Antradienį ministrė savo argumentus dar kartą išdėstė Seime, kur sulaukė ir aštrių kolegų klausimų bei abejonių.
Seime vykusiame Vyriausybės pusvalandyje pasirodžiusi R. Popovienė aiškino, jog 2024 ir 2025 metais vidurinį išsilavinimą įgijusių moksleivių dalis iš tiesų skiriasi. Esą 2025 metais brandos atestatų negavo apie 13 procentų jaunuolių, bet jeigu nebūtų sprendimo pridėti po 10 taškų prie egzaminų, jo nebūtų gavę net 17 proc. mokinių.
„Visų Lietuvos abiturientų – gimnazijų ir profesinių mokyklų“, – patikslino ŠMSM vadovė.
R. Popovienė – apie švietimo problemas: „Šiandien turime to pasekmes“
Ministrė kartu kėlė klausimą, kas atsitiko Lietuvos švietimui, kad per vienerius metus mokinių, negaunančių brandos atestato gimnazijose, skaičius padidėjo net du kartus. Svarstydama, kad lėmė tokius rezultatus, R. Popovienė tikino, kad ankstesnės valdžios vykdyta reforma „sukėlė sisteminį disbalansą“, kuris turėjo tiesioginį poveikį abiturientų rezultatams.
Ministrė skaičiavo, kad vienu metu buvo diegiamos ir naujos ugdymo programos, ir nauja egzaminų struktūra, panaikinti mokykliniai egzaminai.
„Mes matome, kad visų egzaminų išlaikymo riba buvo suvienodinta – 35 taškai iš 100, ir mokiniams, kurie 2025 metais laikė VBE, reikalavimai buvo didesni nei 2024 metais, nes tai buvo pirmieji metai po įvestos reformos, laikant VBE“, – Seime aiškino ŠMSM vadovė.
R. Popovienės teigimu, atnaujinus bendrąsias ugdymo programas trūko pilnai parengtų vadovėlių, mokytojai neturėjo pakankamai laiko adaptuoti turinio ir išdėstyti jį mokiniams, nebuvo susiformavusios mokymo ir vertinimo praktikos.
Susiję straipsniai
„Dėl to susidarius tai situacijai dalis temų nebuvo nuosekliai išdėstyta, egzaminuose atsirado užduočių iš nepakankamai įsisavinto turinio“, – dėstė ministrė.
Taip pat, tęsė ji, jaunuolių pateiktose apeliacijose šie labiausiai ir akcentavo, kad egzamino turinio medžiaga nebuvo išdėstyta ugdymo proceso metu. Tai – dažniausiai apeliacijose nurodyta priežastis, sakė R. Popovienė.
Atsakydama į kritiką, kodėl negalėjo anksčiau koreguoti egzaminų kartelės, ji nurodė, kad kartelės nustatymas pagal įstatymą yra galimas iki gruodžio 1 dienos, o ji, kaip ministrė, darbą pradėjo tik gruodžio 12 dieną.
„Ir taip pat labai aiškiai įstatyme yra įtvirtinta, kad apie sisteminius pokyčius švietimo bendruomenė turi būti informuota ne vėliau kaip prieš dvejus metus“, – kalbėjo R. Popovienė.
Ministerijos vadovė aiškino, kad nepridėjus 10 taškų, pavyzdžiui, prie matematikos egzamino rezultatų, jo būtų neišlaikę 4 kartus daugiau mokinių negu užpernai, o kitų dalykų egzaminų neišlaikiusiųjų mokinių būtų 7–10 kartų daugiau nei užpernai ir 10–12 kartų daugiau nei pokovidiniu laikotarpiu.
R. Popovienė taip pat priminė, kad sprendimą dėl papildomų 10 taškų priėmė egzaminų vertinimo komitetas.
„Tai nebuvo ministro vienasmenis sprendimas. Ministro sprendimo šiame sprendime iš viso nebuvo, tačiau komitetas, įvertinęs rezultatus, priėmė sprendimą siūlyti dėl mokinių surinktų taškų kreivės koregavimo per 10 taškų, ir komitetas veikė vadovaudamasis būtent reglamento 7.4 papunkčiu“, – dėstė ji.
Ministrė tęsė, jog sprendimas leido keletui tūkstančių mokinių pretenduoti į aukštąjį mokslą, užtikrino vienodas sąlygas visiems stojantiesiems.
Tačiau parlamentarai kritikos strėles į R. Popovienės pusę leidžia ir toliau. Liberalas Simonas Kairys teigė pastebėjęs, kad ministrė savo pranešime pasakė „daug netiesos“.
„Kaip kad negalėjote ieškoti kitų variantų, tarkime, neieškoti nekorektiškų užduočių, tokiu būdu taisant situaciją dėl vertinimo. Bet iš esmės jūs tuos protokolus vertinimo komitetų kepėt vieną po kito.
Spaudos konferencijoj prasitarėt, kad bus vieni sprendimai, kurie jau buvo priimti prieš dvi dienas, po moksleivių protesto buvo dar dviejų komitetų sprendimai, kurie irgi to paties vadovo vadovaujami priėmė tuos pačius sprendimus, kurių tekstas buvo copy-paste visų VBE komitetų protokoluose.
Teismas bet kokiu atveju įpareigoja jus kažką keisti. Kokia bus prevencija, kad vėl koks herojus Jonas nebūtų visuose tuose komitetuose ir nelieptų copy-paste visiems įdiegti tokių sprendimų, nes pasitikėti ministerijos teisininkais, Nacionaline švietimo agentūra tiesiog nebeįmanoma po tokių sprendimų?“ – klausė S. Kairys.
