Įspūdingas klaipėdietės Smiltės pasiekimas: iš egzaminų – penki šimtukai, toliau svajoja gydyti vaikus (3)

Klaipėdietė jau beveik priartėjo ir prie savo svajonės – studijuoti mediciną ir ateityje gydyti vaikus.

S. Lajauskytė neabejoja, kad prie tokių aukštų pasiekimų neabejotinai prisidėjo ir mokytojai – kai bendradarbiavimas su jais yra sklandus, portalui Lrytas tvirtino mergina, pamokose natūraliai atsiranda smalsumas. O jo pas Smiltę – apsčiai.

Klaipėdos licėjuje besimokiusi Smiltė šią vasarą laikė šešis valstybinius brandos egzaminus – istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos ir anglų kalbos. Ne taip seniai paaiškėjo, kad aukščiausio 100 balų įvertinimo pritrūko tik vienam – anglų kalbos egzaminui.

„Iš pradžių apskritai nesitikėjau, kad bus tiek daug šimtukų – galvojau, galbūt bus tik keli. Bet po kiekvieno egzamino išėjusi pagaudavau save galvojant, kad va, ir iš šito, ir iš šito visai galėtų būti. Tai galima sakyti, kad ir šiek tiek tikėjausi“, – pasakojo klaipėdietė.

Paklausta, kokia tokios sėkmės paslaptis, S. Lajauskytė išskyrė ne tik atsakingą mokymąsi prie knygų.

„Žinoma, kad daug mokiausi, daug darbo buvo įdėta, bet iš tikrųjų padėjo ir labai gyvas mano smalsumas. Man tiesiog per pamokas būdavo be galo įdomu – labai įsijausdavau. Turbūt ir tai labai prisidėjo“, – svarstė abiturientė.

Smiltė taip pat pridūrė, kad mokykloje turėjo labai gerus ir supratingus mokytojus, kurių dėka mokymasis buvo tikrai lengvesnis.

„Gebantys susikalbėti su mūsų amžiaus žmonėmis, suprantantys ir mokantys subtiliai, šiuolaikiškai pateikti informaciją“, – juos apibūdino mergina, pridūrusi, kad gimnazijos pedagogai neabejotinai turėjo didžiulę įtaką ir jos pačios egzaminų rezultatams.

Korepetitorių paslaugų Smiltei taip ir neprireikė – pasak jos, visą reikalingą medžiagą ir žinias tikrai galima pasiimti iš pamokų mokykloje.

„Žinoma, buvo įvairių konsultacijų, į kurias visa klasė susirinkdavome – nepraleisdavome nė vienos. Tai tiesiog ir patys buvome motyvuoti“, – teigė ji.

Tiesa, nepriekaištingai Smiltė išlaikė gana skirtingų disciplinų egzaminus – tiek istoriją, lietuvių kalbą, tiek, pavyzdžiui, matematiką ir chemiją. Paklausus, ar pati save labiau apibūdintų kaip „tiksliukę“, ar kaip humanitarę, mergina ir pati dėl to šiek tiek sudvejojo.

„Iš tikrųjų nežinau, kurioje pusėje esu. Vieną kartą atrodo vienaip, kitą kartą – kitaip. Bet man yra labai įdomūs skirtingi dalykai.

Pavyzdžiui, ir biologija labai patinka, bet lygiai taip pat – ir istorija. Tikrai labai skirtingi dalykai, bet man patinka žinoti daug, plačiai, ir tas smalsumas greičiausiai prie to plataus žinojimo ir veda“, – svarstė S. Lajauskytė.

Visgi penkis šimtukus susižėrusi abiturientė jau turi ir planą, ką veiks po mokyklos – dabar teliko sulaukti svarbiausios žinios ir ruoštis naujiems keliams.

„Jau turbūt nuo vaikystės žinojau, kad noriu studijuoti mediciną, būti gydytoja. Tai jau esu užpildžiusi prašymus.

Kol kas dar nežinau konkrečios srities, nes turiu daug laiko pagalvoti iki specializacijos pasirinkimo, bet kol kas galvoju, kad norėčiau dirbti su vaikais. Tiesiog, kad mano pacientai būtų vaikai“, – dalijosi Smiltė.

Paklausta, kokių patarimų turi ateities abiturientams, mergina ragino pirmiausia kuo daugiau žinių ir įgūdžių semtis pamokose, stengtis susikaupti būtent klasėje.

„Kuo daugiau pasisemti ir iš mokytojų, nes tikrai jie duoda be galo daug. Jeigu daugiau pasiimsime iš pamokų, atsiras ir daugiau laisvo laiko.

Žinoma, svarbu išsimiegoti, pailsėti. Tai manau, kad ir bendradarbiavimas su mokytojais, ir darbas mokykloje tikrai labiausiai gali padėti“, – tvirtino ji.

