Savo sėkmės pavyzdžiais, kai vienoje bendruomenėje sėkmingai veikia ir darželis, ir mokykla, pasidalijo dviejų gerai žinomų Vilniaus ugdymo įstaigų lyderės – „Šiaurės licėjaus“ direktorė Eglė Sidorova bei Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė Agnė Liubertaitė-Amšiejė.
Ką šiandien gali suteikti toks ugdymo modelis ir kodėl jau dabar akivaizdu, kad ateityje jis tik populiarės?
Planavimas – labai svarbus
Emocinį saugumą mokykloje laiko būtinybe: tai atsispindi ir vaiko rezultatuose
Gyventojų skaičiui sostinėje toliau augant, neseniai naujas „Šiaurės licėjaus“ mokyklos ir darželio kompleksas išdygo ir Didžiojoje Riešėje. Kaip patikslino jo vadovė E. Sidorova – būtent vienoje iš sparčiausiai augančių Vilniaus krypčių.
„Tai, kad čia aktyviai kuriasi jaunos šeimos, būtent ir padiktavo sprendimą kurti mokyklos ir darželio kompleksą Didžiojoje Riešėje – vietoje, kur galima sukurti ne tik ugdymo įstaigą, bet ir stiprią, bendruomenišką, vaikų poreikiams pritaikytą aplinką. Mums svarbu ne tik akademiniai rezultatai, bet ir tai, kaip vaikas jaučiasi, ar jis yra matomas, girdimas ir gali augti saugioje, šiuolaikiškoje erdvėje“, – aiškino „Šiaurės licėjaus“ vadovė.
Iš viso, skaičiavo E. Sidorova, „Šiaurės licėjaus“ mokyklose skirtingose sostinės lokacijose mokosi daugiau nei 700 mokinių, o darželiuose ugdoma daugiau nei 100 vaikų.
Tiesa, dar vienas mokyklos ir darželio kompleksas kyla centrinėje miesto dalyje, Neries pakrantėje, greta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų. Vienu moderniausių ir saugiausių jau dabar sostinėje laikomas, prestižinėje vietoje kylantis projektas kitąmet turėtų įkurdinti 800 mokinių ir dar 200 darželinukų.
Susiję straipsniai
Anot „Šiaurės licėjaus“ vadovės, kai susiduriama su nauja aplinka, naujais žmonėmis ir pasikeitusiu dienos ritmu, perėjimas iš darželio į mokyklą gali būti ir vienas jautriausių etapų vaiko gyvenime. Lūkesčiai, tęsė E. Sidorova, dažnai tampa iššūkiu tiek vaikams, tiek jų tėvams.
„Kai darželis ir mokykla veikia vienoje bendruomenėje, kaip „Šiaurės licėjuje“, šis perėjimas tampa kur kas sklandesnis. Vaikai jau pažįsta aplinką, dalį mokytojų, ugdymo kultūrą, todėl jaučiasi saugiau ir drąsiau. Kartu mokykla gali geriau pažinti kiekvieno vaiko individualius poreikius dar prieš jam tampant pirmoku, o tai leidžia užtikrinti kokybiškesnį ugdymo startą“, – tvirtino pašnekovė, pridūrusi, kad šį modelį palankiai vertina ir patys tėvai.
„Dar daugiau, savo ugdymo įstaigose papildomai investuojame į tinkamų sporto erdvių, baseinų, sporto, šokių, jogos salių įrengimą, nes viskas po vienu stogu palengvina įvairiapusį vaiko ugdymą“, – akcentavo „Šiaurės licėjaus“ vadovė.
Tiesa, sukurti nepriekaištingai veikiančią sinergiją tarp darželio ir mokyklos nėra tokia jau lengva užduotis. Skiriasi, tęsė E. Sidorova, ir vaikų amžiaus tarpsniai, ir jų poreikiai, ugdymo metodai, dienos ritmas, erdvių planavimas, specialistų komandos ir procesai.
„Tam reikalingas atsakingas ir ilgalaikis planavimas – nuo architektūrinių sprendimų iki pedagoginės filosofijos ir bendruomenės kultūros kūrimo. Labai svarbus tampa glaudus bendradarbiavimas tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir šeimų, taip pat gebėjimas išlaikyti balansą tarp individualaus dėmesio kiekvienam vaikui ir bendruomeniškumo – kad kiekvienas vaikas būtų matomas kaip asmenybė, tačiau kartu mokytųsi būti didelės ir augančios bendruomenės dalimi“, – dėstė E. Sidorova.
„Šiaurės licėjaus“ vadovė taip pat neabejoja, kad toks modelis ateityje tik populiarės – esą tai kryptis, kuria jau dabar juda šiuolaikinis švietimas. O ir emocinis saugumas, prognozuojamumas šiais laikais tampa tik dar svarbesniais faktoriais vaikų gyvenime.
Išskyrė atsakomybės jausmą
Paklausta, kaip jos vadovaujamoje gimnazijoje atsirado mintis kartu turėti ir darželį, ir mokyklą, edukologė, Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė A. Liubertaitė-Amšiejė išskyrė esminį rodiklį – atsakomybę už vaikus ir jų ateitį.
