„Svarbu kelti klausimą, kaip mes prie to priėjome, nes akivaizdu, kad problema pačioje vidurinio ugdymo pakopoje. Jeigu mokinys iš tiesų nesugeba atlikti 30 proc. egzamino užduoties, kuri ekspertų yra įvertinta kaip ganėtinai nebloga, ir tarptautiniai tyrimai taip pat rodo, kad Lietuvoje pradinis ugdymas nuosekliai parengia gerai, pagrindinis ugdymas prastėja, vidurinis ugdymas visai prastas, tai turime kelti klausimą, ką mes padarėme tam, kad sureguliuotume vidurinio ugdymo pakopų procesus. Nes bėda slypi pačiame viduriniame išsilavinime“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo J. Litvinaitė.
„Negalime susitelkti vien į diskusijas apie egzaminų rezultatus ir kartelių mažinimus. Turime kalbėti apie tai, kokia yra vidurinio ugdymo kokybė ir ką mes, kaip nacionalinės institucijos, padarysime, kad ta kokybė būtų padori, nes šiuo metu ji yra tiesiog apgailėtina“, – tikino prezidento patarėja.
Jos teigimu, šalies vadovo komanda yra parengusi bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikusi vidurinio ugdymo pertvarkymo planą, tačiau, ar ministerija imsis jį įgyvendinti, esą neaišku.
Susiję straipsniai
„Prezidento komanda yra pateikusi ministerijai vidurinio ugdymo pertvarkymo planą, bet kol kas tokio rimtesnio judesio mes nematome, kad tas planas būtų pradėtas. Mes padiskutavome, pasvarstėme, bet išvadų, ar jis priimamas, ar nepriimamas, ar įgyvendinamas, ar neįgyvendinamas (nėra – ELTA). Mes neturime laiko. Vaikai yra čia ir dabar, jiems atestatų reikia čia ir dabar. Jie nori įgyti išsilavinimą, su kuriuo galėtų studijuoti ar kitaip kurti savo ateitį“, – Seimo komitete kalbėjo Gitano Nausėdos patarėja.
Popovienė: švietimas – ne bandelių kepimas
Savo ruožtu ŠMSM vadovė Raminta Popovienė tikina, jog situacija, kurioje atsidūrė Lietuvos švietimo sistema, buvo nulemta konservatorės Ingridos Šimonytės vadovautos Vyriausybės priimtų pokyčių. Ministrės teigimu, reformos neįmanoma įgyvendinti per vienerius metus. Tam esą reikia daugiau laiko.
„Visa šita situacija yra pasekmė to, kas buvo įgyvendinta reformoje (…). Išnyko mokykliniai egzaminai, buvo perdarytos ugdymo programos, nebuvo vadovėlių. Tai apie ką mes kalbame? Mes ir šiandien dirbame, esame toje pačioje vagoje, dar šiandien mes rašome fizikos vadovėlį 11 ir 12 klasėms (…). Švietimas nėra automatinė gamyba, čia ne vienodų bandelių kepimas. Supraskime, kad jeigu paliečiame vieną aspektą, pradeda judėti visi aspektai, kurie yra šalia (…). Mes per metus negalime padaryti staigių dalykų, nes vėl bus tas pats“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį sakė ministrė.
„Norėčiau ne kaltinimų, ne ieškojimų, ne spaudimo, kad per pusę metų, per metus staiga mes turime iškepti naują egzaminų sistemą, kuri staiga viską subalansuos. Ne. Ji neišsikeps per metus, nes mes dar esame toje sistemoje, kuri padarė šitas pasekmes, kuriose mes šiandien esame“, – akcentavo ji.
R. Popovienė posėdžio metu taip pat padėkojo J. Litvinaitei už prezidento komandos pateiktus siūlymus ir patikino, jog šiuo metu intensyviai dirbama, jog būtų rasti efektyviausi sprendimai esamoms problemoms išspręsti.
„Tikrai ačiū gerbiamai Jūratei už pasiūlymus. Mes tikrai dirbame, diskutuojame grupėse (…) ir tikrai ateisime į tą bendrą klausimą. Ieškome pačių geriausių sprendimų“, – sakė R. Popovienė.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, jog švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas.
Išplėstinė penkių teisėjų kolegija pripažino, kad minėtas įsakymas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui.
Pernai socialdemokratų ministrė R. Popovienė teigė, jog iki 35 taškų pakelta egzamino išlaikymo kartelė buvo per aukšta. Dėl to, pasak jos, buvo nuspręsta prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po 10 taškų.
Be to, kaip teigė R. Popovienė, nuspręsta nuo 1 iki 5 taškų pridėti ir tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko nuo 17 iki 20 taškų.