Mokykla rengia specialistus įvairiose profesinio mokymo srityse, daugiausia orientuotose į regiono darbo rinkos poreikius. Mokykloje vykdomos profesinio mokymo programos, apimančios transporto ir technikos, statybos, informacinių technologijų bei paslaugų ir maitinimo sektorius.
Atliepdama regiono rinkos poreikius, mokykla pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė pameistrystei, kai mokiniai mokydamiesi derina teorinių žinių įsisavinimą su darbu įmonėje. Ši mokymosi forma leidžia jaunam žmogui greičiau įgyti praktinių įgūdžių, o verslui – prisidėti prie būsimų darbuotojų rengimo.
Pasak Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus Audriaus Misiūno, pameistrystė sprendžia ne vieną svarbią problemą – nuo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo iki jaunimo migracijos. Dėl to pameistrystė vis labiau įsitvirtina ir profesinio mokymo sistemoje.
Susiję straipsniai
„Pameistrystė prisideda prie visų minėtų problemų sprendimo. Jaunuoliai turi galimybę įsigyti konkurencingą profesiją nepalikdami savo gyvenamosios vietos, neišvykdami į didmiesčius. Tuo pačiu įmonės turi progą užsiauginti savo poreikius atitinkančius kvalifikuotus darbuotojus, nes gali prisidėti prie mokymo proceso“, – sako jis.
Savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis pabrėžia, kad regionams šiandien ypač svarbu turėti veikiančius mechanizmus, kurie padėtų verslui rasti reikalingų darbuotojų. Pasak jo, regionuose dirbančioms įmonėms dažnai reikia ne bendrų teorinių žinių turinčių darbuotojų, o konkrečius įgūdžius turinčių specialistų.
Jo teigimu, pameistrystės mokymosi forma ypač svarbi dabar, kai dalis pramonės įmonių iš didžiųjų miestų vis dažniau keliasi į regionus. Tokios įmonės pirmiausia ieško vietų, kuriose galėtų rasti kvalifikuotų darbuotojų arba turėti aiškią galimybę juos parengti.
„Pameistrystė yra geras įrankis, kad socialiai atsakingos įmonės galėtų pačios prisidėti prie sau reikalingų darbuotojų ugdymo“, – sako meras.
Mokymasis darbo vietoje
Per trejus Europos socialinio fondo agentūrai vykdant profesinio mokymo projektus į pameistrystės veiklas visoje Lietuvoje įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų. Plungės technologijų ir verslo mokykla taip pat aktyviai diegė pameistrystės mokymosi formą. Per keletą metų šia forma mokėsi per 50 mokyklos mokinių.
„Pagal pameistrystės mokymo modelį besimokančiam mokiniui praktikos dalis užima net 70 procentų profesijos mokymuisi skirto laiko. Mokinys patiria, ką reiškia dirbti darbo vietoje, susipažįsta su įmonėje naudojamomis technologijomis, mokosi spręsti problemas, semiasi patirties ir žinių iš tos srities profesionalų“, – pabrėžia A. Misiūnas.
Tokios mokymosi formos privalumas – mokinys ne tik įgyja profesinių žinių, bet ir susipažįsta su darbo kultūra, atsakomybe, komandinio darbo principais. Kitaip tariant, jis tampa darbo rinkai pasirengusiu specialistu dar prieš baigdamas mokslus.
Audrius Klišonis sako, kad būtent praktinių įgūdžių stoka dažnai tampa viena pagrindinių kliūčių jaunam žmogui įsilieti į darbo rinką.
„Žvelgiant į nedarbo struktūrą matyti, kad viena didžiausių problemų yra jaunimo nedarbas. Jauni žmonės baigia mokyklas ar profesines įstaigas, tačiau neturi darbo patirties. Pameistrystė šią problemą sprendžia.“ – sako jis.
Pasak mero, tokia sistema naudinga ne tik pačiam jaunuoliui, bet ir visai regiono ekonomikai.
„Jaunas žmogus pradeda uždirbti, tampa ekonomikos dalimi, prisideda prie bendro vidaus produkto kūrimo. Be to, jis naudojasi paslaugomis, leidžia pinigus vietos versle, todėl pinigai lieka regione“, – pažymi A. Klišonis.
Verslas tampa mokymo partneriu
Pameistrystė neįmanoma be verslo įsitraukimo. Įmonės, kurios dalyvauja šiame procese, tampa ne tik mokiniams darbo vieta, bet ir aktyviu mokymo partnerėmis. Plungės technologijų ir verslo mokykla aktyviai bendradarbiauja su verslus vienijančiomis organizacijomis. Pasirašytos sutartys su Plungės pramonininkų sąjunga, Lietuvos darbdavių konfederacija bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais.
„Pasitaiko įmonių, kurios dar žiūri į pameistrystę skeptiškai. Tačiau yra ir tokių, kurios noriai bendradarbiauja, įžvelgia galimybę iš gabių jaunuolių užsiauginti kvalifikuotus ir atsakingus darbuotojus“, – sako mokyklos direktorius.
