Už gebėjimą ugdymą susieti su kūrybiškumu, technologijomis ir verslumu mokytojų tandemas naujienų portalo Lrytas rengiamuose „Lietuvos mokytojas 2026“ apdovanojimuose, vykusiuose po forumo „Švietimo kodas“, pelnė „Startuoliškiausių mokytojų dueto“ apdovanojimą. Šis įvertinimas skiriamas pedagogams, kurie ugdo kūrybiškumą, iniciatyvumą ir padeda mokiniams savo idėjas paversti realiais projektais. Būtent taip, kartu vesdamos mokinius per verslumo ir technologijų pasaulį, mokytojos dirba jau ne vienerius metus.
Mokytojų darbo rezultatus atspindi ir mokinių pasiekimai. Jau ne vienus metus jų kuruojamų komandų idėjos patenka tarp geriausių 5–8 klasių moksleivių skaitmeninio verslumo ugdymo programos projektų Lietuvoje, o šiemet penktokų komandos „Tvarkos ekspertai“ sukurtas sumanymas buvo pripažintas geriausia skaitmeninio verslo idėja.
Inovacijų agentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuota, švietimo startuolio „Vedliai“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ įgyvendinama 5–8 klasių mokiniams skirta programa „Skaitmeninis verslumas“ suteikia galimybę stiprinti mokinių praktinius verslumo, ekonomikos ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Programos metu mokiniai mokosi atpažinti problemas, kurti jų sprendimus ir žingsnis po žingsnio vystyti savo pirmąjį skaitmeninio produkto prototipą. Per pastaruosius trejus metus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros inicijuotoje programoje jau dalyvavo daugiau nei 5000 šalies mokinių.
Susiję straipsniai
Inovacijų agentūros regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė Gerulienė sako, kad per pastaruosius trejus metus ši skaitmeninio verslumo iniciatyva užaugo į stiprią bendruomenę, kurioje susitinka smalsūs moksleiviai, juos įkvepiantys mokytojai ir drąsiai pokyčius priimančios mokyklos.
„Tai daugiau nei programa – tai pirmieji jaunų žmonių žingsniai į skaitmeninio verslumo pasaulį, kur gimsta idėjos, sprendžiančios realius šiandienos iššūkius – pasitelkiant technologijas, kūrybiškumą ir atsakingą požiūrį į aplinką. Didžiausias įkvėpimas – matyti, kaip mokytojų padrąsinti vaikai ima tikėti savo idėjų verte ir drąsiai jas paverčia sprendimais, kurie turi potencialo tapti rytojaus produktais“, – sako I. Gendroliūtė-Gerulienė.
Nuo problemos iki skaitmeninės idėjos
Kaip gimsta idėjos, kurios vėliau virsta programėlėmis ar kitais sprendimais? Mokytojos šypsosi, kad viskas prasideda nuo pokalbių apie tai, kas vaikams atrodo nepatogu, erzina ar galėtų veikti geriau. Mokiniai diskutuoja, stebi aplinką, dalijasi pastebėjimais, o vėliau komandose ieško būdų, kaip būtų galima išspręsti konkrečią problemą.
„Pirmiausia vyksta paprastas minčių lietus. Vaikai siūlo įvairiausias idėjas, o paskui jau kartu vertiname, kurios iš jų turi didžiausią potencialą. Kiekvienais metais turėdavome po penkias ar šešias komandas, vėliau atrinkdavome stipriausias idėjas, kurias verta plėtoti toliau“, – pasakoja A. Šimanskienė.
Pasak mokytojų, vaikų fantazija beveik neturi ribų. Vienais metais juos domina aplinkosauga ir tvarumas, kitais – sveikata, mityba, namų erdvių planavimas ar kasdienius darbus palengvinančios programėlės.
„Kartais suaugusieji mano, kad vaikai nesugalvos nieko naujo, bet būna priešingai. Jie pastebi labai daug tiek savo aplinkoje, tiek platesniame pasaulyje. O kai kurios idėjos būna tokios netikėtos, kad atrodo atkeliavusios iš fantastikos pasaulio“, – šypsosi A. Šimanskienė.
