Darbštūs jaunuoliai kuria regionų ateitį

Nors vieno sprendimo šioms problemoms nėra, itin svarbios yra iniciatyvos, padedančios gerinti gyventojų integraciją į vietos darbo rinką. Viena jų – Europos socialinio fondo įgyvendinamas projektas – „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, į kurį įsitraukė 43 Lietuvos profesinio mokymo įstaigos. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas profesinių mokyklų mokiniams įgyti įgūdžių darbo aplinkoje. Nors profesinės mokyklos programos prieinamos visiems ir amžiaus ribojimų nėra, didelė dalis pameistrių – jaunimas.

Alytaus regioninio profesinio rengimo centre besimokantys modulinių profesinio rengimo programų jaunuoliai ne tik gilinasi į teorinius amatų aspektus, bet ir praktikuojasi dirbami įmonėje pagal savo būsimą specialybę. Darbas padeda jiems ne tik įtvirtinti įgytas žinias, bet ir ugdo savarankiškumą, pasitikėjimą savimi bei gebėjimą spręsti kasdienes situacijas, kurios gali iškilti darbe. Pirmuosius žingsnius žengiantys dar mokykloje, gabūs mokiniai su laiku tampa savo srities profesionalais.

Beveik šimtmetį skaičiuojančios metalo apdirbimo, talpyklų bei slėginių indų gamyklos „Astra LT“ mokiniai keturias dienas per savaitę dirba gamykloje, o penktąją grįžta į profesinio rengimo centrą, kuriame tobulina savo teorines žinias apie pasirinktą profesiją.

2023 – 2024 metų laida išsiskyrė ypač motyvuotais mokiniais. Vienas jų, Ugnius, pelnė geriausio mokinio titulą konkurse „Geriausias pameistrys ir mokinys“. Iš šešių tos laidos pameistrių keturi liko dirbti įmonėje, du įgijo papildomas kvalifikacijas ir sėkmingai tęsia savo karjerą.

Nors pradžioje rezultatai kuklesni, po dvejų ar trejų metų jaunuoliai jau geba atlikti sudėtingus darbus, pavyzdžiui, virinti vamzdynus. Tapti pameistriu nėra sudėtinga, svarbiausia – motyvacija ir noras mokytis iš klaidų.

„Jaunuoliai atvyksta į ekskursiją po gamyklą, susidomėjusius kviečiame išbandyti savo jėgas“, – pasakoja „Astra LT“ direktorė.

Ji taip pat pabrėžia darbuotojų indėlį: žinių perdavimas reikalauja ne tik profesinių gebėjimų, bet ir kantrybės bei gebėjimo aiškiai perteikti patirtį jaunajai kartai.

„Gerų šaltkalvių visada reikės“, – sako gamybos meistras Antanas Matulionis, įmonėje dirbantis jau 42 metus. Pasak jo, apie 75 proc. pameistrių po mokslų lieka dirbti įmonėje.

Tai rodo, kad pameistrystė yra naudinga ne tik būsimiems specialistams, bet ir verslui. Jos dėka jaunuoliai gauna galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje, o įmonės užsiaugina specialistus, kurie jau pažįsta darbo aplinką, vidinę tvarką ir keliamus darbo reikalavimus.

Devyniolikmetis Aronas džiaugiasi galimybe mokytis darbo vietoje. Pasirinkęs suvirintojo profesiją, šiandien jis jau geba skaityti brėžinius, virinti metalus. Vaikinas neabejoja – tai vienas geriausių būdų mokytis.

Jauniems žmonėms ypač svarbu kuo anksčiau pamatyti savo darbo rezultatą ir pajusti, kad jų pastangos turi prasmę. Būtent todėl pameistrystė dažnai suteikia daugiau motyvacijos: pameistrys jaučiasi reikalingas, mato savo pažangą bei aiškiau suvokia būsimos profesijos perspektyvas. Tokia patirtis padeda tvirčiau apsispręsti dėl profesinio kelio ir drąsiau planuoti ateitį.

Šiuo metu „Astra LT“ gamykloje yra keturi pameistriai. Dauguma jų – suvirintojai, tačiau jie kartu įgyja ir šaltkalvystės pagrindų. Pameistriai pradeda nuo paprastesnių užduočių: mokosi pjauti, gręžti, pasiruošti darbo priemones, o vėliau pereina prie sudėtingesnių procesų.

Artėjant atsiskaitymams sudaroma vertinimo komisija, kuri vertina jų darbų kokybę. Sėkmingai baigę mokslus pameistriai sugrįžta dirbti į gamyklą, o vėliau gali įgyti ir tarptautinius kvalifikacijos sertifikatus.

Pameistrystės programoje taip pat dalyvauja ir Alytuje įsikūrusi metalo apdirbimo įmonė UAB „Lanksti linija“. Įmonė suteikia galimybę pameistriams įgyti praktinių įgūdžių modernioje gamybinėje aplinkoje, taip prisidėdama prie kvalifikuotos darbo jėgos rengimo, jaunimo įsidarbinimo skatinimo ir regiono ekonominio stiprinimo.

