„Parodai ir leidi veikti“: pameistriai įgyja įgūdžių, verslas – patikimų darbuotojų

Darbdavių ir mokymo įstaigų patirtys rodo, kad ši mokymosi forma veikia kaip svarbus tiltas tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos – ji ne tik padeda įgyti profesinių gebėjimų, bet ir ugdo atsakomybę, motyvaciją, pasitikėjimą bei gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo aplinkos.

Pameistriai greičiau perima reikalingus įgūdžius bei aiškiau supranta darbdavių lūkesčius, taip pat stiprėja bendradarbiavimas tarp įmonių ir mokymo įstaigų – taip ilgainiui kuriamas tvaresnis ir stabilesnis darbo rinkos modelis.

Nuo 2016 metų Anykščiuose veikiantis gastrobaras „Mandri puodai“ išsiskiria ne tik jaunatviška ir jaukia atmosfera, bet ir kūrybišku, šiuolaikišku požiūriu į maisto kultūrą. Tai viena populiariausių miesto maitinimo vietų. Vienas iš šio gastrobaro įkūrėjų ir vadovas Lukas Biliūnas prieš daugiau nei 20 metų pats baigė kulinarijos mokslus, vėliau dirbo įvairiose virtuvės pozicijose bei barmenu-padavėju.

Per šį laiką jis sukaupė vertingos patirties, leidžiančios puikiai išmanyti maitinimo įstaigos darbo specifiką ir subtilybes, skirtingus darbo procesus, vadovauti komandai ir dalintis žiniomis su pameistriais.

„Mandri puodai“ nuolat bendradarbiauja su Aukštaitijos profesinio rengimo centro Anykščių filialu. Pasak L. Biliūno, sprendimą įsitraukti į pameistrystę pirmiausia lėmė praktiniai verslo poreikiai – ši mokymosi forma padeda spręsti kvalifikuotų, gerai dirbančių darbuotojų trūkumo problemą, kuri maitinimo sektoriuje yra ypač aktuali.

Kita vertus, daugelis darbdavių pripažįsta, kad be valstybės ar projektinės paramos dalyvauti tokiose iniciatyvose būtų sudėtingiau. L. Biliūno teigimu, finansavimas iš valstybės ar Europos Sąjungos fondų reikšmingai mažina rizikas, susijusias su naujų darbuotojų įdarbinimu, ir leidžia darbdaviams drąsiau įsitraukti į pameistrystės procesą, skirti daugiau laiko bei resursų naujų darbuotojų ugdymui ir užtikrinti kokybiškesnį bei nuoseklesnį mokymo procesą.

Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ metu vien Utenos apskričiai iki 2026 m. vasario mėnesio jau išmokėta 1 522 078 Eur lėšų, įvykdyta ir finansuota 280 pameistrysčių. Iš viso Lietuvoje projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ dėka pameistrystės būdu iki 2026 m. balandžio mėnesio galėjo mokytis beveik 4000 mokinių.

L. Biliūnas įsitikinęs, kad maitinimo sektoriuje teorinės žinios yra svarbios, tačiau tikrasis meistriškumas gimsta dirbant virtuvėje – čia kiekviena diena pateikia naujų iššūkių ir mokymosi galimybių. Būtent virtuvėje atsiskleidžia darbuotojo gebėjimas greitai reaguoti, dirbti komandoje ir priimti sprendimus dinamiškoje aplinkoje.

„Pats esu baigęs virėjo specialybę. Mokslai suteikė pagrindus, padėjo pasirinkti kryptį, tačiau praktikos labai trūko – kai kuriuos įgūdžius, pavyzdžiui, žuvies išdorojimą, teko įtvirtinti jau darbo vietoje. Vis dėlto, jei žmogus nori, jis eina pasirinktu keliu ir mokosi savarankiškai, nuolat ieškodamas, kaip tobulėti.

Turėdamas ilgametę patirtį galiu drąsiai sakyti, kad kiekviena virtuvė yra unikali, todėl kiekvieną kartą tenka mokytis iš naujo. Baziniai įgūdžiai, tokie kaip pjaustymas ar darbo technika, ateina su laiku ir kasdieniu darbu“, – pasakoja L. Biliūnas.

„Mandruose puoduose“ pameistriai skatinami veikti savarankiškai. Jiems suteikiamos aiškios užduotys, parodoma, kaip jas atlikti, o vėliau leidžiama dirbti patiems. Gastrobaro vadovas mano, kad toks mokymo būdas padeda greičiau įgyti pasitikėjimo savo jėgomis ir pajusti atsakomybę už darbo rezultatus.