D. Brindzienė sako, kad svarbiausia vaikams padėti suprasti vieną dalyką – nebūtina atrasti problemos, kurios iki šiol niekas nepastebėjo.
„Dažniausiai problemos jau egzistuoja. Tada kyla klausimas, kaip jas išspręsti kitaip arba geriau. Programėlių šiandien yra tūkstančiai, todėl svarbu pagalvoti, kuo tavo idėja galėtų išsiskirti ir būti naudinga žmonėms“, – sako ji.
Idėjos, kurios nustebina
Iš daugybės per kelerius metus gimusių idėjų mokytojos iki šiol išskiria šeštokų sukurtą mokomąją mokinių bendrovę „Lukrelita“: komanda kūrė virtualaus asistento idėją, kuri padėtų iš jau turimų drabužių sudaryti naujus derinius, kartu skatintų tvaresnį vartojimą ir atsakingesnį požiūrį į pirkinius.
Tačiau bene daugiausia dėmesio šiemet sulaukė jau minėta penktokų komandos „Tvarkos ekspertai“ idėja, pripažinta geriausia skaitmeninio verslo idėja. Ji gimė iš labai kasdieniškos situacijos – namų ruošos darbų ir šeimose kylančių diskusijų, kas už juos turėtų būti atsakingas.
Mokiniai pasiūlė programėlę, kuri padėtų šeimos nariams pasidalinti namų ruošos darbais, matyti kiekvieno indėlį ir skatintų atsakomybę. Kurdami idėją vaikai galvojo ne tik apie tvarką namuose, bet ir apie teisingumo jausmą, motyvaciją bei geresnius santykius šeimoje.
Komandos sukurtas prototipas pateko tarp 15 stipriausių iš beveik 400 praėjusį sezoną programoje dalyvavusių mokinių pateiktų idėjų. Tai – didelis pasiekimas itin jaunai penktokų komandai.
„Tvarkymasis dažnai tampa konfliktų priežastimi. Vaikai galvojo, kaip paskatinti visus šeimos narius prisidėti prie bendrų darbų ir kartu išvengti dėl to kylančių ginčų. Juk dažnai kalbame apie tai, ką turi padaryti vaikai, tačiau rečiau susimąstome, kaip atsakomybėmis dalijasi visa šeima“, – sako D. Brindzienė.
Pasak A. Šimanskienės, panašių sprendimų pasaulyje netrūksta, tačiau mokinių sumanymas išsiskyrė požiūriu. Daugelis tokių programėlių kuriamos galvojant apie tėvus, o „Tvarkos ekspertų“ idėjoje svarbiausiu veikėju tapo visa šeima. Būtent gebėjimas pažvelgti į problemą iš vaiko perspektyvos ir padėjo komandai sukurti išskirtinį sprendimą.
Dviguba pagalba
Programoje „Skaitmeninis verslumas“ mokytojai dirba tandemais. Toks modelis pasirinktas siekiant programą įgyvendinti kuo sklandžiau ir kokybiškiau, kartu skatinant, kad bendradarbiautų ne mokiniai, bet ir pedagogai. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje šį tandemą sudaro D. Brindzienė ir A. Šimanskienė. Viena mokiniams padeda technologijų ir programėlių kūrimo klausimais, kita – ieškoti verslo idėjos, suprasti jos vertę ir galvoti, kaip ją pristatyti kitiems.
„Turime galimybę pamokas vesti kartu, tai labai pasiteisino. Mokiniams galime skirti daugiau dėmesio, pagalbos ir palaikymo“, – sako D. Brindzienė.
Pasak mokytojų, dirbdamos kartu jos gali greičiau pastebėti, kam sekasi lengviau, o kam reikia daugiau pagalbos. Kol viena kalbasi su viena mokinių komanda, kita gali padėti likusiems atsakyti į iškilusius klausimus.
„Mokiniams naudinga, kai šalia yra du mokytojai. Ko viena nepastebi, pamato kita. Kartais viena pradeda mintį, kita ją pratęsia ar papildo. Taip ir vaikai gauna daugiau skirtingų įžvalgų, ir pačioms dirbti įdomiau“, – sako D. Brindzienė.