Pameistriai čia dirba su naujausiomis technologijomis, mokosi naudotis skaitmeniniais įrankiais, analizuoti duomenis ir užtikrinti gaminių kokybę. Ugdomi ne tik techniniai, bet ir informacijos paieškos, duomenų apdorojimo bei profesinės komunikacijos įgūdžiai.

Gamybos meistras Virgaudas Klimauskas šiuo metu moko vieną pameistrį. UAB „Lanksti linija“ kasmet priima bent po du pameistrius. Pameistriai įmonėje pirmiausia atlieka paprastesnes užduotis, o vėliau jiems yra patikimi ir sudėtingesni darbai, kuriems atlikti yra būtinos pažangesnės technologijos, pavyzdžiui, lazerinis virinimas.

Personalo vadovė Lina Frėzė dalinasi, kad įmonė nuosekliai modernizuoja gamybinius procesus: diegia naujausias technologijas, automatizuoja sudėtingas operacijas bei integruoja robotizuotus sprendimus. „Mokiniai turi galimybę dirbti su įranga, kurios mokymo centre nėra“, – sako personalo vadovė Lina Frėzė.

Savo kelią pradėjęs profesinio rengimo centre, atvykęs į įmonę pameistrys gauna galimybę siekti karjeros įmonėje.

Pasak V. Klimausko, mokymasis per patirtį yra kur kas efektyvesnis nei vien teorija. Tačiau čia svarbus ir pedagoginis aspektas – reikia mokėti bendrauti su skirtingais žmonėmis ir atsižvelgti į jų individualias savybes.

„Vienam gali pasakyti griežčiau, o kitas gali į tai jautriau reaguoti“, – pastebi meistras.

Didelę reikšmę karjeroje turi pirmoji darbo patirtis – ji padeda jaunam žmogui apsispręsti dėl profesinės krypties ir didina tikimybę, kad jis liks dirbti Lietuvoje.

Svarbi motyvacija pameistriams yra tai, kad jie už darbą gauna atlyginimą. Tai skatina atsakomybę ir leidžia jaunuoliams jaustis visaverčiais darbuotojais.

„Mes jų nevadiname mokiniais, siekiame, kad jie jaustųsi komandos dalimi“, – pabrėžia ilgametis meistras.

UAB „Lanksti linija“ vertina ilgametį glaudų bendradarbiavimą su Alytaus profesinio rengimo centru, kuris per pastaruosius trejus metus išaugo į kokybišką ir abipusiai naudingą pameistrių rengimo praktiką. Personalo vadovė džiaugiasi kiekviena nauja pasirašyta pameistrystės sutartimi.

„Kai darbo rinkoje yra darbuotojų trūkumas, pameistrystė tampa vienu iš būdų sau užsiauginti darbuotoją“, – sako L. Frėzė.

Svarbu ir tai, kad teigiama patirtimi pameistriai dalinasi ir su kitais savo pažįstamais, tad tokiu būdu į profesines mokyklas pritraukiami nauji mokiniai. Virgaudas Klimauskas tiki, kad kuo daugiau bus įsitraukusių į pameistrystę, tuo daugiau meistrų bus šalyje.

Pameistrystė šiandien padeda stiprinti regionų ekonomiką ir spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą, kadangi pameistrystė sudaro galimybę įmonėms paruošti jaunus specialistus pagal verslo poreikius.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad pameistrystė kuria stipresnį jauno žmogaus ryšį su gimtuoju miestu ar regionu. Matydami aiškią galimybę mokytis, dirbti ir profesiškai augti savo krašte, jaunuoliai dažniau renkasi čia likti, kurti savarankišką gyvenimą, prisidėti prie vietos bendruomenės ir regiono gerovės.

Pameistrystės naudą pastebi ir verslas.

„Ši mokymo forma padėjo pagerinti žmogiškųjų išteklių planavimą, sutrumpinti naujų darbuotojų adaptacijos laiką ir atrasti motyvuotus, talentingus žmones,“ – sako L. Frėzė.

Pasak jos, teigiami pokyčiai matomi ir įmonės komandos viduje: patyrę darbuotojai aktyviau įsitraukia į mentorių vaidmenį, stiprėja vidinė motyvacija bei atsakomybė už bendrus rezultatus. Taip pameistrystė prisideda ne tik prie specialistų rengimo, bet ir prie stipresnės, brandesnės organizacinės kultūros kūrimo.

Alytaus profesinio rengimo centras projekto metu iš viso planuoja įgyvendinti 70 pameistrysčių. Jos bus vykdomos suvirintojo, vizualinės reklamos gamintojo, apdailininko, kompiuterinių tinklų aptarnavimo techniko, elektriko, metalo apdirbimo staklių operatoriaus ir slaugytojo padėjėjo mokymo programose.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.