Audito duomenimis, 2024–2025 mokslo metais 94 proc. SUP turinčių vaikų mokėsi bendrose mokyklose, tačiau 56 proc. jų nesulaukė reikiamos pagalbos. Dar 5 proc. tokių mokinių apskritai negavo jokios švietimo pagalbos.
Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės teigimu, vien galimybės SUP turintiems vaikams mokytis bendrose klasėse nepakanka. Pasak jos, būtina užtikrinti, kad kiekvienas mokinys laiku gautų jam reikalingą pagalbą.
„Daugiau nei pusė šių vaikų nesulaukia jiems reikalingos pagalbos, o šeimos paliekamos vienos su savo iššūkiais. Negalime toleruoti situacijos, kai vaiko teisė į pilnavertį ugdymą virsta geografine loterija, kurioje parama vienam vaikui savivaldybėse skiriasi šimtais kartų, o įgytas profesinio mokymo diplomas galiausiai neatveria durų į darbo rinką. Po šio audito sistemoje neužteks tik kosmetinių pakeitimų – teisės aktai privalo garantuoti realią pagalbą kiekvienam vaikui, kuriam jos reikia“, – pranešime pabrėžė I. Segalovičienė.
Susiję straipsniai
Valstybės kontrolė nustatė, kad švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų trūksta 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų ir 75 proc. profesinio mokymo įstaigų. Dėl to, auditorių teigimu, vienam specialistui tenkantis vaikų skaičius atskirose ugdymo įstaigose svyruoja nuo 16 iki 337.
„Dėl to dalis mokinių negauna visų jiems rekomenduotų paslaugų, o pagalba priklauso nuo to, ar konkreti mokymosi įstaiga pajėgia pritraukti darbuotoją“, – pažymi Valstybė kontrolė.
Todėl, anot jos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduojama skubiai spręsti specialistų pritraukimo klausimą ir atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
ŠMSM: pagalbos sistema stiprinama, specialistų daugėja
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutinka su Valstybės kontrolės audito išvadomis ir teigia, kad nustatyti trūkumai jau sprendžiami. Pasak jos, šiuo metu peržiūrimas švietimo pagalbos modelis, didinamas finansavimas ir stiprinamas specialistų rengimas.
„Įtraukusis ugdymas yra švietimo sistemos veikimo principas, teigiantis, kad kiekvienas vaikas turi teisę mokytis kartu su bendraamžiais, o ugdymosi poreikių įvairovė negali būti priežastis riboti šią galimybę. Ministerija deda pastangas, kad teisės aktuose įtvirtintos garantijos virstų realia, kokybiška ir savalaike pagalba kiekvienam mokiniui“, – teigiama ŠMSM komentare.
Ministerijos teigimu, valstybės finansavimas švietimo pagalbai nuo 2019 metų išaugo daugiau kaip 150 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų iki beveik 216 mln. eurų šiemet.
Taip pat, pasak jos, nuo 2022 iki 2025 m. 21 proc. padaugėjo pagalbos mokiniui specialistų – jų skaičius išaugo nuo 3 997 iki 4 838.
Ministerija taip pat pažymi, kad nuo praėjusių metų lėšos tiesiogiai skiriamos mokykloms, todėl jos gali lanksčiau organizuoti pagalbą ir prireikus įsigyti trūkstamas paslaugas.
Akcentuojamas ir specialistų rengimas. Nurodoma, kad specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijos nuo 2022 m. įtrauktos į prioritetinių studijų sąrašą, o šiose programose šiuo metu mokosi daugiau nei 400 studentų. Be to, kasmet apie 200 pedagogų finansuojamos studijos, leidžiančios įgyti papildomą logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo ar surdopedagogo kvalifikaciją.
Siekiant mažinti specialistų trūkumą klasėse, įgyvendintas Mokinių įvairovei atvirų klasių projektas – 15-oje savivaldybių įsteigtos 103 klasės, kuriose kartu su mokytoju dirba specialusis pedagogas ar mokinio padėjėjas.
Ministerija taip pat nurodo, kad pagalbą gaunančių SUP turinčių mokinių dalis didėja – 2024–2025 mokslo metais ji siekė 83,2 proc., kai 2022–2023 mokslo metais sudarė 80,1 proc.
ŠMSM teigia ir toliau tobulinsianti teisės aktus, siekdama užtikrinti greitesnį poreikių nustatymą bei numatyti aiškias gaires tiems atvejams, kai pirminiam vaiko vertinimui nepritaria tėvai.
Anot jos, bendradarbiaujant su Lietuvos įtraukties švietime centru bus diegiami standartizuoti vaikų vertinimo įrankiai bei rengiama priemonė gabių vaikų įvertinimui.