Kaip pameistrystė keičia specialistų rengimą Mažeikiuose

Mokykla pameistrystę šiandien vertina ne kaip papildomą galimybę, o kaip lygiavertę ir strategiškai svarbią profesinio mokymo kryptį. Tai mokymosi forma, leidžianti derinti teoriją su darbu įmonėje ir stiprinti ryšius su darbdaviais, taip geriau suprantant rinkos poreikius.

„Būtent per pameistrystės programas kuriamas nuoseklus bendradarbiavimas su verslu ir atsiranda galimybė rengti specialistus kartu su darbo rinkos dalyviais“, – sako Mažeikių politechnikos mokyklos vadovė Tatjana Kinčinienė.

Pasak jos, mokyklos patirtis įgyvendinant pameistrystę yra labai teigiama. Projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ (kurį įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra ir kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis) suteikė pameistrystei regione reikšmingą postūmį.

Telšių apskritis taip pat aktyviai dalyvavo šiame projekte. Iš viso šioje apskrityje įgyvendinta 115 pameistrysčių. Šiai programai finansuoti apskrityje buvo skirta per pusę milijono eurų.

Direktorė sako, kad pameistrystė pokyčių atneša iš visų pusių – tiek mokyklos, tiek verslo.

„Pameistrystėje atsakomybė už rezultatą pasidalijama tarp mokyklos ir įmonės: sudaromos trišalės sutartys, aiškiai apibrėžiamos funkcijos, vertinimas ir mokymosi turinys. Mokinys tampa darbo komandos dalimi, gauna atlyginimą ir nuolatinį grįžtamąjį ryšį“, – sako Tatjana Kinčinienė.

Tam, kad pameistrystės vyktų sėkmingai, reikalingi ir atsidavę profesijos mokytojai. Mokykla turi kuo didžiuotis – čia dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Nacionaliniame konkurse „Metų pameistrys 2023“ mokytojas Dangiras Gurauskas pelnė II vietą „Metų profesijos mokytojo“ nominacijoje.

Pasak Tatjanos Kinčinienės, pameistrystė keičia ir patį mokinio santykį su profesija. Dirbdamas suaugusiųjų kolektyve, jis greičiau įgyja ne tik įgūdžių, bet ir atsakomybės, pradeda suvokti darbo tempą, reikalavimus ir standartus. Todėl šią mokymosi formą pasirinkę mokiniai dažniausiai būna labiau motyvuoti.

Tai tiesiogiai veikia ir profesinio identiteto formavimąsi. Mokydamasis darbo aplinkoje, jaunas žmogus greičiau pradeda save matyti kaip būsimą specialistą.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – mechatronikos specialybės mokinys Tadas Gudauskas. Jis buvo vienas pirmųjų, pasirinkusių pameistrystę, ir mokėsi UAB „Elics Engineering“. Baigęs mokslus jis liko dirbti įmonėje ir šiandien jau eina darbų vadovo pareigas.

„Man pasiūlė rinktis pameistrystę ir aš sutikau. Tada prasidėjo visai kita mokymosi ir darbo patirtis. Supratau, ką reiškia dirbti kolektyve, mokytis iš specialistų. Taip pat pirmą kartą patyriau, kaip atrodo pilną dieną“, – šypsosi Tadas Gudauskas. Pasak jo, tai puiki mokymosi forma tiems, kas nori greitai įgyti praktinių žinių, užsitarnauti pasitikėjimą ir pradėti savo karjeros kelią.

Tado istorija aiškiai parodo pameistrystės mokymosi formos privalumus. Ji leidžia jaunam žmogui dar besimokant pradėti pirmuosius žingsnius įmonėje ir pakankamai greitai užimti atsakingas pareigas.

Apie labai teigiamą pameistrystės patirtį kalba ir įmonės UAB „Elics Engineering“ atstovai.

„Pameistrystę išbandėme dar 2021 m. Ji mums pasiteisino su kaupu. Pasibaigus projektui pameistrys liko dirbti įmonėje, kur dirba iki šiol ir jau yra paskirtas darbų vadovu. Tai puiki sėkmės istorija, kurią būtų galima pavadinti „Nuo mokinio iki meistro per pameistrystę“.

Mes ir toliau tęsime pameistrystės programą jau ir ne projekto rėmuose. Taip pat kviečiame ir kitas įmones neabejoti pameistrystės teikiama nauda pritraukiant naujus darbuotojus“, – sako įmonės technikos direktorius Arūnas Vaidyla.

Tokios patirtys keičia darbdavių požiūrį – įmonės pameistrystę vis dažniau vertina kaip ilgalaikę investiciją.

