Mada ar labiau – prestižas? „Saulės“ privačios gimnazijos mokytoja paaiškino, kaip tvariau siekti gerų rezultatų

Pasak pedagogės, tam, kad mokymasis būtų ne kančia, o malonumas, o rezultatai džiugintų ne tik per patikrinimą, bet ir po jo, svarbiausia nepamiršti kelių esminių taisyklių. Savo mokiniams ji jas nuolat ir primena.

„Geriausių rezultatų pasiekia tie, kurie geba sutelkti dėmesį pamokos metu – klausosi, užsirašo svarbiausią informaciją, atlieka užduotis, tikrinasi, supranta ir taiso savo klaidas. Kitaip tariant, temą suprasti reikia klasėje, tuomet namuose liks žinias tik įtvirtinti“, – įsitikinusi G. Brazaitytė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbanti Gabrielė prisipažino, kad kai kurie mokinių klausimai apie šią discipliną jai pačiai neretai sukelia šypseną. Pavyzdžiui, jaunesni moksleiviai lyg šmaikštaudami teiraujasi, kam apskritai reikia lietuvių kalbos pamokų, jeigu šią kalbą visi jau ir taip moka.

„Tačiau jų požiūris dažnai pasikeičia supratus, kad pamokų tikslas – ne vien išmokyti taisyklingos rašybos, skyrybos ar kalbos vartosenos. Lietuvių kalbos pamokose mokomasi mąstyti: skaitant tekstą įvertinti ir kontekstą, argumentuotai reikšti nuomonę, samprotauti, kelti klausimus“, – aiškino G. Brazaitytė.

Tuomet, pasak mokytojos, ilgainiui atsiranda suvokimas, kad kalba yra unikalus reiškinys, glaudžiai susijęs su mąstymu, kultūra ir tradicijomis.

„Tai mokiniai supranta tyrinėdami frazeologiją, plėsdami žodyną. Pavyzdžiui, lašinius pjaustome, o duoną riekiame – kodėl? Laukai ir miškai ne šiaip yra, bet driekiasi, plyti, ežerai tyvuliuoja, akmenys stūkso.

Net ir visų taip mėgstamas, kasdien šimtus kartų vartojamas žodis „dalykas“ turi savo vardą – klausimas, darbas, problema. Tiksliai įvardijus reiškinius tampa lengviau mąstyti, suprasti save ir aplinką“, – pabrėžė G. Brazaitytė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja įsitikinusi – kuo platesnis asmens žodynas, tuo laisvesnė ir saviraiška.

„Lengva išreikšti emocijas, poreikius, kalbėti ir mąstyti abstrakčiomis temomis. O kuo laisvesnė saviraiška, tuo atviresnis tampa pasaulis.

Taigi lietuvių kalba ir literatūra mokinius sudomina suvokus šio dalyko teikiamas galimybes – saviraiškos laisvę, erdvę diskutuoti, mąstyti“, – komentavo pedagogė.

Paklausta, ar stebėdama įvairaus amžiaus mokinius pastebi ir mokymosi įpročių pokyčių, G. Brazaitytė džiaugėsi, kad mokiniai šiandien „sąmoningai mokosi mokytis“.

„Siekia ne tik įsiminti dėstomą medžiagą, bet ir ją suprasti, todėl aktyviai įsitraukia į pamokas: nuosekliai ir sistemingai pildo užrašus, diskutuoja, užduoda motyvuotus ir argumentuotus klausimus. Mokiniai yra suinteresuoti savo rezultatais – atrodo, gana anksti supranta, kad žinios ir išsilavinimas kuria pridėtinę vertę jiems patiems“, – svarstė mokytoja.

Gabrielė džiaugiasi, kad mokiniai „Saulėje“ anksti supranta, jog mokosi ne mokytojams ar tėvams, o sau, ir tai yra labai geras signalas – mokymosi procese atsiranda ne tik daugiau sąmoningumo, bet ir vidinės motyvacijos.

„Dažnai pasikalbame apie tai, kad jei žinome, ko nežinome, jau žinome labai daug. Pastebėję savo tobulintinas sritis, dalis mokinių siekia jas stiprinti – prašo papildomų užduočių, domisi galimybėmis gilinti žinias. Kiti nevengia pasilikti po pamokos: dalijasi įžvalgomis apie perskaitytas knygas, aiškinasi patikrinimų metu padarytas klaidas.

