Platus profesijų pasirinkimas ir augantis centras
Rokiškio profesinio mokymo centras – moderni regioninė ugdymo įstaiga. Čia ugdomi specialistai, kurių reikia tiek regiono darbo rinkai, tiek visos šalies ekonomikai. 2025 metų spalio 1 dienos duomenimis, centre mokėsi 532 mokiniai.
Mokymo centre rengiami specialistaiįvairiose srityse: architektūros, statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, paslaugų asmenims, menų, sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, verslo bei administravimo.
Susiję straipsniai
Pameistrystė – atsakas į darbo rinkos poreikius
Pasak centro direktorės D. Giedrikienės, galimybė mokytis pameistrystės forma atsirado nuosekliai stiprėjant profesinio mokymo ir verslo bendradarbiavimui bei nacionaliniu mastu skatinant profesinį mokymą darbo vietoje.
2025 metais Rokiškio profesinio mokymo centre pameistrystės forma Mokėsi 28,18 proc. mokinių. Tai gerokai viršijo šalies vidurkį (18,91 proc.).
Per trejus Europos socialinio fondo agentūrai vykdant profesinio mokymo projektus į pameistrystės veiklas visoje Lietuvoje įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo program.
Svarbų postūmį suteikė ir dalyvavimas projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, kuriuo siekta didinti profesinio mokymo patrauklumą ir skatinti pameistrystės plėtrą įmonėse.
„Pameistrystė centre atsirado ne atsitiktinai, o kaip atsakas į aiškų poreikį – specialistus rengti kuo arčiau realios darbo aplinkos ir kuo glaudžiau bendradarbiauti su darbdaviais“, – teigia direktorė.
Realesnis profesijos pasirinkimas ir mažiau iliuzijų
D. Giedrikienė sako, pameistrystė jaunam žmogui padeda kur kas realistiškiau pasirinkti profesinį kelią. Tradiciniame mokyme profesija dažnai pirmiausia pažįstama teoriškai, o pameistrystėje mokinys tuo pačiu metu mokosi ir dirba.
„Pameistrystę pasirinkęs jaunuolis gana greitai pamato ne tik profesijos patrauklumą, bet ir jos kasdienybę: darbo tempą, atsakomybę, bendravimo kultūrą įmonėje, fizinį ir emocinį darbo krūvį“, – teigia direktorė.
Pasak jos, dėl šių priežasčių pameistrystė naudinga tiek pirmą profesiją besirenkantiems jaunuoliams, tiek tiems, kurie persikvalifikuoja.
Sėkmės istorijos rodo pameistrystės naudą
Rokiškio profesinio mokymo centro patirtis rodo, kad pameistrystė gali tapti svarbiu žingsniu siekiant profesinių tikslų
Vienas tokių pavyzdžių – Rokiškio profesinio mokymo centro mokinys Gytis. Baigęs automobilių mechaniko specialybę, jis pradėjo dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, o vėliau įkūrė automobilių remonto įmonę.
Kita sėkmės istorija – centro mokinė Renata. Įgijusi vizažistės kvalifikaciją, šiandien ji jau turi savo studiją.
Panašiai profesinis mokymas padėjo ir Deividui bei Evaldui. Abu jie baigė suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą ir šiuo metu dirba AB „Rokiškio mašinų gamykla“. Darbdavių vertinimu, jie yra patikimi, gerai parengti specialistai, gebantys kokybiškai atlikti sudėtingas užduotis.
Profesinio augimo pavyzdžiu galima laikyti ir brolius Lauryną bei Mantą. Įgiję apdailininko-statybininko kvalifikaciją, jie pradėjo nuo smulkesnių darbų – lesyklėlių, inkilų, nedidelių medžio gaminių, o šiandien planuoja veiklos plėtrą ir svarsto apie darbuotojų samdymą.
Pasak direktorės, pameistrystė keičia ir mokinių požiūrį į mokymąsi.
„ Mokymasis darbo vietoje įgauna prasmę – mokinys supranta, kad jo įgūdžiai turi tiesioginę vertę. Kai mokinys suvokia, kad jo tikslumas, atsakomybė, gebėjimas bendrauti ir profesiniai įgūdžiai turi tiesioginę vertę darbdaviui, keičiasi ir jo santykis su mokslu, ir su pačia profesija“, – sako D. Giedrikienė.
