Trečią kartą naujienų portalo Lrytas iniciatyva surengtame didžiausiame šalyje švietimui skirtame forume „Švietimo kodas“ diskusijoje „Su kuo valgoma“ naujos kartos mokykla?“ kalbėta apie į ugdymą vis sparčiau atkeliaujančias naujas technologijas ir jų poveikį jaunajai kartai.
Diskusiją moderatorius švietimo ir technologijų ekspertas, „Žinių radijo“ laidos „Technologijų žingsniu“ kūrėjas, lektorius Šarūnas Dignaitis pradėjo nuo klausimų, kurie liečia technologines inovacijas.
Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, informatikos mokytojos Stepanijos Petkuvienės jis teiravosi, ar yra technologinių sprendimų, jau pakeitusių pedagogų darbą.
Į technologijas nežiūrėkime kaip į blogį: tai gali ugdyti vaiko smalsumą
„Tikriausiai darbą pakeitė ne technologiniai sprendimai, o žmonės. Mokykloje turi būti strategija, kur mes einame, ko siekiame, o ją numato mokyklos vadovai.
Mokytojai visada nori mokytis, todėl technologijos, kurios ateina į mūsų mokyklą, yra dėl žmonių ir vaikų. Visada keliame klausimą: kas iš to mokiniui?
Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, nepasakysiu nieko naujo sakydama, kad per pandemiją atsirado puikiai įvaldyti „Teams“ – visas mokyklas papildė išmanūs ekranai, su tūkstantmečiu įsikūrėme laboratorijas, į mokyklas didžiuliu greičiu įsiveržė dirbtinis intelektas (DI).
Technologinis proveržis buvo spartus. Mokytojams atsirado pagalba, DI mokymai, bet svarbiausia – atsirado „Vedliai“, kurie atėjo su klausimu: kaip mokytojas jaučiasi? Mokytojai patys iniciavo jų atsiradimą, tai – daugiau nei dirbtinis intelektas“, – dalijosi S. Petkuvienė.
Susiję straipsniai
Nežinantiems, kas yra jos minimi „Vedliai“, mokytoja pasakojo, kad tai – didžiulė pagalba.
„Įsivaizduokite, mokytojas atsisėda prie programos plano, ieško, kokiam lygiui kokią užduotį paskirti, koks bus vertinimas... DI padeda išspręsti šį klausimą, o „Vedliai“ ateina su įrašu. Juose sudėlioti paaiškinimai, visi atnaujintos programos pamokų planai.
Esu realistė ir negaliu sakyti, kad nematome trūkumų, tačiau visuomet yra pasiruošusi padėti komanda“, – kalbėjo mokytoja.
Plačiau šią temą plėtojo startuolio „Vedliai“ įkūrėja ir vadovė Monika Katkutė-Gelžinė, kuri įvardijo su technologijomis atkeliaujančius iššūkius.
T. Bauro nuotr.
„Pagrindinis dalykas yra kantrybė suprasti, kad visuomeniniai, socialiniai procesai neįvyksta per dieną ar metus. Darbas švietime labiausiai moko kantrybės ir nuoseklumo..
Puikus pavyzdys, kad nėra vieno teisingo atsakymo, bet norint daryti sisteminius pokyčius, turi atliepti ir mokytojo, ir mokinio puses. Reikia sistemos, į kurią mokytojas galėtų atsiremti, jaustis tvirtai ir oriai savo klasėje. Iš mokinio pusės reikia atliepti poreikį autonomijai ir struktūrai, savarankiškumui.
Iš mokyklų girdžiu didžiulį mokinių motyvacijos iššūkį – mokytojas turi ne tik daryti savo darbą, bet dirbti su mokinio susitelkimu klasėje. Manau, kad technologijos yra būdas smalsumą ir visą šį procesą atiduoti į jo rankas“, – pasakojo M. Katkutė-Gelžinė.
Savo patirtimi šiuo klausimu pasidalijo ir mokinė, „Saulės“ privačios gimnazijos mokinių savivaldos tarybos, Lietuvos debatų rinktinės narė Elžbieta Navickaitė.
