Anot ŠMSM, Lietuvos mokyklos vis dažniau anksti pastebi rizikos ženklus – pamokų praleidinėjimą, mokymosi sunkumus ar elgesio pokyčius, todėl galima laiku suteikti pagalbą tiek mokiniams, tiek jų šeimoms.
Ministerijos duomenimis, 2023–2024 mokslo metais iš privalomojo ugdymo pasitraukė 32 mokiniai iki 16 metų, 2024–2025 mokslo metais – 41, o 2025–2026 mokslo metais šis skaičius sumažėjo iki 21.
„Mokiniai išbraukti iš mokinių sąrašų dėl įvairių priežasčių: nepažangumo, mokyklos nelankymo, dalis jų buvo išvykę gyventi į užsienį, taip pat pasitaiko teismo sprendimo atvejų“, – sakė ministerijos atstovai.
Susiję straipsniai
Pasak jų, išlaikyti mokinius švietimo sistemoje padeda platesnės ugdymo galimybės, profesinio mokymo moduliai, ugdymas šeimoje bei koordinuotas savivaldybių, vaiko teisių apsaugos specialistų ir, prireikus, policijos institucijų darbas.
„Ugdymosi šeimoje įteisinimas taip pat prisidėjo prie to, kad dalis vaikų nepalieka švietimo sistemos, bet renkasi jiems patogų mokymosi būdą. Plečiama mokymo ir mokymosi įvairovė ir lankstumas. Tėvai ir mokiniai gali rinktis įvairias ugdymo pakraipas, pvz., sportinio ugdymo, muzikinio, dailės, inžinerinio, nuo šių mokslo metų – ir klasikinio specializuoto ugdymo krypties programas. Galima rinktis ir netradicinį, pvz., ekologijos ir aplinkos technologijų, jėzuitų pedagogika grįstą, novatoriško verslumo ugdymą ir kt.“ – teigė ŠMSM.
Jų teigimu, mokinys, kuris nėra sulaukęs 16 metų ir, pvz., sistemingai praleidinėja pamokas, nepaliekamas be dėmesio. Apie nelankančius mokyklos vaikus žinoma savivaldybėms, Vaiko teisių apsaugos padaliniams.
„Vaikų iki 16 metų mokymąsi užtikrina savivaldybės. Yra aiškus algoritmas, kokių veiksmų imasi jų atsakingi darbuotojai, jei vaikas nuolat nelanko mokyklos. Jeigu atsiranda pagrįstų įrodymų, kad vaiko teisė mokytis pažeidžiama, kartu su vaiko teisių apsaugos specialistais, kai kuriais atvejais – policija, teikiama kompleksinė pagalba šeimai. Nustatyta veiksmų seka, kokios institucijos ir ko turi imtis, kaip padėti vaikui šalinti kliūtis, trukdančias jam mokytis“, – paaiškino institucija.
Prancūzijoje ieškoma daugiau lankstumo
Nors Lietuvoje mokinių, paliekančių švietimo sistemą, mažėja, situacija Europoje išlieka nevienoda. Rumunijoje vis dar fiksuojamas didžiausias mokyklos nebaigusių jaunuolių rodiklis Europos Sąjungoje, tačiau sunkumų patiria ir kitos šalys.
Prancūzijoje mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo. Kaip skelbia leidinio „Voxeurop“ žurnalistė Francesca Barca, remdamasi oficialiais duomenimis, 2023 m. mokyklos nebaigimo rodiklis šalyje siekė 7,6 proc., kai 2010 m. jis sudarė 11,3 proc.
Vis dėlto problemų išlieka. Pasak jos, remiantis asociacijos „Ecolhuma“ atliktu tyrimu, net 21 proc. mokinių patenka į didelės rizikos grupę palikti mokyklą, o profesinėse mokyklose šis rodiklis išauga iki 33 proc.
Kaip leidiniui Libération teigė Nanto universiteto emeritas, švietimo tyrėjas Pieras-Yvesas Bernardas, Prancūzijos požiūris į šią problemą laikui bėgant keitėsi.
„Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama jaunų žmonių integracijai į darbo rinką, o pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau siekiama pritaikyti mokyklas prie įvairių mokinių poreikių ir grąžinti iškritusius mokinius į švietimo sistemą“, – sakė P. Y. Bernardas.
