Tai reiškia, kad netolimoje ateityje darbo rinkoje daugiausia pranašumų turės tie darbuotojai, kurie gebės derinti technologinius įgūdžius su bendrosiomis kompetencijomis bei nuolatiniu siekiu prisitaikyti prie naujovių.
Šios tendencijos ryškios ir Lietuvoje – šalies technologinis potencialas jau dabar lenkia pasaulio vidurkį, o kartu jos formuoja naują specialybių poreikį. Pastaruoju metu įmonėse vis svarbesni tampa informacinių technologijų (IT), inžinerijos bei fizinių mokslų, ugdymo, sveikatos ir socialinių paslaugų specialistai.
Trumpai: kaip keisis darbo rinka iki 2030-ųjų?
Susiję straipsniai
- Iki 2030 m. dalį profesijų pakeis automatizacija, bet augs technologijų, duomenų ir DI specialistų poreikis.
- Darbo rinkoje vertingiausi tampa hibridiniai įgūdžiai: technologijų išmanymas derinamas su kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir komunikacija.
- Perspektyviausios sritys Lietuvoje: IT, inžinerija, verslas, švietimas, sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos.
- Renkantis studijas svarbu derinti asmeninius interesus su darbo rinkos tendencijomis ir rinktis aktualias, ateities poreikius atitinkančias kryptis.
Kas lemia darbo rinkos pokyčius?
Technologijų inovacijos, geoekonominis susiskaidymas, ekonominis neapibrėžtumas, demografiniai pokyčiai ir žaliosios technologijos – tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys darbo rinkos pokyčius. Šiandien jie veikia ne kaip atskiros jėgos, o kaip viena kitą stiprinančios srovės, kurios per artimiausius porą metų perbraižys įmonių planus ir diktuos darbuotojams būtinas kompetencijas.
Kokios kompetencijos bus svarbiausios 2030-ais?
1. Dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų išmanymas.
2. Technologinis raštingumas.
3. Kibernetinio saugumo pagrindai.
4. Gebėjimas greitai prisitaikyti prie pokyčių darbo aplinkoje.
5. Mokymasis visą gyvenimą.
Tokias tendencijas išryškino Pasaulio ekonomikos forumo parengta „The Future of Jobs Report 2025“ ataskaita. Joje remiamasi skirtingų šalių organizacijų vadovų atsakymais, apie tai, kaip šie vertina darbo rinkos pokyčius.
Dirbtinis intelektas ir didieji duomenys: svarba augs, bet darbo neatims Gebėjimas analizuoti, apdoroti bei interpretuoti didelius duomenų kiekius, naudoti mašininio mokymosi algoritmus ir kurti DI sistemas tampa svarbia organizacijų konkurencinio pranašumo dalimi.
Dėl šios priežasties, didžiųjų duomenų išmanymo, kartu su DI, kompetencijos jau šiandien yra būtinos ir jų poreikis darbo rinkoje tik augs. Tai pripažįsta net 94 proc. Lietuvos darbdavių Pasaulio ekonomikos forumo atliktame tyrime.
Nors dažnai kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas gali atimti iš žmonių darbus bei ar menai ir kūryba išliks reikalingi, iš tiesų jis nepakeis visko ir visų – ypatingai tų gebėjimų, kuriuos sunku nukopijuoti: žmogaus kūrybiškumo, empatijos ir emocinio intelekto.
Dirbtinis intelektas puikiai atlieka monotoniškas, struktūruotas užduotis, tačiau jam sunkiai sekasi tai, kas reikalauja kritinio mąstymo, kontekstinio supratimo, etinių sprendimų, komunikacijos, grindžiamos emocijomis ir kūrybinės interpretacijos.
Tai išryškina svarbą specialistų, turinčių stiprius hibridinius įgūdžius – galinčių derinti lyderystę, empatiją, projektų valdymą su skaitmeniniais įrankiais.