„Jeigu nuolat stovėsi šalia ir rodysi pirštu, žmogus neišmoks. Reikia suteikti laisvę veikti, klysti ir mokytis iš savo patirties. Kadangi mūsų komanda nėra didelė, pameistriai greitai įsitraukia į darbus ir gauna daugiau atsakomybių“, – teigia L. Biliūnas.

Tokia pameistrystė ugdo savarankiškumą ir leidžia greičiau įgyti darbui reikalingų kompetencijų, geriau suprasti darbo ritmą, klientų lūkesčius ir kokybės standartus. Pameistriai tampa aktyviais darbo proceso dalyviais, o mokymasis tampa kur kas efektyvesnis ir prasmingesnis.

Pasak L. Biliūno, pameistrystė skirta ne vien tik jauniems žmonėms – ji atvira visiems, norintiems keisti profesinę kryptį ar įgyti naujų įgūdžių, ieškantiems kitų karjeros galimybių.

„Pameistrystės programoje dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės – nuo 18 iki 40 metų ir vyresni. Vyresni persikvalifikuoja, ieško naujų galimybių, išbando save skirtingose srityse“, – sako jis.

Pameistrystė dažnai tampa tiesiausiu keliu įsidarbinti. Neretai buvę pameistriai lieka dirbti toje pačioje įmonėje, nes jau būna susipažinę su darbo aplinka ir įsilieję į komandą, todėl jų adaptacija vyksta greičiau ir sklandžiau.

„Kartais patys kreipiamės į profesinio rengimo centrą, prašydami rekomenduoti gabių mokinių. Taip pas mus atėjo Raminta, kuri baigė mokslus dirbdama pameistre, o dabar pas mus sėkmingai dirba virėja. Ji nuolat tobulėja, yra darbšti ir atsakinga“, – dalijasi patirtimi L. Biliūnas.

Praktinė patirtis padeda geriau pažinti save. Kai kurie mokiniai supranta, kad jų pasirinkta kryptis netinka, ir atranda kitą kelią. Pameistrystė leidžia saugiai išbandyti skirtingas veiklas, geriau suprasti save ir priimti brandesnius karjeros sprendimus, todėl mažėja klaidingų pasirinkimų rizika.

Pavyzdžiui, viena pameistrė, pradėjusi „Mandruose puoduose“ dirbti virėja, vėliau suprato, kad norėtų labiau su klientų aptarnavimu susijusio darbo, ir šiuo metu yra barmenė-padavėja.

Aukštaitijos profesinio rengimo centro Anykščių filialas rengia įvairių sričių specialistus, nuo virėjų ir pardavėjų iki suvirintojų, ir aktyviai bendradarbiauja su darbdaviais.

Šio centro praktinio mokymo vadovas Laimutis Lapėnas pabrėžia, kad pameistriai įgyja ne tik diplomą, bet ir darbo patirties, kuri suteikia jiems konkurencinį pranašumą darbo rinkoje bei padidina galimybes įsidarbinti.

„Svarbus ir regioninis aspektas – pameistrystė skatina žmones likti savo krašte, stiprina vietos ekonomiką ir mažina emigraciją. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Anykščiai, kur darbo pasiūla yra ribota, tačiau kvalifikuotų darbuotojų poreikis išlieka didelis. Tokiu būdu kuriamas tvaresnis ekonominis pagrindas regionams ir stiprinamas vietos verslas“, – kalba L. Lapėnas.

Be to, pameistrystė keičia pačią mokymosi kultūrą. Mokinys tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu proceso dalyviu, gebančiu spręsti problemas ir dirbti komandoje. Tai ypač svarbu šiuolaikinėje darbo rinkoje, kur vertinamas ne tik teorinių žinių bagažas, bet ir gebėjimas greitai prisitaikyti bei mokytis visą gyvenimą, nuolat atnaujinti savo kompetencijas.

Dar vienas svarbus aspektas – teorijos ir praktikos dermė. L. Lapėnas pažymi, kad darbdavių įsitraukimas leidžia laiku atnaujinti mokymo turinį ir užtikrinti jo aktualumą.

Galiausiai pameistrystė kuria ilgalaikę vertę: ji padeda ugdyti kvalifikuotus ir motyvuotus specialistus, stiprina mokymo įstaigų ir verslo ryšius bei leidžia darbdaviams užsiauginti darbuotojus, kurie geriau supranta organizacijos vertybes.

Kaip teigia „Mandri puodai“ vadovas, pameistrystė tikrai „apsimoka“ – tai paprasta, bet labai taikli išvada, atspindinti šios mokymosi formos esmę ir jos naudą šiandienos darbo rinkoje.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.