„Mes turėtume suprasti, kad mokykla iš principo yra didžiulė atsakomybė. Ir tą atsakomybę tu prisiimi nuo pat pirmų vaiko žingsnių, kai vaikas ateina į mokyklą. Tu negali kažkuriuo metu būti fainas, pažaisti, pabūti, ir vėliau tiesiog atiduoti vaiką kažkokiai kitai pakopai – atiduoti tą atsakomybę.
Todėl nuo pat pirmų momentų buvo mintis auginti vaiką, kad nebūtų taip, jog pažaidžiame pradinėje mokykloje, paeksperimentuojame, o tada jau kaip Dievas duos. Šitaip nevyksta“, – įsitikinusi Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė.
Edukologė atkreipė dėmesį, kad vaikai, dar nuo darželio laikų esantys toje pačioje ekosistemoje, yra dar drąsesni ir imlesni, jiems nereikia nuolat adaptuotis prie naujos aplinkos ir praleisti sėkmingo starto galimybių.
A. Liubertaitė-Amšiejė atvira – visi moksliniai tyrimai rodo, kad vaikas turi būti ir adaptabilus ir drąsus, turintis vertybinį stuburą ir kritiškai mąstantis, bet tos kompetencijos yra įgaunamos tada, kai vaikas jaučiasi savimi pasitikintis ir saugus.
„Jeigu tai yra vadinama auginimu šiltnamyje, tada duok Dieve, nes šitų vaikų sėkmė yra labai didžiulė, lyginant su vaikais, kurie visą laiką patirdavo kažkokią didžiulę konkurenciją ir išsiugdydavo nepilnavertiškumo kompleksą, tą patį Imposterio sindromą.
Mes juk norime atvirų žmonių, mokančių ir suklysti, ir atsiprašyti už savo klaidas“, – tvirtino A. Liubertatė-Amšiejė.
Panašu, kalbėjo edukologė, kad tokia sistema motyvuoja ir pačius mokytojus. Tiesa, ir laikas jiems čia prabėga labai greitai.
„Iš tiesų greitai tas ciklas praeina. Ir kuomet pirmoji auklėtoja yra lygiagrečiai pakviečiama kaip ir pirmoji mokytoja, tu matai to vaiko sėkmę, tu matai tą užaugusį vaiką jau stovintį su barzda, atsiimantį savo diplomą, tas jausmas, ta bendrystė yra sunkiai nupasakojama žodžiais“, – tvirtino Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji direktorė.
Visgi, anot švietime jau 19 metų veikiančios A. Liubertaitės-Amšiejės, apskritai ne pastatas, o patys žmonės, kuriantys bendrą ekosistemą, yra mokykla.
Ką planuoja savivaldybė?
Švietimą kaip vieną iš didžiausių prioritetų įvardija ne viena šalies savivaldybė. Štai sostinės savivaldybės atstovai atsiųstame komentare teigė, kad Vilniuje artimiausiais metais planuojama pastatyti penkias mokyklas: Visoriuose, Santariškėse, Perkūnkiemyje, Pavilnyje ir Kalnėnuose.
„Kartu su šešiais planuojamais naujais darželiais tai yra beveik dvigubai daugiau naujų švietimo įstaigų nei per visą laikotarpį nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – nuo 1990 m. iki dabar Vilniuje atidarytos vos 7 valstybinės mokyklos ir darželiai.
Poreikį naujoms įstaigoms diktuoja miesto ir ypač naujesnių gyvenamųjų rajonų augimas. Naujoms mokykloms pradėjus darbą, ne tik sumažės apkrova aplinkinėms mokykloms, bet ir spūstys gatvėse, kadangi vaikai galės mokytis netoli savo namų“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Jų teigimu, planuojant šias mokyklas ir darželius buvo įsiklausoma ir į vietos bendruomenių poreikius.
„Keturios iš penkių minėtų mokyklų bus statomos pagal pirmą kartą Baltijos regione vykdomą unikalų finansavimo modelį, kai sparčiai ugdymo įstaigų plėtrai apjungiamos savivaldybės įmonės „Vilniaus vystymo kompanija“ ir tarptautinių institucinių bankų lėšos. Iš viso pagal šį modelį per trejus metus bus pastatytos 9 įstaigos: 5 darželiai ir 4 mokyklos.
Visos šios įstaigos duris atvers iki 2028 metų. Jose suplanuoti baseinai, laboratorijos, pažintiniai takai, edukacinės erdvės.
Pažymima, jog dar vieną mokyklą – progimnaziją Visoriuose, Bajorų kelyje – savivaldybė statys pagal įprastą modelį, iš biudžeto lėšų. Jos statybos darbai turėtų prasidėti kitąmet.
„Projektui dar reikės gauti statybos leidimą, po kurio bus skelbiamas rangos darbų pirkimas. Planuojama, kad progimnazija duris mokiniams atvers dar 2028 m. rugsėjį“, – tvirtino sostinės savivaldybės atstovai.