„Skaičiau tyrimą, kuriame užsiminta apie DI prietaisą „Rabbit hole“ (liet. „Triušio skylė“). Paklausus klausimo DI parodo įvairius kitus galinčius kilti klausimus. Suradusi šį prietaisą pasinėriau į kiekvieną turėtą klausimą – tai skatino smalsumą.
Pasiūlius šį DI draugams, sulaukiau tokių pačių atsiliepimų. Tačiau tai labai dvipusiška. Yra žmonių, kurie DI naudoja kaip nemokamų atsakymų mašiną – iš to kyla labai didelė rizika. Tai tampa blogu įpročiu“, – savo nuomone dalijosi E. Navickaitė.
T. Bauro nuotr.
Tuo tarpu M. Katkutė-Gelžinė dėstė, kad DI naudojimo nereikėtų vertinti tik blogai.
„Rasti būdus, kaip sau palengvinti gyvenimą, yra irgi tam tikras gebėjimas. Mokykloje išnaudojau labai daug energijos, kad kuo geriau prasisukčiau“, – pridėjo „Vedliai“ įkūrėja.
Tauragės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vadovė Jūratė Veisienė antrino, kad žengti technologijų keliu yra ne tik norma, bet ir būtinybė.
„Remiantis Tauragės pavyzdžiu, viskas intensyviai pradėjo judėti po pandemijos. Labai džiaugiamės, kad savivaldybėje švietimas yra prioritetinė sritis, tam buvo skirtos ne tik lėšos – ieškoti ir partneriai.
Kaip yra žiūrima į perspektyvą, kokie yra priimami sprendimai, lemia savivaldybės strategijos. Priėmėme gerus sprendimus, nes bendradarbiaudami su „Vedliais“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ pasiekėme nemenkų rezultatų. Norėjosi kokybės, tvarumo, perspektyvos ir mes ją turime.
Ne visos mokyklos gali įsigyti minėtų platformų licencijas, tačiau tai padengė savivaldybė, norėdama, kad visi mokiniai gautų vienodas galimybes. Auga, tobulėja ir mokytojų bendruomenė, o tai duoda didelę naudą – stiprėja visa komanda“, – patirtimi dalijosi J. Veisienė.
Tuo tarpu naujoves, antreprenerystę švietime siūlanti, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė kalbėjo, kad per pastarąjį penkmetį pasaulis stipriai transformavosi.
„Technologijos keičia mokymosi įrankius, bet nekeičia mokyklos misijos. Šiuolaikinė mokykla turi du tikslus: padėti vaikui akademiškai pasiruošti įstoti į universitetus ir padėti pasiruošti gyvenimui.
Šiandien mūsų misija yra atnešti semiozę tarp to, kad vaikus ruošiam žinom, ir to, kad reikia gyvenimiškų patirčių, kurių dalis – technologijos. Toliau turime ugdyti kūrybiškus, smalsius, atsakingus žmones, bet įrankiai, su kuriais tai darome, keičiasi.
Pasikeitė ir mokytojų vaidmuo. Nepakanka vien perduoti informaciją – ypač svarbu vaikams užduoti teisingus klausimus. Kartu su „Vedliais“ turime 5–8 klasių programą „Skaitmeninis verslumas“, kur vaikai su technologiniais įrankiais kuria pirmuosius savo verslus. Šiandien DI verslumo temoje yra nuostabus kūrybiškumo partneris.
Mokytojams reikia suprasti, kad turime naujus įrankius, bet ugdome pamatinius vaikų gebėjimus. Svarbu pasakyti, kad šiandien nesam visažiniai – dabar mūsų darbas yra padėti užduoti klausimus, kad nepamirštume vertybių. Technologijos gali padėti atrakinti tiek daug pažeidžiamų sričių, kurioms niekada neturėjome laiko“, – akcentavo A. Rusteikienė, pridėjusi, jog reikėtų suprasti, kad DI nepakeičia vadovėlių.
„Lietuvos Junior Achievement“ vadovė pasakojo, kad vykdant tokią veiklą, norisi, kad antreprenerystės kompetencija būtų pas kiekvieną vaiką.