Graikija – tarp Europos lyderių, tačiau socialinė nelygybė išlieka
Graikija šiuo metu yra viena geriausiai atrodančių Europos valstybių pagal mokinių išlaikymą švietimo sistemoje. Kaip nurodo laikraščio „Efsyn“ žurnalistas Mikas Konstantopoulosas, 2024 m. vos 3 proc. 18–24 metų jaunuolių šalyje buvo anksčiau laiko pasitraukę iš švietimo ar mokymo sistemos. Tai gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siekiantis 9,3 proc.
„Tačiau šalyje išlieka dideli regioniniai skirtumai. Kaimo vietovėse ankstyvo pasitraukimo iš švietimo rodiklis siekia 6,1 proc., o miestuose – tik 1,5 proc. Pagrindinės ankstyvo mokyklos palikimo priežastys yra finansiniai sunkumai, socialinė nelygybė, geografinė izoliacija ir būtinybė anksti įsitraukti į darbo rinką. Didžiausią riziką patiria romų, migrantų ir pabėgėlių vaikai“, – sakė jis.
Nors Graikijoje sukurta daugiasluoksnė pabėgėlių vaikų integracijos sistema, švietimo specialistai pabrėžia, kad vėluojantis klasių steigimas, pedagogų trūkumas ir transporto problemos vis dar apsunkina šių vaikų galimybes lankyti mokyklą.
Ispanija pasiekė istoriškai žemiausią rodiklį
Didelę pažangą pastaraisiais metais padarė ir Ispanija. Kaip rašo portalo „El Confidencial“ žurnalistė Ana Somavilla, 2025 m. ankstyvo pasitraukimo iš švietimo rodiklis šalyje sumažėjo iki 12,8 proc. – tai mažiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį ir ženklus pagerėjimas.
Vis dėlto Ispanijos rodiklis vis dar viršija Europos Sąjungos vidurkį. Žurnalistės teigimu, profesinio mokymo plėtra ir pagalbos programos reikšmingai prisidėjo prie rodiklių mažėjimo. 2023 m. Ispanijos Švietimo ministerija kartu su „EBPO“ ir Europos Komisija parengė veiksmų planą, kuriame numatytos 44 priemonės, skirtos užkirsti kelią ankstyvam pasitraukimui iš švietimo sistemos.
Italija jau pasiekė 2030 metų tikslą
Italija pastaraisiais metais taip pat pasiekė reikšmingų rezultatų. Kaip skelbia leidinio „OBCT“ žurnalistas Lorenzo Ferrari, 2025 m. anksti švietimo sistemą palikusių jaunuolių dalis sumažėjo iki 8,2 proc. Tai pirmas kartas, kai Italija nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio ir jau pasiekė 2030 metams numatytą ES tikslą.
Vis dėlto šalyje išlieka ryškūs regioniniai skirtumai – didžiausi rodikliai fiksuojami Sicilijoje, Kampanijoje ir Sardinijoje.
„Prie teigiamų pokyčių reikšmingai prisidėjo programa „Agenda Sud“, dekretas „Caivano“ ir individualizuota mokinių pagalba. 325 mln. eurų vertės programa leido Pietų Italijos mokykloms samdyti papildomus darbuotojus, plėsti popamokinę veiklą ir stiprinti paramą šeimoms“, – sakė Italijos švietimo ministras Giuseppe Valditara.
Čekijoje situacija dešimtmečius beveik nesikeičia
Tuo metu Čekijoje mokyklų nebaigimo rodikliai daugelį metų išlieka beveik nepakitę. Kaip rašo leidinio „Deník Referendum“ žurnalistas Petras Jedlička, apie 5–6 proc. vaikų nebaigia pagrindinio ugdymo, o šis rodiklis beveik nesikeičia jau ne vieną dešimtmetį.
„Problema daugiausia koncentruojasi socialinę atskirtį patiriančiuose regionuose ir bendruomenėse, dažnai, nors ne visada, susijusiose su romų tautine mažuma. Skirtingai nei kai kuriose kitose Europos šalyse, migracija Čekijoje nelaikoma reikšmingu veiksniu, lemiančiu mokyklos nebaigimą“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, pastaraisiais metais ši tema Čekijos politinėje darbotvarkėje nebeužima svarbios vietos, o tyrėjai daugiausia analizuoja, kaip išsilavinimas gali padėti žmonėms ištrūkti iš skurdo rato.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „OBCT“, Graikijos naujienų portalas „Efsyn“, Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“, Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“ ir Prancūzijos naujienų portalas „Voxeurop“.