Technologinis raštingumas: suteikia pranašumą prieš kolegas
Technologinis raštingumas yra viena svarbiausių ateities kompetencijų, pažymi net 79 proc. Lietuvos darbdavių. Tai ne mokėjimas naudotis kompiuteriu, o gebėjimas veikti skaitmeninėje darbo aplinkoje.
Konkurencingam darbuotojui svarbu suprasti, kaip technologijos keičia komandos darbą, klientų elgseną, sprendimų priėmimą bei suprasti technologijų taikymą darbo procesuose, duomenų svarbą versle bei technologines grėsmes.
Kartu su technologiniais įgūdžiais auga ir bendrųjų kompetencijų svarba, tokių kaip saugumas skaitmeninėje erdvėje.
Kibernetinis saugumas – prioritetas šiuolaikinėse įmonėse
Vis labiau ryškėja ir kibernetinio saugumo bei tinklų valdymo įgūdžių svarba – tai patvirtina net 83 proc. Lietuvos darbdavių. Kibernetinio saugumo pagrindai aktualūs ne tik IT specialistams – bendrosios žinios šioje srityje yra būtinos kiekvienam. Juk dauguma mūsų kasdien dirbame kompiuteriu, naudojamės įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis ir dalijamės asmeniniais duomenimis internete.
Saugumo skaitmeninėje erdvėje įgūdžiai apima informacijos apsaugą, tinklų infrastruktūros valdymą, kibernetinių atakų prevenciją ir reagavimą. Taip pat gebėjimą užtikrinti organizacijų duomenų saugumą bei patikimumą.
Be kibernetinio saugumo kompetencijų, ne mažiau svarbus išliks ir darbuotojų gebėjimas reaguoti į pasikeitimus ir naujoves.
Gebėjimas prisitaikyti: ilgalaikės sėkmės pagrindas
Gebėjimas darbuotojui greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos jau šiuo metu yra įvardijama kaip svarbi savybė, kuri ir toliau išliks svarbi, nurodo net 77 proc. apklaustų darbdavių Lietuvoje.
Ši kompetencija specialistams padeda dirbti įvairiose, o ypatingai neapibrėžtose ir stresinėse situacijose. Darbuotojai, gebantys greitai reaguoti į pokyčius ir prie jų prisitaikyti, padeda organizacijoms išlikti konkurencingoms ir inovatyvioms.
Mokymasis visą gyvenimą – darbuotojų stiprybė
Dar svarbesnėmis kompetencijomis darbe netolimoje ateityje taps nuolatinis smalsumas ir mokymasis visą gyvenimą. Augančią šių įgūdžių reikšmę nurodo net 96 proc. darbdavių Lietuvoje. Anot jų, nuolat kintančioje darbo rinkoje paklausiausiais išlieka tie specialistai, kurie ieško naujų žinių ir sugeba jas pritaikyti praktikoje.
Mokymasis visą gyvenimą – tai rinkos atsakas į visuomenės senėjimą. Pristatant svarbiausias šios srities strategijas, Pasaulio ekonomikos forumas išskiria ilgalaikes mokymosi strategijas, tokias kaip, kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ar darbo pozicijos keitimas.
Kaip lavinti kompetencijas, reikalingas darbo rinkoje?
Magistrantūros studijos yra viena efektyviausių priemonių įgyti ar pagilinti darbo rinkoje paklausias kompetencijas. Jos leidžia ne tik įsisavinti naujausias žinias, bet ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie tampa vis svarbesni darbdaviams.
Taip yra todėl, kad kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ir ilgalaikių mokymosi strategijų taikymas yra efektyviausi būdai, leidžiantys darbuotojui įrodyti savo kompetencijas darbdaviui siekiant aukštesnių pareigų ar didesnio atlygio. Nors ir reikšmingi tobulėjimo procese, tačiau knygų skaitymas, dalyvavimas mentorystės programose ar trumpieji kursai tokio ryškaus poveikio kompetencijų kėlimui nesuteikia.