„Vienintelis pastovus dalykas šiandien yra nepastovumas. Ar vaikai bus mokytojai, ar mokslininkai, ar verslininkai – jiems visur reikės antreprenerystės. Tačiau valstybėje užstringam tada, kai pokytį turime padaryti sistemiškai. Tačiau sistema yra žmonės.
Šiandien imuosi kito kelio – eiti į kiekvieną savivaldybę ir pasakyti, kad viską galima padaryti savarankiškai. Svarbu nelaukti, kol kažkas pasakys, kad turime keistis – sisteminiai pokyčiai per lėti“, – dėstė A. Rusteikienė.
Svarbu – atsakomybė
Diskusijos metu iškeltas klausimas apie tai, ar reikėtų dėmesį skirti ne tik technologijoms, bet ir humanitariniams mokslams. M. Katkutė-Gelžinė neatmetė, kad tai taip pat svarbu, o XXI a. žmogus turi gebėti suprasti ir valdyti save.
„Kitu atveju blaškaisi. Matau, kad jauni žmonės tai supranta daug geriau nei suaugusieji. Vidinė atsakomybė yra vienas esminių dalykų. Turime fantastišką gyvenimo įgūdžių pamoką – ten mokoma suprasti, suvaldyti save.
Kita dalis – gebėti nuskaityti pasaulį: gebėti kurti technologijas, jas valdyti, suprasti, kaip veikia pasaulis. Kalbame apie išteklius, kad vienintelis jų – mūsų intelektas, tačiau save suprantantis ir gebantis kurti žmogus yra neišvengiamybė. Vienintelė vieta, kur tai galime užtikrinti, yra mokyklos.
Svarbiausia – strategija ir susitarimas. Jei kalbame apie mokinį, negalvojame apie ateities mokyklą. Mokiniai ugdymo įstaigoje yra šiandien. Į aštuntą klasę jie eina vieną kartą. Tai, ką duodame šiandien, yra pagrindas, kaip jie jausis pasaulyje.
Kai matau, kaip ministerijoje yra priiminėjami sprendimai, mąstau, kad reikėtų pasikartoti logikos pamokas, nes ji prasilenkia su realybe“, – dalijosi „Vedliai“ įkūrėja.
Tuo tarpu mokytoja S. Petkuvienė teigė, kad reikia atskirti, jog kai kurios technologijos ne visuomet turi tik teigiamą pusę, todėl Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje pertraukų metu uždraustas mobiliųjų telefonų naudojimas.
„Pamatėme tai, ko nebuvo seniai. Vaikai skaito, atsineša dėliones, žaidimus ir bendrauja. Dėl to bendrystė tik didėja. O pamokoje vedlys yra mokytojas – planšetėmis, telefonais ir kompiuteriais naudojamasi jo leidimu.
Mokytojas yra už naujoves, bet su juo reikia tartis. Pedagogas vaikus nukreipia tinkamai paklausti, ieškoti. Juk šiais laikais tinkamai užduoti klausimą – vienas iš prioritetų“, – kalbėjo mokytoja.
Moksleivė E. Navickaitė pritarė, jog mokytojų pastabos, į šalį pasidėti telefoną – naudingos, tačiau pabrėžė, kad draudimus daugelis vertina ne itin palankiai.
„Visada surasime būdų, kaip apeiti sistemą. Kai tai yra draudžiama – tik skatins“, – šyptelėjo ji.
Apibendrindama, Tauragės švietimo skyriaus vadovė J. Veisienė antrino, kad į DI naudojimą reikia žiūrėti atsakingai.
Kaip tai užtikrinti, plėtojo M. Katkutė-Gelžinė, kuri sakė, kad su technologijomis – šiek tiek paprasčiau.
„Mokyklose turime informatikos pamokas – jei vaikai jas lanko nuo pradinių klasių, vėliau jų gebėjimai daug aukštesni. Svarbu suprasti, kad Lietuva yra tarp 10 proc. pasaulio valstybių, kurios užtikrina sistemingą informatikos ugdymą.
Jau esame priekyje, tačiau svarbu eksperimentuoti su įvairiausiomis technologijomis. Atverti daugiau galimybių jaunimui dabar gali DI“, – užbaigė „Vedliai“ įkūrėja.