Grįžta į mokyklą jau kaip mokytojas
Dar vienas reikšmingas pavyzdys – Viliaus profesinis kelias. Baigęs suvirintojo specialybę, jis dirbo UAB „Pandmeta“, kaupė praktinę patirtį, o vėliau sugrįžo į Rokiškio profesinio mokymo centrą jau kaip profesijos mokytojas.
Jo istorija atspindi nuoseklų profesinį augimą – nuo mokinio iki specialisto, ir mokytojo.
„Mums labai svarbu ir prasminga matyti, kai buvę mokiniai sugrįžta į centrą jau kaip mokytojai. Tai rodo, kad profesinis mokymas gali tapti ne tik sėkmingo profesinio kelio pradžia, bet ir paskatinti žmogų augti tiek, kad jis pats vėliau tampa įkvėpimu bei autoritetu kitiems mokiniams“, – sako direktorė.
Bendradarbiavimas su verslu
Rokiškio profesinio mokymo centras glaudžiai bendradarbiauja su verslu. Pasak D. Giedrikienės, ši partnerystė yra nuosekli, auganti ir paremta abipuse nauda.
„Pameistrystę suprantame kaip bendrą profesinės mokyklos ir darbdavio darbą. Darbdaviai yra mūsų partneriai, prisidedantys prie profesinių kompetencijų ugdymo“, – sako direktorė.
Rokiškio profesinio mokymo centras bendradarbiauja su įvairių sričių verslo įmonėmis ir organizacijomis, tarp jų – AB „Rokiškio mašinų gamykla“, UAB „Pandmeta“, UAB „Ermelita“, „Šakočių meistrai“, taip pat Rokiškio verslo klubu, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Lietuvos statybininkų asociacija bei Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija.
„Bendradarbiavimas su verslais centrui rengiant specialistus įvairiems sektoriams bei skatintį regiono ekonomikos augimą“, – teigia D. Giedrikienė.
Darbdavių požiūris į pameistrystę keitėsi Iš pradžių pameistrystė darbdaviams kėlė klausimų.Tačiau ilgainiui verslo požiūris tapo palankesnis. Įmonės pamato aiškią naudą – jos gali ne laukti jau parengto darbuotojo, o ugdyti jį kartu su mokymo įstaiga, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį ir poreikius.
AB „Rokiškio mašinų gamyklos“ gamybos direktorius Mantas Meliūnas pabrėžė, kad pameistrystė leidžia auginti darbuotoją nuo pat pradžių.
Pasak jo, tokia profesinio mokymo forma padeda anksčiau įvertinti žmogaus motyvaciją, gebėjimus ir tinkamumą konkrečiai darbo vietai.
Įmonėje pameistriai į darbą įvedami palaipsniui.
„Pameistrys, pasirinkęs mokytis suvirintojo specialybės, priskiriamas suvirinimo skyriui, kur jo ugdymu rūpinasi meistras. Pirmuosius darbo žingsnius jis žengia kartu su patyrusiu darbuotoju“, – pasakoja M. Meliūnas.
Tai mažina atrankos kaštus įmonei ir leidžia darbdaviui parengti darbuotoją, kuris greičiau prisitaikys prie įmonės darbo ritmo ir kultūros.
Pasak Manto, ilgalaikis bendradarbiavimas su profesine mokykla duoda apčiuopiamų rezultatų: „Pameistrius apmokome, o dalis jų lieka dirbti pas mus“, – sako jis.
Nauda ne tik mokiniui, bet ir regionui Pasak D. Giedrikienės, pameistrystė padeda jaunimui užmegzti ryšį su darbdaviais ir didina tikimybę likti regione.
„Pameistrystė suteikia galimybę kartu įgyti išsilavinimą, patirtį, darbą ir pajamas“, – sako M. Meliūnas.
Ateityje pameistrystė turėtų būti dar svarbesnė D. Giedrikienės teigimu, pameistrystė keičia profesinio mokymo vaidmenį Lietuvoje.
Profesinė mokykla tampa ne tik vieta, kur perduodamos žinios, bet ir aktyvia regiono partnere. Ilgainiui tai keičia ir visuomenės požiūrį į profesinį mokymą – jis matomas kaip modernus, lankstus ir veiksmingas kelias į profesinę ateitį.
Direktorės nuomone, ateityje pameistrystė neturėtų būti suvokiama tik kaip papildoma galimybė.
„Tai viena perspektyviausių profesinio mokymo krypčių, „, – sako D. Giedrikienė.
Ji pabrėžia, kad pameistrystė padeda jaunam žmogui ne tik įgyti profesiją, bet ir sustiprinti pasitikėjimą savimi bei atrasti savo kelią.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.