Prakalbo apie neigiamą „Gap year“ pusę: šį laiką būtina išnaudoti tikslingai

Apie studijas, darbo rinkos prognozes, Lrytas tinklalaidėje „Kas naujo švietime“, įžvalgomis dalijasi korepetitorių platformos „Mokio“ ir organizacijos „Wonder Education“ įkūrėjai Emilija Paskočimaitė bei Vincentas Vilkickis.

„Kas naujo švietime“ – tai laida, kurioje nagrinėjamos aktualiausios švietimo temos: nuo švietimo politikos sprendimų ir ugdymo sistemos pokyčių iki kasdienių mokytojų, mokinių bei tėvų patirčių. Laidoje aptariami mokyklos, studijų, karjeros pasirinkimų, emocinės savijautos ir ateities kompetencijų klausimai. Laidos vedėja – Silvija Paukštė.

V. Vilkickis tikina, kad šiai dienai matoma tendencija, jog moksleiviai studijas renkasi sąmoningiau nei prieš 10–15 metų.

„Moksleiviai ir tėvai turi daugiau informacijos, gal ieško įrankių kažkokių, kurie padėtų pasižiūrėti, kokios studijų programos jų vaikui tiktų“, – pridūrė jis.

Žinoma, anksčiau tai padaryti būdavo žymiai sudėtingiau, tačiau dabar gausu įvairių asmenybės karjerų testų, kurie padeda pamatyti, kam dar vaikas yra gabus. Jis užsiminė, kad statistika rodo, jog lūkesčiai dėl studijų kokybės ir programos, dažnai neatitinka realybės.

„Asmenybės testai yra pirmas žingsnis, kuris leis priimti labiau informuotą sprendimą“, – teigė V. Vilkickis.

Tiek ankstesniais laikais, tiek šiandien moksleivius veikia daugybė aplinkos faktorių, todėl E. Paskočimaitė tikina, kad tėvai linkę galvoti, jog vaikas būtinai turi studijuoti mediciną arba teisę, nes tą studijavo patys.

Šie lūkesčiai sukelia pasimetimo jausmą jaunam žmogui, kuris ir taip bando susigaudyti informacijos gausoje. Nerimą kelia ir į mūsų gyvenimus atėjęs dirbtinis intelektas.

„Įsivaizduojama, kad galbūt yra kažkokios studijų kryptys, kurių mes nežinome“, – pridūrė ji.

Nežinomybę sukelia ir įvairūs studijų programų pavadinimai, kurie pasirinkimo sprendimą padaro dar sudėtingesnį. Tai verčia moksleivį rinktis tai, kas nepateisina lūkesčių.

Iš darbinės patirties V. Vilkickis pasidalijo, kad žmogui, kuris jaučia aistrą, sekasi žymiai geriau nei tam, kurį pastūmėjo artima aplinka. Dažnai lemiami būna pirmieji studijų metai, kurie leidžia suprasti, ar ši programa tikrai man tinkama.

„Vakarų Europos universitetų tikslas pirmaisiais metais yra šiek tiek atsifiltruoti“, – neslepia jis.

Tokių žmonių gali būti net iki 40 proc. E. Paskočimaitė pastebi, kad Lietuvoje moksleivių, kurie renkasi studijuoti specifinę sritį, pavyzdžiui, nori būti pilotu, motyvacija būna žymiai didesnė nei pasirinkus socialinių mokslų ar verslo kryptį.

„Darosi šiek tiek sudėtingiau žinoti, kad tu to tikrai nori“, – teigė ji.

E. Paskočimaitė pasidalijo, kad yra nemažai atvejų, kai moksleiviai nori studijuoti socialinius mokslus, nes nepatinka matematika. Tuomet pasirenka politikos mokslų programą Nyderlanduose ar Vokietijoje, kur socialiniai mokslai reiškia studijuoti statistiką aukštu lygiu. Todėl ji pabrėžia, kodėl svarbu suprasti, ką nori studijuoti bei atlikti namų darbus.