Atsiradus šiek tiek laisvo laiko pati Smiltė jį skirdavo fizinei veiklai, kuri kartu suteikė ir džiaugsmo, ir atpalaiduodavo galvą po mokymosi.

„Esu sportinių šokių šokėja, tai čia turbūt labiausiai smegenis išvalanti ir prapučianti veikla. Tikrai labai padėdavo atsipalaiduoti, pamiršti visus rūpesčius.

Padeda ir bendravimas su šeima, kai truputį atsitrauki nuo mokslų, bet turbūt labiausiai – aktyvi veikla, kuri visiškai leidžia bent kuriam laikui išmesti iš galvos sudėtingus dalykus“, – sakė S. Lajauskytė.

Brandos egzaminų sesija kiekvienais metais neapsieina be kritikos ar įvairių nesusipratimų. Ne išimtis ir ši vasara – diskusijos virė ir dėl perdėto matematikos egzamino sudėtingumo, ir dėl kitų patikrinimų. Visgi pati Smiltė tikina su jokiais iššūkiais nesusidūrusi ir prie egzamino užduočių prikibti šįkart neturinti dėl ko.

„Staigmenų nebuvo – ruošėmės įvairiems atvejams, kurie galėjo pasitaikyti, sprendėme įvairiausias užduotis. Tikrai girdėjau daug nusiskundimų dėl matematikos egzamino, dėl kitų, kad jie neatitiko programos, bet man atrodo, kad viską mokėmės ir sprendėme pamokų metu.

Tai nepasakyčiau, kad buvo kažkokių labai didelių staigmenų“, – svarstė mergina.

Į kelias stovyklas švietimo bendruomenė šiemet pasidalijo ir dėl nuleistos egzamino išlaikymo kartelės. Šiemet norint jį išlaikyti reikėjo surinkti 25 taškus, kai pernai slenkstis siekė 35.

„Nuleista kartelė turbūt dar nėra taip blogai kaip, pavyzdžiui, sprendimas pernai pridėti 10 taškų, nes šitas žingsnis tai tikrai labai iškraipė rezultatus. Bet kartelės numažinimas galbūt ir padeda kai kuriems įstoti ten, kur jiems norisi. Čia turbūt yra ir pliusų, ir minusų“, – komentavo S. Lajauskytė.

Kalbėdama apie matematikos egzamino būtinybę abiturientė tvirtino mananti, kad šis patikrinimas iš tiesų daug ką parodo, todėl nemano, kad reikėtų koreguoti tvarką ir leisti pretenduoti į aukštąsias mokyklas jo nelaikiusiems ar neišlaikiusiems.

„Mano supratimu, dabartinė sistema turbūt yra gera, kad stojant į menus nereikia matematikos egzamino, bet kitur jis privalomas (norint studijuoti aukštosiose mokyklose, – aut.past.)“ – kalbėjo mergina.

Geru sprendimu ji laiko ir tai, kad jaunuoliai brandos egzaminus laiko dvejus metus – bent jau pačiai tokia tvarka suteikė šiek tiek ramybės ir užtikrintumo, kad viena diena nesugriaus visų ateities planų.

„Dabar bent jau man ta sistema atrodo labai aiški. Aišku, kyla daug diskusijų dėl to, ar gerai, ar nelabai gerai, kad ir 11-oje klasėje reikia laikyti egzaminus, nes dabar kaip ir dvigubai daugiau stresuojame.

Tačiau bent jau man tai palengvino stresą ta prasme, kad egzaminas padalintas į dvi dalis. Galbūt šiek tiek mažiau nerimo ir praėjusiais, ir šiais metais, nes žinau, kad ne nuo vienos dienos priklauso egzamino rezultatas. Tai manau, kad čia buvo geras sprendimas“, – vertino S. Lajauskytė.

O štai paklausta, kaip vertina valdžios sprendimą atšaukti nuo rugsėjo turėjusią įsigalioti tvarką, dėl kurios Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) teigiamu balu neišlaikę dešimtokai nebūtų perkelti į 11 klasę, šimtukininkė iš Klaipėdos aiškino ir pati žinanti nemažai mokinių, kurie per kelerius likusius metus gimnazijose pažengia labai daug, tad šansą suteikti reikia.

„Manau, kad yra įmanoma pasivyti ar bent prisivyti kitus. Galbūt ir gerai, kad atšauktas šis sprendimas, nes tai tikrai sukeltų didžiulį stresą – kad neišlaikęs patikrinimo toliau negali tęsti mokslų.

Tikrai yra įmanoma labai stipriai pasistengti per tuos kelerius metus“, – svarstė Smiltė.