Apie M. Mikulėną pasakojantys mokiniai ir jų tėvai sako, kad jaunas pedagogas išsiskiria šiuolaikišku požiūriu, gebėjimu vaikus sudominti bei įtraukti. Jam svarbu ne tik išmokyti technologinių pagrindų, bet ir parodyti mokiniams, kaip technologijos veikia realiame gyvenime, kur jas galima pritaikyti ir kokią vertę jos gali sukurti.
Mokytojas akcentuoja patirtinio mokymosi svarbą – jam rūpi, kad pamokų metu vaikai žinias įtvirtintų praktiškai, per apčiuopiamą rezultatą.
„Man svarbiausia, kad mokiniai matytų prasmę tame, ką daro. Kai užduotis siejasi su realiu gyvenimu, jie kur kas noriau įsitraukia – atsiranda daugiau smalsumo, noro įsigilinti ir baigti darbą iki galo. Šiandien mokiniams neužtenka vien teorijos. Jie nori suprasti, kam reikalingos žinios, kaip jas galima pritaikyti praktikoje ir kokį apčiuopiamą rezultatą jos gali sukurti“, – mano M. Mikulėnas.
Lrytas iniciatyva „Švietimo kodas“ ir „Lietuvos mokytojas“ apdovanojimai: rekordais pažymėtos iniciatyvos
Mokykla – namai nuo vaikystės
M. Mikulėnas pasakoja, kad vieno aiškaus impulso, paskatinusio jį rinktis mokytojo profesiją, nebuvo. Jis pats augo mokytojų šeimoje – mokykla jam nuo mažens buvo artima, pažįstama ir sava erdvė.
„Abu mano tėvai dirbo mokytojais, todėl nuo vaikystės daug laiko praleidau tokioje aplinkoje. Galbūt anuomet dar aiškiai negalvojau, kad ir pats pasirinksiu šį kelią, bet santykis su mokykla manyje, matyt, formavosi labai natūraliai“, – pasakoja jis.
Iš pradžių prie Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos bendruomenės jis prisijungė kaip neformaliojo ugdymo specialistas – vadovavo informatikos būreliui, padėjo mokiniams pažinti pirmuosius programavimo principus. Būtent tada sako supratęs, kad mokykla – įdomi vieta dirbti.
„Man patinka dinamiška mokyklos aplinka. Čia nuolat vyksta veiksmas, nėra rutinos – būtent tas gyvumas mane įtraukė. Mokykloje beveik nėra dviejų vienodų dienų. Net jei esi pasiruošęs tą pačią temą, ji kiekvienoje klasėje atsiskleidžia vis kitaip. Skirtingi mokiniai, skirtingi klausimai, skirtingos reakcijos – būtent tai ir išlaiko gyvą santykį su darbu“, – sako ketverius metus mokytoju dirbantis pedagogas.
Jo manymu, mokytojui, kuris nori sudominti šiuolaikinius vaikus, neužtenka perteikti žinias – jis pats turi būti aktyviu pamokos dalyviu, greitai reaguoti, improvizuoti, prisitaikyti, bet kartu išlaikyti aiškią kryptį.
„Pamoka nėra mechaninis procesas. Turi nuolat stebėti, kaip reaguoja klasė, kas veikia, o ką reikia paaiškinti kitaip. Tas dinamiškumas man ir yra vienas įdomiausių mokytojo darbo aspektų“, – sako M. Mikulėnas.
Augti skatinanti kultūra
M. Mikulėnas pabrėžia, kad tobulėti jį skatina ne tik asmeninis smalsumas, bet ir mokyklos aplinka. Pasak jo, labai svarbu dirbti vietoje, kur mokytojas jaučia pasitikėjimą, kolegų ir bendruomenės palaikymą, skatinimą ieškoti naujų idėjų ir įvairesnių būdų dirbti su vaikais.
„Man labai svarbu, kad ir pati mokykla skatina mokytojus mokytis, ieškoti, tobulėti. Tokia aplinka motyvuoja nestovėti vietoje – natūraliai norisi domėtis, išbandyti naujus dalykus, augti kartu su mokiniais“, – sako jis.
Šis požiūris, anot jo, ir mokiniams leidžia mokyklą vertinti kaip saugią vietą, kurioje ugdomas mąstymas, bei kūrybiškumas.