R. Popovienė pastebėjo, kad „ne viskas buvo taip“. Ministrė kartojo, kad sprendimas dėl papildomų taškų pridėjimo turėjo būti priimtas čia ir dabar, ir pati ministerija juo tikrai nesididžiuoja.
„Tačiau tvarkos nekeitimas ar tiesiog kiti sprendimai tikrai būtų pažeidę labai didelės dalies vaikų interesus, tikslus ir lūkesčius“, – kartojo ji.
Anot ŠMSM vadovės, ministerija įvertino visas rekomendacijas, kurios buvo išsakytos, išsinagrinėjo ir teismo verdiktą.
„Ir tikrai pakoregavome ir dabar vertinimo komiteto veiklą, reglamentą, ir dabar už vertinimo komiteto visą veiklą yra atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra“, – sakė ji.
Parlamentaras Artūras Zuokas svarstė, jog suprantama, kodėl ministrė sprendimu nesididžiuoja – esą visa karta dabar visą gyvenimą jaus tam tikrą nepatogumą, net ir iš būsimų darbdavių pusės.
„Jūs minėjote, kad buvo užkelta kartelė egzaminų ir vertinimų. Už tų sprendimų yra konkretūs žmonės. Tai ar buvo kažkokia atsakomybė pareikalauta iš tų asmenų, ar yra atsakingi už tai, kad, kaip jūs sakot, turėjot priimti sprendimus, kuriais nesididžiuojat?“ – teiravosi politikas.
R. Popovienė pabrėžė, kad tai buvo pirmieji eksperimentiniai metai po reformos, kuri turėjo turėti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Bet ministrė ir toliau kartojo, kad vertinimo komiteto sprendimas, kurį teismas ir pripažino neteisingu, atliepė daugelio stojančiųjų lūkesčius, nes buvo sudarytos lygios konkurencinės galimybės.
Konservatorė Daiva Ulbinaitė pastebėjo, kad istorija su „plius dešimt“ yra gyvas pavyzdys, kas atsitinka, kai ministrai neklauso, ką sako teisininkai ir ekspertai.
„Ar neatsitiks taip ir su mobiliaisiais telefonais mokyklose, su mobiliųjų telefonų draudimu?“ – klausė ji.
Konservatorė priminė, kad svarstant šį klausimą Seimo Švietimo ir mokslo komitete visi vieningai sutarė, kad reikia išgirsti ekspertus ir eiti tuo keliu, kad įstatyme būtų įtvirtinta vieninga tvarka dėl telefonų ribojimo.
„Kol, panašu, neįsikišote jūs su prašymu ar nurodymu, kad būtų palaikoma ne prievolė riboti telefonus, o susitarimas. Kodėl negirdite ekspertų patarimų, nes 250 nevyriausybinių organizacijų, daugybė ekspertų ir mokyklų direktorių prašo jūsų to?“ – teiravosi D. Ulbinaitė.
R. Popovienė atsakė, kad dėl telefonų naudojimo mokyklose klausimo darbo grupė dirbo daugiau nei pusę metų, parengtos ir rekomendacijos.
„Taip, galbūt kai kurios nuomonės išsiskyrė, galbūt vieni norėjo vienokios formos, ar kitokios, tačiau pagrindinės parengtos rekomendacijos tikrai atliepia būtent ekspertų nuomonę ir yra įsiklausoma“, – pažymėjo ministrė.
Ji pridūrė, kad rekomendacijos parengtos tam, kad mokyklos pačios pasirengtų savo tvarkas.
„Beveik 80 procentų mokyklų jau yra pasirengusios tas tvarkas, ir tikrai riboja, mes žinome, ir pertrauku metu, ir kituose užsiėmimuose“, – aiškino ŠMSM vadovė, paraginusi leisti mokykloms ir bendruomenėms dėl to susitarti pačioms.
Primename, kad kovo pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, jog švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas.
Išplėstinė penkių teisėjų kolegija pripažino, kad minėtas įsakymas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas bei bus paskelbtas teisės aktų registre.
LVAT bylą nagrinėjo pagal Seimo narių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skundą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų.
Pernai socialdemokratų ministrė R. Popovienė teigė, jog iki 35 taškų pakelta egzamino išlaikymo kartelė buvo per aukšta. Dėl to, pasak jos, buvo nuspręsta prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po 10 taškų.
Be to, kaip teigė R. Popovienė, nuspręsta nuo 1 iki 5 taškų pridėti ir tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko nuo 17 iki 20 taškų.
Toks sprendimas sulaukė opozicijos, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) kritikos. Anot jų, tokia sistema demotyvuoja stropiausius mokinius.
Prezidentūros atstovai ragino politikę prisiimti atsakomybę, jog ateityje tokios situacijos nepasikartotų.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė, atsižvelgdama į teismo sprendimą ir pareigą prisiimti atsakomybę, turi užtikrinti, kad ateityje nebūtų prielaidų kartotis situacijoms, kai priimami įstatymams prieštaraujantys nutarimai“, – rašoma prezidentūros atsakyme Eltai.
Prezidentūros teigimu, ši situacija – tai įrodymas, jog švietimo sistemai reikia skubių pokyčių.
„Susidariusi situacija rodo, kad būtini skubūs sisteminiai pokyčiai: dabartinė brandos egzaminų sistema išbalansuoja ugdymo procesą ir iškreipia mokinių pasiekimų patikrinimo prasmę, o egzaminų rezultatai atskleidžia, kad vidurinis ugdymas neužtikrina kokybiško išsilavinimo“, – sako prezidentūros atstovai.