A. Šimanskienė priduria, kad „Skaitmeninio verslumo“ programa Alytaus Likiškėlių progimnazijoje atsirado natūraliai. Mokykloje verslumo ugdymui dėmesys skiriamas jau ne vienerius metus, todėl 2023-iaisiais gavus kvietimą prisijungti prie naujos iniciatyvos, greitai paaiškėjo, kas ją įgyvendins.
„Programai reikėjo dviejų mokytojų – informatikos ir verslumo. Taip ir susibūrė mūsų tandemas“, – šypsosi A. Šimanskienė.
Lrytas iniciatyva „Švietimo kodas“ ir „Lietuvos mokytojas“ apdovanojimai: rekordais pažymėtos iniciatyvos
Ko išmoksta vaikai
Mokytojos pabrėžia, kad svarbios ne tik pačios idėjos ar laimėjimai. Kurdami projektus vaikai mokosi bendradarbiauti, planuoti laiką, išklausyti kitų nuomonę, argumentuoti savo sprendimus ir pristatyti juos auditorijai.
„Jiems tenka išmokti susitarti tarpusavyje, pasidalinti darbais, laikytis terminų. Ne mažiau svarbu ir gebėjimas pastebėti problemas. Jos gali būti visai šalia, kasdienėje aplinkoje, o gali būti ir daug platesnės“, – sako A. Šimanskienė.
Pasak pedagogių, būtent gebėjimas matyti problemas ir ieškoti sprendimų yra viena svarbiausių kompetencijų, kurią mokiniai gauna iš šios veiklos.
D. Brindzienė pastebi, kad šiandienos vaikai pasaulį mato per technologijų prizmę. Jie užaugo naudodamiesi telefonais, programėlėmis ir įvairiais skaitmeniniais įrankiais, todėl natūralu, kad ir sprendimų dažniausiai ieško skaitmeninėje erdvėje.
„Jiems programėlė yra pats suprantamiausias įrankis. Dažniausiai vaikai iš karto galvoja, kaip problemą būtų galima išspręsti telefone. O jei norime idėją plėtoti toliau – pavyzdžiui, pasitelkti virtualią realybę ar sudėtingesnius programavimo sprendimus – tuomet jau reikia daugiau mokytojo pagalbos“, – sako informatikos mokytoja.
Vaidmuo keičiasi, ryšys išlieka
Pašnekovės pripažįsta, kad per kelis dešimtmečius mokyklose pasikeitė ne tik technologijos, bet ir pats mokymosi procesas. Kai mokytojos pradėjo dirbti, klasėse nebuvo nei išmaniųjų telefonų, nei šiandien įprastų skaitmeninių įrankių, o projektinė veikla atrodė visai kitaip.
„Viskas labai pasikeitė. Dabar technologijos tapo kasdienybe“, – sako A. Šimanskienė.
Vis dėlto, pasak D. Brindzienės, svarbiausi dalykai mokykloje išliko tie patys.
„Keičiasi priemonės, metodai, technologijos, bet vaikams vis tiek reikia žmogaus. Reikia, kad kažkas padrąsintų, patikėtų, padėtų. Kartais sutinki buvusį mokinį kitame mieste, o jis iš kitos gatvės pusės šaukia: „Čia mano mokytoja!“ Tokios akimirkos primena, kokį ryšį per tuos metus pavyksta sukurti“, – sako ji.
A. Šimanskienė Alytaus Likiškėlių progimnazijoje dirba nuo pat jos įkūrimo – jau 37 metus, o D. Brindzienė mokykloje praleido daugiau nei du dešimtmečius. Per tą laiką keitėsi mokinių kartos, ugdymo metodai ir technologijos, tačiau abi pedagogės įsitikinusios, kad svarbiausia mokykloje buvo ir tebėra žmogus.
„Kol mokiniams reikia mokytojo, o mokytojui reikia mokinių, tol ši profesija išliks reikalinga“, – sako D. Brindzienė.