Druskininkų mokyklos direktorė: vaikų ugdymas – bendras tėvų ir mokyklos kūrinys

L. Bagdanavičienė pasakoja švietimo pasaulį pasirinkusi neatsitiktinai – jos mama buvo mokytoja, tad ji augo apsupta lyderių, kurie geba telkti ir įkvėpti kitus. Taip pat ji iš arti matė mokyklos kasdienybę ir esminę misiją – augantį vaiko pasitikėjimą savimi, ugdytojų bendrystę ir visuomenės ateities kokybę.

Asmeninę vadovavimo patirtį L. Bagdanavičienė kaupė vadovaudama net kelioms Kauno ir Druskininkų švietimo įstaigoms ir neseniai sėkmingai baigė pirmąją kadenciją Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos vadovės pareigose. Taip pat ji yra švietimo ekspertė bei konsultantė, eina Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentės pareigas, yra Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos tarybos bei Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos narė.

„Ilgametė ir įvairialypė praktika leidžia man į švietimą žvelgti plačiau: ne tik kaip į ugdymo procesą, bet ir kaip į sistemą, kurioje kiekvienas etapas – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo – turi tarnauti vaiko sėkmei. Mano tikslas – kad aukšta ugdymo kokybė būtų ne atsitiktinumas, o visos sistemos standartas“, – teigia direktorė.

L. Bagdanavičienės įsitikinimu, vadovaujant mokyklai svarbiausia yra trys dalykai – žmonės, kryptis ir kokybė.

„Esmė yra žmonės, nes mokykla pirmiausia yra santykiai. Kryptis reikalinga tam, kad visa bendruomenė žinotų, kur einame. O kokybė užtikrina, kad rezultatai būtų ne atsitiktinumas, o nuoseklus ir pamatuojamas darbas. Mano vizija – bendruomeniška, šiuolaikiška ir atsakinga mokykla, kurioje kokybė tampa vidine kultūra“, – sako ji.

Vadovės dėmesio centre – mokytojas. Mokykloje sąmoningai kuriama aplinka, kurioje pedagogas ne tik vykdo programas, bet ir pats tampa kūrėju.

„Mano siekis – sukurti aplinką, kurioje pedagogas tampa kuriančiu, motyvuotu švietėju, besididžiuojančiu savo profesija. Kai mokytojas pajunta savo vertę ir laisvę kurti, tai tiesiogiai atsispindi vaiko akyse. Taip pat reikalingas ir stiprus metodinis stuburas mokytojui: kur pedagogas jaučiasi saugus, turi erdvės kūrybai ir reikiamus įrankius darbui su įvairiapuse klase“, – sako direktorė.

Toks direktorės požiūris matomas mokyklos kasdienybėje – joje stiprinamas kolegialus mokymasis, daugiau dėmesio skiriama bendram planavimui ir refleksijai.

„Komandos pusėje didžiausiu laimėjimu laikau įsitvirtinančią profesionalumo kultūrą. Mokytojų darbas tampa labiau reflektuojantis – sprendimai dabar priimami vadovaujantis nebe nuojauta, o sistemingu stebėjimu ir bendrais susitarimais. Stipriname tarpusavio bendradarbiavimą – atsirado daugiau komandinio planavimo, nuolatinio konsultavimosi bei dalijimosi gerąja metodine patirtimi“, – teigia L. Bagdanavičienė.

Mokytojų darbo kultūra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip mokykloje suprantama vaiko pažanga – „Saulės“ pagrindinėje mokykloje ji nesiejama vien su mokymosi rezultatais ar įvertinimais.

„Mokinių pažangą vertiname sistemiškai, ją fiksuodami individualiu vaiko, klasės ir visos įstaigos lygmenimis. Itin svarbi mūsų kultūros dalis – trišaliai pokalbiai, kurių metu mokinys kartu su mokytojais ir tėvais pats išsikelia asmeninius tikslus. Toks įtraukimas ugdo vaiko atsakomybę už savo mokymosi procesą ir skatina sąmoningumą. Didžiausias įvertinimas man – matyti besiskleidžiančią vaiko asmenybę, kai natūralus smalsumas tampa pagrindiniu jo varikliu. Mane džiugina augantis mokinių pasitikėjimas savimi, jų drąsa bandyti, klysti ir mokytis“, – pasakoja direktorė.

Ne mažiau svarbią vietą mokyklos ekosistemoje užima tėvai. L. Bagdanavičienė pabrėžia, kad ilgalaikiai pokyčiai neįmanomi, jei šeima lieka nuošalyje.

„Esu įsitikinusi, kad ugdymas yra bendras šeimos ir mokyklos kūrinys. Tikrasis pokytis įvyksta tada, kai tėvai tampa ne stebėtojais, o aktyviais bendruomenės partneriais. Siekiu sukurti sistemą, kurioje kokybės standartai ir žmogiškumas eina išvien, o įstaiga tampa tėvams patikimu atramos tašku, kur jie jaučiasi išgirsti, o jų vaikas – saugus ir vertinamas“, – teigia L. Bagdanavičienė.

L. Bagdanavičienės mokykloje kryptingai dirbama ne tik su ugdymo turiniu, bet ir su aplinka, kuri prisideda prie mokyklos kultūros stiprinimo.

