pašnekovė. Kai kuriais atvejais mokiniai lieka dirbti įmonėse, ypač sezono metu.

„Pavyzdžiui, buvo situacijų, kai mokiniai liko dirbti įmonėse vasarą, kai sezonas yra labai intensyvus ir reikia papildomos pagalbos. Todėl mums nebuvo sunku paaiškinti įmonėms projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ vertę – jos pamatė, kaip tai veikia, ir įžvelgė daug privalumų“, – pasakoja ji.

Daugelis mokinių, pasirinkusių profesinį mokymą, labai nori kuo daugiau praktikos.

Pameistriai labai vertina galimybę įgyti darbo patirties ir už tai gauti atlygį. Be to, tai galimybė užmegzti kontaktus, rasti papildomą darbą ar net būsimo darbo vietą, o tai ypač svarbu mažame regione.

Nepaisant sėkmės, iššūkių išlieka. Vienas didžiausių – darbo vietų trūkumas regione. Nemaža dalis pameistrysčių yra trumposios, ne visi mokiniai, įgiję patirties, gali toliau likti dirbti įmonėje pameistrystei pasibaigus.

Ateityje Zarasų profesinė mokykla tikisi ir dar didesnio verslo įsitraukimo į mokymo procesą.

„Norėtume, kad ateityje panašiuose projektuose darbdaviai aktyviau dalyvautų ne tik juos įgyvendinant, bet ir kuriant bei tobulinant mokymo programas, kad jos dar geriau atitiktų darbo rinkos poreikius“, – kalba B. Voitechovskaja.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.