Rūšiavimas gali atrodyti kaip paprastas kasdienis veiksmas – išmeti ir pamiršti. Tačiau realybėje tai viena labiausiai mitais apipintų kasdienybės sričių. Ar tikrai žinome, ką darome? Už šio įpročio slypi visa sistema – nuo pakuočių kūrimo iki jų grįžimo į ekonomiką kaip žaliavos. Deja, rūšiavimo sprendimus vis dar dažnai lemia ne žinios, o klaidingi įsitikinimai.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakytos ir „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, vos 2 proc. namų ūkių Lietuvoje į atliekų rūšiavimą įtraukia atžalas. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl nerūšiuoja atliekų, beveik trečdalis lietuvių nurodė nepasitikėjimą sistema.
„Sunku sukurti gerą sistemą, kai ja iš anksto nepasitikima. Sistemingai skleidžiame informaciją, edukuojame ir griauname mitus. Į ugdymą įtraukiame ir vaikus, nes čia matome galimybę ilgalaikiams pokyčiams“, – sako daugiau nei tūkstantį tris šimtus gamintojų ir importuotojų vienijančios asociacijos „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis.
Dėl besaikio vartojimo pirštu beda į žmoniją: turime traukti rankinį stabdį
Mokykla – vieta, kur prasideda pokytis
Ekspertai pastebi, kad švietimo sistema šioje vietoje tampa viena svarbiausių sričių, kur formuojasi sąmoningas vartojimas ir atsakingas požiūris į atliekas bei jų tvarkymą. Teorines žinias mokykla perkelia į praktiką – klasėse atsiranda rūšiavimo žaidimai, mokiniai analizuoja pakuotes, aiškinasi jų sudėtį ir seką bei kas su jomis nutinka po išmetimo.
Be to, specialistai pastebi, kad mokykloje įgyti gebėjimai nelieka tik pamokose – jie persikelia į kasdienį gyvenimą. Vaikai tampa savotiškais pokyčio ambasadoriais, darančiais įtaką ir savo šeimos įpročiams.
Neatsitiktinai prie šio proceso jau beveik dešimtmetį nuosekliai prisideda ir verslas, finansuodamas edukacines iniciatyvas bei kurdamas priemones, padedančias mokytojams dirbti su šia tema klasėje.
Susiję straipsniai
„Mūsų asociacija įsipareigoja ir kasmet vysto įvairias edukavimo priemones, kurios padeda užtikrinti, kad mokinius pasiektų šiuolaikiškas, patrauklus ir kritinį sąmoningumą ugdantis turinys apie atsakingą išteklių naudojimą ir atliekų tvarkymą“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis.
Anot jo, ilgainiui tokios iniciatyvos keičia ne tik tai, ką vaikai žino, bet ir tai, kaip jie elgiasi. Didžiausias pokytis išryškėja jau už mokyklos ribų – kasdienėse situacijose, kur įtvirtinti įpročiai tampa natūralia elgsena.
„Mokykla šiuo atveju tampa ne tik žinių perdavimo vieta, bet ir ilgalaikių įpročių formuotoja. Kai vaikai pradeda matyti atliekas ne kaip šiukšles, o kaip medžiagas ir žaliavas, jie ima geriau suprasti visą išteklių ciklą ir savo pačių vaidmenį jame“, – pabrėžia K. Šiaudkulis.
Nuosekli sistema: kaip prie to prisideda verslas?
Požiūrį į atliekas „Gamtos ateitis“ nuosekliai keičia jau beveik dešimtmetį, investuodama į edukacines iniciatyvas pradinėse ir pagrindinio ugdymo mokyklose.
Kuriamos priemonės – nuo edukacinių žaidimų ir konkursų iki metodinės medžiagos pedagogams – leidžia rūšiavimo temą integruoti į skirtingas pamokas. Šiemet ši kryptis dar labiau stiprinama: atnaujinta metodinė medžiaga padės mokytojams įtraukti rūšiavimą į įvairius dalykus – ne tik etikos ar gamtos mokslų, bet ir fizinio aktyvumo pamokas.
Pasak K. Šiaudkulio, svarbiausia, kad vaikai būtų įtraukiami ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Todėl planuojamos įvairios praktinės iniciatyvos: konkursai, kviečiantys mokinius siūlyti idėjas, kaip pagerinti rūšiavimą savo mokyklose, pažintinės kelionės į atliekų tvarkymo centrus, respublikiniai protmūšiai, fizinės rungtys bei ambasadorių programos.
Programa veikia nacionaliniu mastu, ištisus metus, o bendradarbiavimas plečiamas ir su aukštosiomis mokyklomis.
„Kuriame tinklaveiką, kuri leistų mokyklos suole inicijuotus klausimus plėtoti ir studijų metais – kad atsakingas santykis su atliekomis, kaip su vertinga žaliava, taptų nuoseklia švietimo sistemos dalimi ir įgautų ilgalaikį poveikį visuomenei“, – sako organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas.
Sistema veikia tik tada, kai veikia visi
Rūšiavimo sistema Lietuvoje – tai bendras verslo, valstybės ir visuomenės projektas.
„Valstybė kuria reguliavimą, verslas investuoja į sistemą, o visuomenė priima kasdienius sprendimus. Tik tada sistema veikia“, – aiškina K. Šiaudkulis.
Jis prideda, kad rūšiavimas yra pirmasis žingsnis žiedinėje ekonomikoje. Jeigu pakuotės tinkamai išrūšiuojamos, jos gali tapti naujomis žaliavomis. Tai reiškia mažesnį pirminių resursų naudojimą, mažesnį atliekų kiekį ir efektyvesnę ekonomiką.
„Iš esmės tai yra tarpusavio pasitikėjimu grįsta sistema, kurioje nė viena grandis negali veikti izoliuotai“, – teigia organizacijos vadovas.
Sėkmei svarbios detalės
Net ir turint išvystytą infrastruktūrą, vien jos nepakanka. Jei žmonėms trūksta aiškumo ar motyvacijos, sistema neveikia taip, kaip turėtų. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik techniniams sprendimams, bet ir elgsenai – kaip sukurti sistemą, kuri būtų paprasta ir intuityvi žmogui.
Anot K. Šiaudkulio, kuo mažiau abejonių kyla prie konteinerio, tuo didesnė tikimybė, kad pasirinkimas bus teisingas.
Nors Lietuva pastaraisiais dešimtmečiais padarė didelę pažangą, praktinių iššūkių vis dar netrūksta: ne visada aišku, kaip rūšiuoti sudėtingesnes atliekas, taisyklės gali skirtis tarp savivaldybių, o ženklinimas – klaidinti.
Svarbus ir pasitikėjimo aspektas – ar žmonės mato, kad jų pastangos duoda rezultatą.
„Kai sistema tampa suprantama, žmonės ją priima natūraliai. To siekiame diegdami inovatyvius siūlymus savo organizacijos nariams“, – teigia asociacijos „Gamtos ateitis“ vadovas.