Ilgainiui būtent šis bendradarbiavimas tampa viena svarbiausių regioninės ekonomikos stiprinimo prielaidų. Įmonės gali iš anksto susipažinti su būsimais darbuotojais, o mokiniai – parodyti savo motyvaciją ir įgytus įgūdžius.
Mokantis pameistrystės forma mokymų kokybę Lemia bendros mokyklos ir verslo įmonės pastangos.
„Mokymo kokybę užtikrinti padeda mokinį pameistrį prižiūrinčio įmonės atstovo – meistro ir mokinio profesijos mokytojo bei mokyklos sektorinio praktinio skyriaus vadovo bendradarbiavimas. Periodiškai mokinio veikla pasirinktoje įmonėje yra tikrinama ir vertinama mokyklos profesinio mokymo atstovų“, – aiškina A. Misiūnas.
Tokia mokymosi forma leidžia užtikrinti, kad mokymasis įmonėje būtų ne tik praktinis, bet ir atitiktų profesinio mokymo standartus.
Pameistrystė keičia požiūrį į profesinį mokymą
Dar prieš dešimtmetį profesinis mokymas neretai buvo vertinamas kaip atsitiktinis pasirinkimas – kelias tiems, kurie nerado vietos akademiniame švietime. Tačiau pameistrystės plėtra šį požiūrį keičia.
„Dėl pameistrystės vis daugiau jaunuolių palankiau žiūri į profesinį mokymą. Profesinių mokyklų bendradarbiavimas su verslu suteikia daugiau galimybių mokiniams rinktis paklausias profesijas, o pameistrystė leidžia iš arti pažinti realų pasirinktos profesijos darbą“, – sako A. Misiūnas.
Anot jo, vis daugiau mokinių šį kelią renkasi sąmoningai. Jauni žmonės supranta, kad profesinis mokymas gali būti greitas ir efektyvus startas į darbo rinką.
„Profesinį pasirinkimą padarę jaunuoliai nori sėkmingo starto, greitesnės finansinės nepriklausomybės, todėl dažnai tikslingai siekia mokytis pagal pameistrystės modelį“, – pažymi mokyklos vadovas.
„Galimybė mokymosi metu dar ir užsidirbti, tapti finansiškai savarankiškesniu yra labai patrauklus pameistrystės aspektas. Tačiau darbo patirtis taip pat labai svarbi. Ji padeda jaunam žmogui suprasti, ar jis pasirinko tinkamą karjeros kelią, ar jam priimtina būsimo darbo specifika.“, – sako A. Misiūnas.
Tiems, kurie yra tikri dėl savo pasirinkimo, ši patirtis tampa stipriu privalumu darbo rinkoje. Kad pameistrystė būtų efektyvi, svarbus glaudus bendradarbiavimas tarp mokyklos ir įmonės.
Sėkmės istorija – nuo mokinio iki restorano virtuvės
Pameistrystės programos sėkmę geriausiai iliustruoja konkrečios istorijos. Viena įsimintiniausių susijusi su virėjo profesijos mokiniu. Retas regiono miestas gali pasigirti tokio lygio restoranu, kaip Plungėje įsikūręs „Flow“. Anksčiau užsienyje „Michelin“ restoranuose dirbęs šefas Lukas Gaudutis yra aktyvus Plungės bendruomenės narys, kuris prisideda tiek prie vietos renginių, tiek prie jaunimo ugdymo. Plungės technologijų ir verslo mokykla turi galimybę savo virėjų programos mokinius supažindinti, kaip dirba tokio lygio virtuvės šefai.
„Didžiuojamės ne vienu savo mokiniu, kuris po pameistrystės liko dirbti bendradarbiavusioje įmonėje. Tačiau įsimintiniausia istorija yra virėjo profesijos mokinio, kuris savo atkaklumu ir talentu pasiekė tokių įspūdingų rezultatų, kad po mokslų ir praktikos liko dirbti garsaus restorano „Flow“ virtuvėje kartu su šefu Luku Gaudučiu“, – pasakoja A. Misiūnas.
Tokios istorijos rodo, kad pameistrystė gali tapti ne tik karjeros tramplinu, bet ir sukurti patrauklių darbo vietų regione.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Ateityje Plungės regionui reikės dar daugiau įvairių profesijų specialistų. Pradedamas steigti pramonės parkas, planuojamos investicijos ir tikimasi naujų verslų atėjimo, todėl kvalifikuotos darbo jėgos poreikis tik augs. Tokiu atveju pameistrystė gali tapti svarbiausiu instrumentu, leidžiančių užtikrinti, kad naujai atėję verslai rastų jiems reikalingų darbuotojų.
Pasak A.Misiūno, Plungės technologijų ir verslo mokykla yra pasirengusi, bendradarbiaujant su verslu, prisidėti prie šių iššūkių sprendimo.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.