Vietos ekonominė aplinka, darbdavių įsitraukimas, būtinos infrastruktūros trūkumas bei socialiniai veiksniai daro reikšmingą įtaką pameistrystės plėtrai, todėl ją skatinančios iniciatyvos čia ypač svarbios ir strategiškai reikalingos. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse, kur darbo rinkos pasiūla yra ribota, o jaunimas dažnai susiduria su išvykimo į didmiesčius dilema bei karjeros neapibrėžtumu.
Į Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamą projektą „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ iš viso įsitraukė net 43 Lietuvos profesinio mokymo įstaigos, tarp jų – ir Joniškio žemės ūkio mokykla, aktyviai dalyvaujanti projekto veiklose. Šis projektas ne tik suteikė finansinę paramą, bet ir prisidėjo prie pozityvesnio požiūrio į pameistrystę formavimo bei visuomenės informuotumo didinimo.
Saulius Dauparas, Joniškio žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo vadovas, sako, kad pameistrystė gali tapti efektyvia priemone sprendžiant tiek jaunimo užimtumo, tiek kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo regionuose problemas bei skatinti ilgalaikį užimtumą. Tačiau tam reikia ir daugiau nuoseklios komunikacijos apie pameistrystės teikiamą naudą, ir didesnio visų suinteresuotų pusių įsitraukimo.
Susiję straipsniai
Populiariausios – socialinės ir sveikatos priežiūros pameistrystės
Joniškio žemės ūkio mokyklos siūlomų pameistrystės programų spektras glaudžiai susijęs su šio Šiaurės Lietuvos regiono ypatumu ir ekonomine specifika. Mokykla veikia agrariniame krašte, kuriame pramonės įmonių beveik nėra, todėl dominuoja kitos veiklos sritys. Pasak S. Dauparo, dėl šios priežasties pirmosios pameistrystės buvo įgyvendintos statybų sektoriuje, siūlytos apdailininko bei dažytojo-tinkuotojo padėjėjo programos. Tai buvo natūralus pasirinkimas, nes statybų sektorius išlieka aktyvus ir mažesniuose regionuose.
Be statybininkų profesijų, Joniškio žemės ūkio mokykla siūlo ir daugiau pameistrysčių programų: žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo, virėjo, slaugytojo padėjėjo bei individualios priežiūros darbuotojo, plečiant profesinių pasirinkimų įvairovę. Didžiausio susidomėjimo sulaukia socialinės ir sveikatos priežiūros profesijos. Šios sritys pastaruoju metu apskritai išgyvena didesnį darbuotojų poreikį visoje šalyje.
S. Dauparo teigimu, pastarųjų programų populiarumą lemia paprastesnis bendradarbiavimas su įstaigomis, kurios gali priimti pameistrius, nes, kitaip nei pramonėje ar žemės ūkyje, šiose srityse lengviau užtikrinti stabilias darbo vietas.
Regionuose trūksta didelių darbdavių
Anot S. Dauparo, regionuose sudėtinga užtikrinti sąlygas, leidžiančias mokiniams visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir pasinaudoti visomis jiems siūlomomis galimybėmis. Tai ypač aktualu tiems jaunuoliams, kurie neturi savo transporto ar galimybių kasdien vykti į kitus miestus.
„Pavydu žvelgti į Vokietiją, kur yra gilios pameistrystės tradicijos ir netrūksta didesnių pramonės įmonių, – kalba S. Dauparas. – Nors netoli Joniškio ir yra didesnių miestų su platesnėmis galimybėmis, mokiniams ten patekti sunkiau. Pavyzdžiui, Šiauliai tik už 40 kilometrų nuo mūsų, tad, užmezgus kontaktus su šio miesto įmonėmis, galimybės prasiplėstų, tačiau mokiniai susiduria su problema – kaip nuvykti į darbą.“
Paradoksalu, kad nors Šiaurės Lietuva garsėja agrarinėmis tradicijomis, žemės ūkio pameistrystės programos čia nėra itin populiarios. Viena iš priežasčių – programos universalumas ir darbo specializacija bei skirtingi ūkių poreikiai. Pašnekovo teigimu, mokymo programa apima tiek augalininkystę, tiek gyvulininkystę, o dauguma ūkių specializuojasi tik vienoje srityje, todėl sudėtinga įgyvendinti visus programos modulius.