„Esu įsitikinęs, kad informatikos pamokos neturi būti abstrakčios – dėstomą medžiagą reikia aiškiai susieti su realybe. Mokiniai daug labiau įsitraukia, kai mato, kad jų atliekamos užduotys nėra vien teorinis pratimas, o primena tikrus procesus iš juos supančio pasaulio. Todėl savo pamokose renkuosi užduotis, kurios ne tik moko programuoti, bet ir skatina suprasti, kaip technologijos veikia praktikoje. Pavyzdžiui, mokiniai išmoksta sukurti parduotuvės čekio programą, modeliuoja laiko juostas ar programuoja laikrodį, kad jo rodyklės tinkamai reaguotų į komandas, – vardija pašnekovas. – Taip jie pradeda geriau suprasti procesus, kuriuos mato kasdien. Ryšys su realiu gyvenimu labai padeda sudominti“.
Anot jo, vaikams svarbus ne tik pats procesas, bet ir aiškus rezultatas. Kai užduotis turi apčiuopiamą išraišką, atsiranda ir didesnė motyvacija ją atlikti kruopščiai.
„Jeigu gerai suprogramavai laikrodį, jis rodo tikslų laiką. Jeigu tinkamai sukūrei čekio programą, ji veikia taip, kaip turi veikti. Vaikams labai svarbu matyti savo darbo rezultatą – jis leidžia pajusti, kad jų darbas turi vertę“, – pastebi mokytojas.
Susiję straipsniai
Mokytis būtina visiems
M. Mikulėnas dirba su penktųjų, šeštųjų, aštuntųjų ir dešimtųjų klasių mokiniais. Jis sako aiškiai matantis, kad šiandien vaikai į mokyklą ateina jau turėdami daugiau technologinės patirties nei anksčiau. Jie drąsesni, greičiau klausia, nori daugiau suprasti – vien technologijomis jų savaime jau nebenustebinsi.
„Mokiniai šiandien auga technologijų apsuptyje. Jie nuo mažens naudojasi telefonais, kompiuteriais, planšetėmis, todėl mokytojui nebeužtenka vien parodyti įrankį – reikia padėti suprasti, ką prasmingo su juo galima nuveikti“, – sako jis.
Dėl to, sako mokytojas, tenka nuolat sekti naujoves, skaityti, domėtis, ieškoti temų ir pavyzdžių, kurie būtų aktualūs vaikams.
„Man atrodo, kad mokytojas turi išlikti smalsus. Reikia pačiam domėtis technologijomis, sekti, kas keičiasi, apie ką su mokiniais galima diskutuoti. Tik tada gali juos iš tikrųjų sudominti. Kai auga mokytojas, auga ir jo mokiniai“, – sako M. Mikulėnas.
Jis dalijasi, kad svarbią vietą mokytojo darbe užima ir informatikos ugdymo sistema „Vedliai“. Tai platforma, padedanti mokytojams perteikti skaitmenines kompetencijas, o mokiniams – savarankiškai mokytis ir gilinti žinias.
„Man labai patinka, kad „Vedlių“ platformoje visa informacija pateikiama nuosekliai ir aiškiai – tiek mokiniui, tiek mokytojui. Mokiniai gali žingsnis po žingsnio sekti užduotį, o mokytojas visą reikalingą medžiagą randa vienoje vietoje: paaiškinimus, pavyzdžius, vaizdo medžiagą, – pasakoja jis. – Tai ypač svarbu šiandien, kai mokytojo darbe daug laiko atima pasiruošimas, informacijos paieška ir užduočių organizavimas. Kai dalis šio proceso tampa paprastesnė, daugiau energijos galima skirti pačiai pamokai ir darbui su vaikais. Kitaip sakant, jei galiu mažiau laiko skirti techniniam pasirengimui, daugiau jo lieka tam, kas svarbiausia – kokybiškai pamokai.
M. Mikulėnas sako, kad dar nėra sukaupęs tiek mokytojavimo patirties, kad galėtų apibendrinti šios profesijos prasmę, tačiau, jo nuomone, didžiausia vertė slypi kasdieniuose, bet reikšminguose pasiekimuose: kai pamoka sklandi, kai mokiniai įsitraukia, kai pavyksta kartu ką nors atrasti.
„Didžiausias džiaugsmas aplanko tada, kai matai, jog mokinius pavyko sudominti, kad jie įsitraukė, suprato, jiems rūpi. Ir, žinoma, kai iš pamokos išeini ne tik kažką davęs, bet ir pats kažką naujo pasiėmęs“, – sako jis.