„Balto lapo“ startas
Kaip sako vienas šios programos sudarytojų – Kauno kolegijos docentas dr. Žydrūnas Kavaliauskas, naujosios krypties idėja, viena vertus, pagrįsta pastarojo meto darbo rinkos realijomis, tačiau sukurti pažangų, konkurencingą produktą vargu ar pavyktų be ilgametės patirties ir įdirbio.
Kauno kolegija didžiuojasi giliomis technologijų ir inžinerijos mokslų tradicijomis bei stipria tyrėjų komanda, tad Žaliosios energetikos inžinerijos atsiradimą natūraliai diktavo ir istorinės tendencijos.
Susiję straipsniai
Diegdamos naujas studijų programas aukštojo mokslo įstaigos neretai susiduria su pagunda modifikuoti jau esamą turinį, paįvairinus jį vos keletu madingų modulių. Tačiau, kaip pripažįsta pašnekovas, tai yra tam tikras savęs ir studentų apgaudinėjimas. Tad Kauno kolegijos komanda rinkosi sudėtingesnį, bet tvaresnį kelią nuo „balto lapo“.
„Siekėme sukurti programą ne pagal esamus dėstytojus ir jų dėstomus dalykus ar šiuo metu turimą įrangą, o orientuotis į realias kompetencijas, kurių reikės šiandienos ir ateities specialistui. Drįsčiau teigti, kad mūsų parengtas turinys atitinka klasikinę atsinaujinančių energijos išteklių koncepciją“, – kalba dr. Ž. Kavaliauskas.
Mokslininkas pabrėžia, kad šiuolaikinė žalioji energetika neapsiriboja, kaip dažnai įprasta manyti, saulės elektrinėmis ar vėjo jėgainėmis. Tai plati tarpdisciplininė sritis, apimanti ir energijos kaupimo sistemas, vandenilio technologijas, įvairių atliekų konversiją į sintetines dujas ir skirtingus šaltinius sujungiančias hibridines sistemas. Taigi specialistui privalu išmanyti šią visumą, sako dr. Ž. Kavaliauskas.
Geidžiami tarptautinėje rinkoje
Praėjusiais metais Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultete startavusi Žaliosios energetikos inžinerijos studijų programa aprėpia fiziką, matematiką, medžiagų inžineriją, elektrotechnikos grandines bei automatinį valdymą.
„Tai sritis, kurioje susiduria konstrukcinės medžiagos, sudėtinga elektrotechnika ir išmanieji algoritmai. Ne mažiau nei mechanikos žinių, specialistui reikia ir gebėjimų valdyti procesus. Be to, šiandien sunku surasti sritį, kurioje procesų optimizavimui nebūtų naudojamas dirbtinis intelektas (DI), tad mūsų studentai taip pat mokosi efektyviai valdyti jo įrankius“, – aiškina pašnekovas.
Toks platus požiūris užtikrina, kad absolventai bus lankstūs darbo rinkoje, o hibridines sistemas išmanantis inžinierius gali dirbti ne tik specializuotose energetikos įmonėse, bet ir bet kurioje pramonės šakoje, siekiančioje optimizuoti savo energetines sąnaudas.
„Visas stambusis verslas naudoja energetikos resursus, todėl įmonėms reikia žmonių, kurie nusimanytų apie sąnaudų optimizavimą ir efektyvų valdymą, – teigia pašnekovas. – Žaliosios energetikos inžinerijos absolventai ras savo vietą tiek energetikos sektoriuje, tiek projektavime, tiek gamybos technologijų valdyme, o tokios profesijos potencialas auga visame pasaulyje.“
Sulaukė verslo įsitraukimo
Nenuostabu, kad vienu esminių programos išskirtinumų tapo glaudus ryšys su verslu, kuris specifinių kompetencijų specialistų laukia išskėstomis rankomis. Kaip pasakoja pašnekovas, naujoji Kauno kolegijos studijų kryptis jau sulaukė „Orlen Lietuva“ bei kitų lyderiaujančių energetikos kompanijų dėmesio – jos, planuojama, taps potencialia studentų praktikos platforma, o šių įmonių atstovai jau aktyviai prisideda prie studijų proceso.
„Jose dirbantys specialistai paskaitose dalinasi realia patirtimi apie hibridinių sistemų veikimą pramonėje. Tai žinios, kurių nepavyktų rasti vadovėliuose“, – neabejoja tyrėjas.
Mokymo įstaiga taip pat aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos energetikos institutu.
Vis dėlto kokybiškas inžinerinis išsilavinimas neįsivaizduojamas be modernios laboratorinės bazės. Kauno kolegija šiuo metu investuoja apie 600 tūkst. eurų į specializuotą įrangą, skirtą būtent šiai programai. Planuojama įrengti tyrimų centrą, kuris bus skirtas tiek studijoms, tiek moksliniams poreikiams.
Čia studentai vykdys savarankiškus praktinius darbus, įgis įgūdžių saulės ir vėjo energetikos, medžiagų konversijos, pirolizės, sintetinių dujų bei kuro gamybos iš atliekų srityse.
Pasak dr. Ž. Kavaliausko, šiuo metu kolegija įgyvendina mokslinius projektus, susijusius su DI taikymu hibridinėje energetikoje – juose kartu su partneriais iš užsienio aktyviai dalyvauja ir studentai.
Žinios, kuriančios tikrą vertę
Kaip pastebi pašnekovas, pirmoji Žaliosios energetikos inžinerijos studentų karta gana marga, tačiau labai motyvuota bendruomenė – iš 37 pasirinkusių šią specialybę iki šiandien su studijomis atsisveikino vos pora žmonių.
„Turime studentų iš įvairių Lietuvos regionų: tarp jų – ir vakarykščiai abiturientai, ir jau kitas studijas baigę žmonės, kai kurie jų – praktiškai susidūrę su energetikos sektoriumi“, – pasakoja dr. Ž. Kavaliauskas.
Tokia studijų aplinka, kurioje susitinka pradedantieji ir jau patyrę profesionalai, taip pat kuria unikalią terpę idėjų mainams bei profesiniam tobulėjimui.
Vis dėlto mokslininkas primena – diplomas nėra pats savaime tikslas: „Inžinerija – dinamiška sritis, todėl įgijus diplomą procesas nesibaigia. Tai yra tik įvadas į mokymąsi visą gyvenimą. Todėl ir mes dažnai akcentuojame – savo studentus mokome mokytis, o ne tiesiog suteikiame žinių bagažą, kuris savaime užtikrintų sėkmę. Geriausi bet kurios srities specialistai, kurie nuolat investuoja į save, ieško praktikos, bendrauja su darbdaviais ir tobulina įgūdžius, darbo trūkumu nesiskundžia“.
Žaliosios energetikos inžinerijos studijų programa Kauno kolegijoje tampa svarbiu tiltu tarp ambicingų klimato kaitos tikslų ir realių technologinių sprendimų. Tai studijos tiems, kurie patys nori tapti pokyčio dalimi.
Kaip sako pašnekovas, pirmieji studijų programos rezultatai ir verslo reakcija leidžia manyti, kad einama teisingu keliu. Dr. Ž. Kavaliausko žodžiais, žalioji energetika nėra trumpalaikė mada – tai nauja realybė, kurioje kompetentingi inžinieriai bus pagrindiniai pažangos varikliai.
Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 40 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.
Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.
Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinį bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.
Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje galima rasti čia.