„Savo profesiniame kelyje labiausiai vertinu tuos pokyčius, kurie tampa tvariomis sistemomis, o ne vienkartinėmis iniciatyvomis. Džiaugiuosi dalyvavimu „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje, kuri leido mums įgyvendinti savo siekius, įsirengiant foto ir menų studijas, grafinio dizaino ir kalbų laboratorijas bei sistemingai stiprinti mokyklos kultūrą ir infrastruktūrą“, – teigia direktorė.

Kalbėdama apie ateitį, direktorė pabrėžia, kad mokykla negali būti statiška – ji turi nuolat keistis ir prisitaikyti prie naujų vaikų poreikių.

„Mokykla yra gyvas, kvėpuojantis ir nuolat evoliucionuojantis organizmas, todėl jos auginimas nėra baigtinis procesas – tai kasdienė mūsų būsena. Šiuo metu dėmesį skiriame esminiam struktūriniam pokyčiui – „Visos dienos mokyklos“ modelio įgyvendinimui. Tai kur kas daugiau nei popamokinė priežiūra, tai vientisa, saugi ir turininga ugdymosi ekosistema, kuri leidžia vaikui augti, kurti ir bendrauti visą dieną“, – pasakoja ji.

Kartu mokykla telkiasi į kitas kryptis, kurios, L. Bagdanavičienės teigimu, turi kurti tęstinį poveikį ugdymo kokybei.

„Mano kaip vadovės prioritetas – pokyčiai, generuojantys ilgalaikį, tvarų efektą. Todėl šiandien fokusuojamės į tris pagrindines ašis: kokybės valdymo sistemos diegimą, sistemingą mokytojų profesionalumo stiprinimą ir mokinio padėjėjų kompetencijų auginimą. Tikime, kad tik aukšta komandos kvalifikacija tiesiogiai siejasi su realiai juntama kiekvieno mokinio pažanga“, – teigia L. Bagdanavičienė.

Dar viena svarbi kryptis – atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimas ir jo modernizavimas. Mokykla plečia STREAM veiklų spektrą, taip pat daugiau dėmesio skiria finansinio raštingumo pagrindams. Pasak direktorės, kalbama ne apie teorinius priedus prie programos, o apie praktinius įgūdžius, kurie vaikui reikalingi šiuolaikiniame pasaulyje.

L. Bagdanavičienės įsitikinimu, esminiai pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje pirmiausia turi prasidėti nuo ugdytojo.

„Mokytojo profesija privalo tapti prestižine ne šūkiuose, o tikrovėje. Prestižas prasideda nuo oraus, konkurencingo atlygio ir aiškios karjeros struktūros, tačiau ne mažiau svarbi ir darbo krūvio logika – mokytojas privalo turėti pakankamai laiko kokybiškam pasiruošimui, kolegialiam bendradarbiavimui ir profesinei refleksijai“, – sako ji.

Ne mažiau svarbus ir mokyklos vadovo vaidmuo. L. Bagdanavičienė pabrėžia, kad šiandien vadovas turi išeiti už administracinių funkcijų ribų ir tapti ugdymo kokybės kūrėju. Tam, anot jos, būtina peržiūrėti ir pačius procesus.

„Mokyklos vadovas turi nustoti būti „vamzdžių administratoriumi“ ir tapti ugdymo kokybės architektu. Jo užduotis – ne pildyti ataskaitas, o kurti augti skatinančią aplinką. Tam būtinas radikalus procesų skaitmenizavimas ir dokumentų standartizavimas, kad brangiausias resursas – laikas – būtų skiriamas profesiniam augimui“, – teigia direktorė.

Vis dėlto, kalbėdama apie švietimo sistemą, ji mato ne tik problemas, bet ir teigiamus pokyčius.

„Šiandien mes ne tik kalbame, bet ir veikiame: didžiulį dėmesį skiriame vaiko socialinei ir emocinei gerovei, įtraukčiai ir individualiai sėkmei. Mokyklų vadovai drąsiai prisiima lyderių vaidmenis, o profesinio bendradarbiavimo kultūra tampa norma. Mūsų stiprybė – tvirtas ir nuolat augantis ugdytojas, kuris ne tik perteikia žinias, bet ir padeda skleistis unikaliems vaiko gebėjimams“, – sako L. Bagdanavičienė.

Tokias temas ji nagrinėja bendraudama su kitais švietimo lyderiais. Direktorė dalyvauja Švietimo vadovų klubo, kurį įkūrė organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“, veikloje.

„Sprendimas prisijungti prie vadovų klubo gimė suvokiant, kad šiuolaikiniame švietime vadovas negali būti vienas. Jam reikia ne tik informacijos, bet ir gyvos, profesionalios bendruomenės, kurioje teorija virsta realiais sprendimais. Klubo susitikimų įspūdžiai – įkvepiantys. Čia vyrauja profesionalumas, pagarbus dialogas ir tikras noras kurti vertę“, – teigia ji.

Svarstantiems apie karjerą švietime L. Bagdanavičienė siūlo į šią sritį žiūrėti blaiviai – kaip į prasmingą, bet kartu daug reikalaujantį kelią. Jos teigimu, šiandien čia nebeužtenka vien noro dirbti su vaikais.

„Švietimui reikia ekspertų, kurie valdytų naujausias metodikas, turėtų kantrybės disciplinai ir niekada nenustotų mokytis patys. Tai nėra greito rezultato sritis – čia sėkmė dažnai matoma tik po daugelio metų. Jūs esate tie, kurie sėja sėklas medžių, kurių pavėsyje patys galbūt nesėdėsite, bet būtent tai ir yra didžiausia profesinė prasmė“, – reziumuoja L. Bagdanavičienė.