Moksleiviams studijų pasirinkimas neretai tampa sudėtingu sprendimu, kuris kartais paskatina po mokyklos padaryti pertrauką. V. Vilkickis tikina, kad „Gap year“ tampa vis dažnesniu pasirinkimu. Galbūt kai kurie tikrai nežino, ką nori studijuoti ir šis laikotarpis tampa savęs pažinimu.

Tačiau ne viskas taip gražu. V. Vilkickis prakalbo ir apie neigiamą pusę. Pasak jo, konkurencingiems universitetams „Gap year“ neturės didelės įtakos tol, kol moksleivis šį laikotarpį praleis naudingai.

„Svarbiausia yra turėti strategiją tiems metams, užimti save veiklomis, kad galėtum universitetui įrodyti, kad po mokyklos nenorėjai pailsėti“, – pasidalijo jis.

Pašnekovas neslepia, kad kartais po pertraukos jaunimas supranta, kad gal iš vis nenori studijuoti. Dažnai universitetai taiko studijų pradžios atidėjimą, kai vieta yra rezervuojama, o studijuoti pradedama vėliau. Studijuoti neretai nebenori ir tie, kurie įsidarbina.

„Bent jau bakalaurą mes visada nuoširdžiai rekomenduojame įgyti, nes ateityje yra šiek tiek lengviau atsirakinti naujas karjeros galimybes“, – patarimu pasidalijo V. Vilkickis.

10-okui priimti sprendimus, kurie nulems gyvenimą – ganėtinai sunku – ypač, kai moksleiviui sekasi visi dalykai. E. Paskočimaitė mokykloje jautėsi taip pat.

„Moksleiviams, kuriems daug kas sekasi, atsiduria situacijoje, kurioje sunku suprasti, kas patinka“, – teigė ji.

Todėl savo platformoje moksleiviams pataria užsiimti papildomomis veiklomis, kurios leis atrasti save. Stebima ir statistika, kai daugėja pasirenkančių dvigubą bakalaurą ar magistrą.

„Šiandien nebeužtenka turėti vieno įgūdžio“, – neslėpė E. Paskočimaitė.

Keičiantis darbo rinkai, atsiranda skirtingų požiūrių turėti kelis įgūdžius, o tai lemia lengvesnį pasirinkimą, ką norių iš tiesų daryti.

Atsirinkti norimas studijų programas gali padėti universitetų reitingai, tačiau pabrėžia, kad juos stebėti reikia tikslingai, pagal norimą programą. Kitas svarbus aspektas – aukštosios mokyklos santykis tarp akademinio fakulteto ir studentų, ar labiau prioretizuojami bakalauro, ar magistro studentai.

„Klaida būna nepasidomėjimas, kas slepiasi už pavadinimo“, – pridūrė E. Paskočimaitė.

Vienas žymiausių ir prestižiškiausių pasaulyje Harvardo universitetas siūlo vasaros stovyklų galimybę, kurių metu būsimi studentai gali pamatyti, kaip atrodo mokslas. Jei leidžia galimybės, V. Vilkickis tikina, kad tai labai gera patirtis, kuri leidžia pamatyti universiteto gyvenimą ir pajusti, ką tai reiškia.

„Per tas vasaros stovyklas labai svarbu parodyti, kad tu gali mokytis“, – išbandęs stovyklą neslepia jis.

Jis abejoja, ar ši patirtis sustiprins stojimo paraišką, tačiau tai plečia akiratį ir patirtį, kuri parodo, ar gali „pavežti“ universitetinį lygmenį.

Į ateities darbo rinką pažvelgę pašnekovai tikina, kad atsiradus dirbtiniam intelektui, didžioji dalis studijų programų neišnyksta. Tai tik kelia kompetencijų reikalavimus, todėl akcentuoja būtinybę moksleiviams kuo anksčiau adaptuotis naujoje eroje.

„Unikalumas bus ieškomas elementas“, – pridūrė jis.