Svarbiausi žingsniai renkantis magistrantūros studijas:
- analizuoti tendencijas;
- įvertinti studijų programos turinį;
- konsultuotis su mentoriais;
- vertinti studijų lankstumą ir karjeros galimybes.
Vienas iš universitetų, galinčių pasiūlyti perspektyvias ir į ateitį orientuotas studijų programas, yra Kauno technologijos universitetas (KTU), išsiskiriantis praktines žinias integruojančiu studijų modeliu ir skiriamu dėmesiu darbo rinkos poreikiams.
Ne vieno tarptautinio reitingo įvertintas už technologijų ir inžinerijos sričių studijas, universitetas siūlo išskirtines minkštuosius įgūdžius ir technologijas jungiančias programas verslo ir vadybos, socialinių ir humanitarinių, ugdymo bei menų kryptyse.
TOP 10 studijų programų ateities kompetencijoms tobulinti (magistrantūra)
- Programų sistemų inžinerija – baigus šią studijų programą, gebėsite sistemingai analizuoti, projektuoti ir įgyvendinti programų sistemas, vadovauti programų sistemų kūrimo projektams, spręsti aktualias profesinės veiklos problemas ir vykdyti mokslinius tyrimus., gebėsite sistemingai analizuoti, projektuoti ir įgyvendinti programų sistemas, vadovauti programų sistemų kūrimo projektuose, spręsti aktualias profesinės veiklos problemas ir vykdyti mokslinius tyrimus.
- Statybos valdymas – modernus statybos projektų valdymas sujungia skaitmenines technologijas ir tvarią statybą į vieningą sistemą. Šios programos absolventai tampa ekspertais, kurie užtikrina efektyvų projektų įgyvendinimą ir mažina statybos poveikį aplinkai.
- Taikomoji chemija – programos absolventai tampa inovatoriais, kuriančiais pridėtinę vertę biofarmacijoje, kosmetikos pramonėje ir pažangių medžiagų gamyboje. Studijos ruošia tarptautinio lygio specialistus, kurių nekantriai laukia tiek mokslo, tiek verslo lyderiai.
- Tarptautinis verslas – programa skirta tiems, kurie ne tik analizuoja verslo tendencijas, bet ir svajoja jas kurti – nuo Kauno iki Insubria universiteto Italijoje. Čia ugdomi strategai, gebantys paversti globalius iššūkius galimybėmis.
- Apskaita ir auditas – ši programa turi prestižinę ACCA akreditaciją ir ruošia apskaitos ir audito ekspertus, gebančius vertinti ir kontroliuoti sudėtingiausius verslo procesus. Programos absolventai užima strategines pozicijas – nuo finansų skyrių vadovų iki tarptautinių audito įmonių partnerių.
- Dalyko pedagogikos studijos – ši programa kartu su pedagogo kvalifikacija siūlo specializacijas – matematikos, fizikos, inžinerinių technologijų, informatikos, chemijos, muzikos – todėl studijos pritaikomos pagal asmeninį domėjimąsi ir turimą išsilavinimą.
- Medicininė chemija – ši jungtinė programa su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu rengia specialistus, gebančius kurti ir plėtoti naujus vaistinius preparatus, taikant pažangias chemijos, biologijos ir farmacijos žinias.
- Biomedicininė inžinerija – programa ugdo specialistus, gebančius kurti ir tobulinti inovatyvius medicininius sprendimus, apimančius tiek naujų prietaisų kūrimą, tiek signalų, vaizdų analizę ir apdorojimą.
- Elektronikos inžinerija – studijų metu didelis dėmesys skiriamas tyrimais pagrįstiems sprendimams, orientuotiems į inovacijų diegimą ir technologinių sprendinių kūrimą, kurie atliepia pramonės poreikius ir prisideda prie technologinio progreso įvairiose srityse.
- Gamybos inžinerija – programoje gilinsite žinias apie modernią įrangą, automatizavimo sistemas ir skaitmeninę gamybą. Baigus studijas, absolventai tampa ekspertais, gebančiais valdyti sudėtingus gamybos procesus.