„Ar mokyklos privalo priimti žmones, koordinuoja savivaldybės (…). (Turi būti elgiamasi taip, kaip – ELTA) nurodyta jų krizių valdymo plane, kurį nustato savivaldybė“, – penktadienį LRT radijui sakė viceministras.
„Pirmiausia mokyklos turi talpinti vaikus. Žinome, kad rūsių ar kitų patalpų mokyklose nėra tiek daug, kad būtų galima surinkti visus vaikus (…). Pirmiausia mokyklos turi priimti savo vaikus, o toliau – kokie gauti nurodymai iš savivaldybių ir Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC)“, – aiškino jis.
Nuo savaitės vidurio tęsiantis diskusijoms apie tai, kad, siekiant išvengti pavojaus, priedangos gyventojams turėtų būti atviros visą parą, J. Petkevičius akcentuoja, jog kai kuriose mokyklose tai užtikrinti gali būti sudėtinga.
Susiję straipsniai
„Dalis mokyklų turi sargus, kurie budi visą parą. Jeigu savivaldybė, kuri koordinuoja priedangų veiklą, nurodys mokyklų vadovams, kad mokyklą saugantis sargas yra atsakingas ir turi gyventojus įleisti į patalpas, tai bus atlikta“, – kalbėjo viceministras.
„Aišku, yra problemos mokyklose, kuriose sargo nėra, o įrengtos tik signalizacijos. Ten būtų sudėtingiausia, bet šitą turėtų sukoordinuoti savivaldybė, nes čia yra jų atsakomybė organizuoti. Mokyklų vadovai yra pavaldūs savivaldybių administracijų merams. Merai gali duoti nurodymus, kaip mokykla turi organizuoti darbą“, – pažymėjo jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vicemero teigimu, tai, kaip mokyklų vadovai ir savivaldybės turėtų koordinuoti tokius veiksmus panašių situacijų metu, buvo aptarta prieš daugiau nei mėnesį vykusio forumo metu.
„Su Krašto apsaugos ministerija (KAM) balandžio 10 d. mes organizavome forumą mokyklų vadovams, kaip mokykla turi dirbti karo atveju. Ten buvo daugiau nei 200 mokyklų vadovų ir ten buvo kalbama, kad mokyklos, kurios yra paskirtos savivaldybės nurodymu, turi vykdyti tą veiklą ir priimti gyventojus“, – kalbėjo J. Petkevičius.
„Jau yra mokyklų, kurios bandė pasidaryti pratybas, kaip priimti gyventojus. Kaune tikrai kelios mokyklos (…) vykdė gyventojų priėmimą, paskirstymą, kaip turėtų būti, ir savo pavyzdžiu pasidalino. Dabar dar rengiamos metodinės rekomendacijos, kaip mokykla turėtų jas priimti. Ministerija bendradarbiauja ir mes šiandien 10 valandą turėsime nuotolinį susitikimą su mokyklų, savivaldybių atstovais. Švietimo ministerijos parengties pareigūnas pristatys algoritmus, kaip turi elgtis“, – aiškino viceministras.
ELTA primena, kad ketvirtadienį oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus.
Trečiadienį oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Paskelbus oro pavojų, paaiškėjo, kad dalis priedangų buvo užrakintos, o kai kurios švietimo įstaigos veiksmus koordinavo ne taip, kaip turėtų – kvietė tėvus bei globėjus pasiimti savo atžalų, nenorėjo nutraukti atsiskaitymų, nesilaikė nustatytų principų.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.