Ši praktika leidžia iš esmės kitaip pažvelgti ir į patį specialistų rengimo procesą. Tradiciškai profesinis mokymas dažnai būdavo orientuotas į bendrų įgūdžių suteikimą, o konkrečios darbo vietos specifika likdavo darbdavio atsakomybe. Pameistrystės atveju ši riba nyksta – mokymosi turinys derinamas su įmonės veikla, technologijomis ir darbo organizavimu.

Tai reiškia, kad mokinys įgyja ne tik profesiją, bet ir gebėjimą dirbti konkrečioje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

Svarbu ir tai, kad pameistrystė leidžia greičiau atpažinti, ar pasirinkta profesinė kryptis iš tiesų tinka. Mokydamasis įmonėje, jaunas žmogus susiduria su kasdienėmis darbo situacijomis, atsakomybe, darbo tempu.

Tai padeda išvengti klaidingų pasirinkimų, kurie dažnai paaiškėja tik baigus mokslus. Tokiu būdu mažėja ir mokinių „nubyrėjimas“, nes sprendimai priimami remiantis patirtimi, o ne įsivaizdavimu.

Dar vienas svarbus aspektas – ryšio tarp kartų kūrimas. Įmonėse pameistriai mokosi ne tik iš technologijų, bet ir iš žmonių – patyrusių specialistų, kurie perduoda neformalias žinias, darbo kultūrą ir profesinius standartus. Tokia sąveika stiprina ir pačių įmonių vidinę kultūrą, nes darbuotojai įtraukiami į naujų specialistų rengimą.

Ilgainiui tai keičia ir pačios mokyklos vaidmenį. Ji tampa ne tik žinių teikėja, bet ir partneriu, kuris kartu su verslu planuoja, kaip bus rengiami būsimi darbuotojai. Toks bendradarbiavimas leidžia greičiau reaguoti į pokyčius – atsirandančias naujas technologijas ar kvalifikacijos reikalavimus.

Dėl to profesinis mokymas tampa lankstesnis ir labiau atitinkantis šiandienos poreikius.

Vis dėlto ne visos įmonės vienodai vertina šią mokymosi formą. Didžiausias iššūkis išlieka darbdavių įtikinimas – dalį jų vis dar atbaido papildoma atsakomybė ar dokumentacija.

Pasak direktorės, čia svarbiausia nuosekli komunikacija – aiškiai pristatant, kaip viskas veikia, kokie dokumentai reikalingi, kokios atsakomybės ir kokia konkreti nauda. Reikalingi ne tik formalūs susitarimai, bet ir pasitikėjimu grįstas santykis tarp mokyklos ir verslo. „Su tomis įmonėmis, kurios jau pabandė pameistrystę, dirbti lengviau – jos mato rezultatą“, – sako ji.

Tatjana Kinčinienė mato ir pozityvius pokyčius tarp tėvų. Vis daugiau jų pameistrystę vertina palankiai, nes ji leidžia jų vaikams anksčiau tapti savarankiškais. Galimybė vienu metu mokytis ir dirbti tampa svarbiu argumentu vaikams renkantis profesinį kelią.

Lyginant su tradicine mokymosi forma, pameistriai dažniau būna geriau pasirengę darbo rinkai. Jie greičiau įsidarbina, o neretai lieka dirbti tose pačiose įmonėse, kuriose mokėsi. Tai ypač svarbu regionuose, kur kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas nuolat.

Pameistrystė gali turėti ir platesnį poveikį – prisidėti prie regiono ekonomikos stiprinimo ir mažinti jaunimo migraciją. Kai jaunas žmogus turi aiškų kelią nuo mokymosi iki darbo, mažėja paskata išvykti ieškoti galimybių kitur.

Direktorė pabrėžia, kad mokyklai pameistrystės programos taip pat yra svarbios auginant ugdymo įstaigos reputaciją.

Per bendradarbiavimą su įmonėmis stiprėja ryšiai su bendruomene, didėja žinomumas, atsiranda daugiau pasitikėjimo. Kuo daugiau sėkmės istorijų, tuo lengviau į šią mokymosi formą įtraukti naujus mokinius ir darbdavius.

Tatjana Kinčinienė pabrėžia, kad svarbiausia – nuoseklumas: aiški komunikacija, sėkmės istorijų viešinimas, pagalba darbdaviams ir ilgalaikis tęstinumas.

Mažeikių politechnikos mokyklos pavyzdys rodo, kad profesinis mokymas keičiamas ne deklaracijomis, o praktiniais sprendimais ir visų pusių įsitraukimu. Kai mokykla ir verslas veikia kartu, o mokinys tampa ne stebėtoju, o komandos dalimi, keičiasi ne tik mokymosi patirtis, bet ir pats profesinio rengimo rezultatas.

Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste

Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.