Ypač žavi tai, kad mokiniai drąsiai kreipiasi į mokytoją, noriai bendrauja ir bendradarbiauja. Nuolat primenu jiems, kad žaidžiame toje pačioje komandoje, o ne priešingose“, – akcentavo G. Brazaitytė.

Visgi visuomenės rateliuose apie šiandieninę jaunąją kartą neretai tenka išgirsti visko – kad ji nemotyvuota, rezultatų nori čia ir dabar, o pastangų įdėti netgi pritingi. Ar tokios kalbos nors kažkiek pagrįstos?

Anot „Saulės“ privačios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, kiekvieną pamoką atėjęs į klasę mokinys turi du pasirinkimus: patingėti arba aktyviai įsitraukti. Nuo to ir priklauso tai, kokius vaisius jaunuolis ar jaunuolė vėliau raškys.

„Geriausių rezultatų pasiekia tie, kurie geba sutelkti dėmesį pamokos metu – klausosi, užsirašo svarbiausią informaciją, atlieka užduotis, tikrinasi, supranta ir taiso savo klaidas. Kitaip tariant, temą suprasti reikia klasėje, tuomet namuose liks žinias tik įtvirtinti.

Jei pamokos metu pasirenkama tingėti, mokytis tenka savarankiškai namuose, o be mokytojo pagalbos tai padaryti dažnai būna sudėtingiau, užima daugiau laiko. Todėl verta pamokos laiką investuoti į dėmesingą darbą – tokios pastangos atsiperka ne tik geresniais rezultatais, bet ir suteikia daugiau laisvo laiko mėgstamoms veikloms po pamokų“, – patarė G. Brazaitytė.

Paklausta, ar visgi galima daryti išvadą, kad mokytis šiandien yra madinga, pedagogė svarstė, kad žodis „madingas“ turi šiokią tokią neigiamą konotaciją, tačiau iš karto rado ir kitą taiklų apibūdinimą.

„Mados greitai keičiasi, jų neretai vaikomasi siekiant pritapti. Todėl sakyčiau, kad šiandien mokytis yra ne mados, o prestižo reikalas. Mokiniai supranta, kad protas, įgytos žinios bei gebėjimas mąstyti juos puošia.

Pastebiu, kad vyresniems mokiniams malonu savarankiškai atpažinti literatūrinius intertekstus – nuorodas į kitus žymius kūrinius, o jaunesnieji nuoširdžiai džiaugiasi atsakę į „moralinio taško“ vertą, kitaip tariant, sudėtingą, mąstyti skatinantį klausimą.

Svarbiausia, kad visa tai daroma savanoriškai, drąsiai, su pasididžiavimu. Turbūt tai galima vadinti akademine kultūra, kuri yra visų: mokinių, tėvų ir mokytojų, nuopelnas“, – tvirtino G. Brazaitytė.

Koks galėtų būti sėkmės receptas, kad mokiniai pasiektų iš tiesų tvarių mokymosi rezultatų? Pedagogė prisipažino, kad dviračio šioje vietoje ji neišrastų, bet svarbiausia, pasak jos, nepamiršti kelių esminių ir visiems puikiai žinomų taisyklių.

„Kuo labiau susikaupti, kad sudėtingų temų nereikėtų savarankiškai gliaudyti namuose. Taip pat labai svarbu turėti tvirtus bazinių žinių, be kurių sunku įsisavinti naują informaciją, pagrindus. Tai tarsi statinio pamatas: jei jis netvirtas, klibės visas pastatas“, – dėstė ji.

Taip pat, G. Brazaitytės teigimu, mokytis reikėtų nuosekliai, ruošiantis kiekvienai pamokai.

„Nes efektyvus mokymasis yra nenutrūkstamas procesas. Juk lipdami laiptais stengiamės nepraleisti nė vieno laiptelio – priešingu atveju galime suklupti ar greitai pavargti. Taip yra ir mokantis.

Temos tarpusavyje glaudžiai susijusios – kiekviena nauja tema remiasi ankstesnėmis ir padeda suprasti būsimas. Tad, siekiant, kad įgytos žinios taptų išsilavinimu, privalu mokytis nuosekliai.

Visų svarbiausia suvokti, kad mokymasis yra komandinis darbas: mokytojas – ne priešininkas, o komandos narys.

Tad jei jau prašo perskaityti knygą, imkit ir skaitykit, „ir tatai skaitydami permanykit“, nes sėkmingam mokymuisi būtinas visų – ir mokytojų, ir mokinių – indėlis“, – pabrėžė „Saulės“ privačios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.