Pameistrystė ypač svarbi regionuose, kur kvalifikuotų darbuotojų trūkumas juntamas labiau nei didmiesčiuose, o vietos verslai, ieškodami tinkamų specialistų, susiduria su nuolatiniais iššūkiais.
Vienas tokių miestų – Švenčionėliai, antras pagal dydį Švenčionių rajono miestas. Čia veikia UAB „Rimuva“, teikianti transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugas. Įmonės įkūrėjas ir vadovas Anatolijus Buštakovas, jau ilgą laiką bendradarbiaujantis su Švenčionių profesinio rengimo centru, neseniai pats ryžosi priimti pameistrį.
Pasak jo, ilgametė patirtis įpareigoja dalintis ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir sukaupta gyvenimiška išmintimi. „Šioje srityje dirbu kelis dešimtmečius, atėjo laikas į veiklą aktyviau įtraukti ir jaunąją kartą“, – sako A. Buštakovas.
Susiję straipsniai
Nori prisidėti prie specialistų rengimo
A. Buštakovo sprendimas įsitraukti į pameistrystės projektą nebuvo atsitiktinis – jį lėmė ir asmeninė patirtis, ir siekis prisidėti prie kokybiško specialistų rengimo.
UAB „Rimuva“ vadovas jau kurį laiką yra Švenčionių profesinio rengimo centro priėmimo komisijos narys, todėl iš arti mato jaunų žmonių pasirengimą bei motyvaciją. Ši patirtis jam leidžia geriau suprasti, kokių įgūdžių būsimiems specialistams trūksta ir kaip juos galima ugdyti praktikoje.
„Prieš stojamuosius egzaminus, kalbėdamasis su jaunuoliais, stengiuosi suprasti jų tikslus, požiūrį į darbą bei ateitį. Tai paskatino ne tik vertinti būsimus specialistus, bet ir pačiam labiau prisidėti prie jų ugdymo bei pasirengimo tikram darbui“, – pasakoja A. Buštakovas.
Jis neslepia, kad sprendimui įtakos turėjo ir praktinis verslo poreikis. Vienam ilgamečiam darbuotojui išėjus į pensiją, reikėjo naujo žmogaus, o rasti patikimų darbuotojų Švenčionėliuose nėra paprasta.
Užuot naujo darbuotojo ieškojęs įprastu būdu, patyręs vadovas pasirinko kitą kelią – per pameistrystės mokymo formą investuoti laiką ir žinias į jaunuolį, kuris dar mokėsi Švenčionių profesinio rengimo centre.
Pameistrystė – tarsi profesijos testas
Pasak A. Buštakovo, pameistrystė leidžia pamatyti tikrąjį jauno žmogaus santykį su pasirinkta profesija. Ji parodo, ar žmogus atėjo mokytis tik dėl diplomo, ar savo ateitį iš tiesų sieja su šia sritimi, kurioje nori siekti meistriškumo ir tobulėti.
„Pameistrystė yra galimybė profesiją „pasimatuoti“ kasdienėje darbo praktikoje, susidurti su tikrais iššūkiais ir mokytis juos įveikti“, – pažymi jis.
UAB „Rimuva“ dirbantis pameistrys Donatas jau kelis mėnesius rodo savo motyvaciją.
„Matau, kad vaikinas nori tobulėti, o jo mokymasis nesibaigia darbo vietoje, bet tęsiasi ir laisvalaikiu, – sako A. Buštakovas, pabrėždamas, kad vienas svarbiausių sėkmės veiksnių yra motyvacija ir įsitraukimas. – Jis domisi, pats dirba su automobiliais, net įsigijo seną automobilį ir jį susitvarkė.“
Pasak A. Buštakovo, svarbus ne tik priskirto meistro, bet ir kitų komandos narių indėlis į pameistrio mokymo procesą. Darbovietėje tai kuria palaikančią aplinką, kurioje jaunas žmogus nebijo klysti ir gali mokytis iš savo klaidų.
Susiduria su situacijomis, kurių nerasi vadovėliuose
Nors profesinio mokymo programos parengtos kokybiškai, kasdienė darbo praktika dažnai pateikia netikėtų ir sudėtingų iššūkių, kurie reikalauja greitų sprendimų.
A. Buštakovas, nuolat bendraudamas su Švenčionėlių profesinio rengimo centro moksleiviais, stengiasi jiems kuo daugiau papasakoti apie nepagražintas darbo situacijas, su kuriomis susiduriama dirbant. „Mokymo programa labai gera, tačiau knygos niekada nepakeis praktikos“, – pabrėžia jis.