Be to, pasak Joniškio žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo vadovo, dalis žemės ūkio mokslus studijuojančių jaunuolių ateina iš šeimos ūkių, todėl jiems formali pameistrystė tampa mažiau aktuali – darbo praktika vyksta savo ūkiuose, triūsiant kartu su tėvais ir perimant šeimos patirtį.
Padeda mažinti finansinę naštą darbdaviams
Vienas svarbiausių pameistrystės elementų yra darbdavių įsitraukimas. S. Dauparas atviras – sėkminga pameistrystė dažnai ir prasideda nuo jau užmegztų ryšių tarp mokyklos ir darbdavių bei anksčiau sukurto pasitikėjimo.
Joniškio žemės ūkio mokykloje pirmieji pameistrystės žingsniai buvo žengti bendradarbiaujant su statybos įmone „Grebėstas“. Kadangi bendradarbiavimas buvo užmegztas anksčiau, šiam darbdaviui buvo lengviau suprasti pameistrystės naudą ir pritaikyti ją praktikoje. Tačiau naujų partnerių pritraukimas reikalauja daugiau pastangų, ypač aiškinant sistemos principus, finansinius aspektus bei ilgalaikę naudą.
„Pameistrių mokymas reikalauja darbuotojų papildomo laiko ir pastangų. Meistras, kuris yra priskiriamas pameistriui mokyti, gali nepasiekti savo rezultato, nes jam reikia užsiimti su pameistriu. Kai kurie darbdaviai gali baimintis, kad sumažės paties meistro darbo našumas“, – aiškina Joniškio žemės ūkio mokyklos atstovas.
Todėl Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ tapo svarbia paskata ir motyvacijos šaltiniu. Vien Šiaulių regionui iki 2026 m. vasario mėnesio jau išmokėta 677 515 eurų. Ši parama padeda mažinti finansinę naštą darbdaviams ir skatina juos įsitraukti.
Ir finansinė paskata, ir tobulėjimas
Pasak pašnekovo, pameistrystė leidžia mokiniams geriau suprasti teorijos svarbą ir ją pritaikyti praktikoje bei ugdyti profesinius gebėjimus. Dirbdamas konkrečioje darbo vietoje, jis jau pamato, kokių įgūdžių ir kompetencijų iš tikrųjų reikės. Mokiniai geriau supranta savo darbo vertę, karjeros perspektyvas bei asmeninį augimą.
„Mokiniai įsitikina, kad profesijos mokytojai pagrįstai pabrėžė teorinių žinių svarbą darbo vietoje. Pameistrystės metu jie aiškiau pamato savo žinių ir įgūdžių spragas bei supranta, ką dar reikia tobulinti. Dažnai gerėja ir jų mokymosi rezultatai bei teorinių žinių taikymas praktikoje“, – pažymi S. Dauparas.
„Svarbus ir finansinis aspektas – pameistrių darbas yra apmokamas, tai dar labiau motyvuoja pameistrius siekti geresnių rezultatų bei tobulėti, o kartu suteikia didesnį finansinį savarankiškumą.
Kviečia darbdavius ateiti į mokyklą
S. Dauparas pabrėžia, kad pameistrystė nėra vienkartinis projektas ar trumpalaikė iniciatyva – tai ilgalaikė investicija į regiono ekonominę ir socialinę gerovę.
Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, būtinas nuoseklus ir kryptingas visų grandžių – mokyklų, darbdavių ir valstybės institucijų – bendradarbiavimas.
„Joniškio žemės ūkio mokykla nuolat atnaujina programas, siekdama jas pritaikyti regiono poreikiams ir darbo rinkos pokyčiams. Darbdaviams sakome – ateikite, bendradarbiaukite, išsakykite savo lūkesčius. Tik taip galime parengti specialistus, kurie jums reikalingi“, – kviečia S. Dauparas.
Jo teigimu, darbdaviai galėtų būti aktyvesni, ieškodami būsimų darbuotojų dar mokymosi metu.
Paklaustas, kas dar duotų impulsą pameistrystės mokymo formos plėtrai regione, S. Dauparas akcentuoja komunikacijos ir informacijos sklaidos svarbą.
„Labai svarbu, kad informacija apie pameistrystės būtų paprasta ir lengvai prieinama smulkioms įmonėms. Konkretūs pavyzdžiai ir sėkmės istorijos gali tapti esminiu veiksniu skatinant darbdavius“, – pažymi jis.
Pasak S. Dauparo, tokios iniciatyvos kaip projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“, kurį įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra, padeda geriau suprasti šios mokymosi formos naudą ir skatina platesnį įsitraukimą.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.