Vienu svarbiausių gebėjimų vadovas įvardija lankstų mąstymą bei gebėjimą kūrybiškai spręsti netikėtai iškilusias problemas, priimti sprendimus neapibrėžtose situacijose. Anot jo, jauni žmonės dažnai nori rezultatą pasiekti kuo greičiau, tačiau ne visada įvertina, kad tobulėjimas reikalauja laiko ir pastangų.
„Būna, kad jaunuoliai, siekiantys tapti mechanikais, kėbulininkais ar autošaltkalviais, mano, jog pakaks mokykloje įgyto išsilavinimo. Tačiau technologijos nuolat keičiasi, todėl reikia nusiteikti mokytis visą gyvenimą. Automobilių remontas nėra vien tik instrukcijų vykdymas – kiekvienas atvejis gali būti skirtingas ir reikalauti nestandartinių sprendimų. Tie, kurie nesistengia tobulėti, kaip sakau, lieka paskutinėje lentynoje ar ateityje būna priversti keisti profesiją“, – kalba A. Buštakovas.
Jis akcentuoja ir reputacijos svarbą. Versle gerą vardą pelnyti yra sunku, tačiau prarasti jį galima labai greitai, todėl svarbu laikytis atsakingo požiūrio į darbą. Šias vertybes A. Buštakovas perduoda ne tik savo pameistriui, bet ir kitiems Švenčionėlių profesinio rengimo centro mokiniams.
Mažesniuose miestuose taip pat galima gyventi
Kalbėdamas apie regionus, A. Buštakovas pastebi, kad jaunimas dažnai renkasi didmiesčius ir ne visada įvertina mažesnių miestų suteikiamas galimybes.
„Tačiau ir mažesniuose miestuose galima turėti geras darbo sąlygas ir stabilų gyvenimą“, – įsitikinęs jis.
Paklaustas, kas gali sulaikyti jaunus žmones tokiame mieste kaip Švenčionėliai, A. Buštakovas akimirką susimąsto prieš įvardydamas tris svarbiausius dalykus: orų atlyginimą, geras darbo sąlygas ir susikurtą stabilų asmeninį gyvenimą.
„Yra žmonių, kurie gyvenimą nori kurti ne didmiestyje, nes jiems svarbus gamtos artumas, traukia gimtinė. O jeigu žmogus turi gerą darbą ir gali užsidirbti – jis lieka“, – įsitikinęs A. Buštakovas.
Pameistrystę jis vadina triguba nauda – ne tik darbdaviui ir mokiniui, bet ir mokyklai, kuri suinteresuota išleisti kvalifikuotą specialistą šalies darbo rinkai. „Jeigu išauginame specialistą ir jis išvyksta, prarandame investiciją“, – priduria UAB „Rimuva“ vadovas, atkreipdamas dėmesį į dar vieną regionų problemą.
Ilgametė patirtis ir verslumo pamokos
A. Buštakovas profesinį kelią pradėjo kaip elektrikas, vėliau kilo iki vadovaujančių pareigų, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pradėjo savo verslą, kurį vysto iki šiol. „Neturėjau mentoriaus – mane mokė pats gyvenimas“, – prisimena jis.
Paklaustas, ką patartų kitiems verslininkams, svarstantiems apie pameistrių priėmimą, vadovas neslepia, kad pirmiausia reikia atsakingai įvertinti savo galimybes ir pasirengimą. Pameistrio mokymas reiškia didesnį darbo krūvį, papildomai skiriamą laiką ir atsakomybę už jauno žmogaus profesinės ateities pasirinkimus.
Tačiau A. Buštakovas neabejoja, kad tokios investicijos ne tik atsiperka, bet ir ilgainiui duoda gerokai didesnę grąžą. Tai šiandien supranta vis daugiau Lietuvos verslo įmonių, ieškančių tvarių sprendimų.
Valstybės politika ir skatinimo projektai taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį populiarinant pameistrystę. Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ apėmė visus Lietuvos regionus. Per trejus metus į pameistrystę įsitraukė beveik 900 įmonių, o mokymai vyko pagal apie 100 profesinio mokymo programų.
A. Buštakovo patirtis rodo, kad svarbiausias sėkmingos pameistrystės pagrindas – žmonės, kurie nori mokytis, dalintis žiniomis ir kurti pridėtinę vertę.
„Su Donatu sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pasakiau jam – jeigu tik norėsi, galėsi dirbti ir toliau“, – sako jis. Tai paprasta, tačiau svarbi žinutė – pameistrystė gali tapti ne tik mokymosi etapu, bet ir tvirtu pagrindu profesinei ateičiai, suteikiančiu galimybes augti.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.