Prezidentūra tikisi R. Popovienės lyderystės: reikia nedelsiant kurti pagalbos sistemą mokiniams

„Prezidentas tikisi, kad tų trijų metų užteks pasiruošti visą mokinio pagalbos paketą ir kartu pasiruošti visas galimas mokinio karjeros, ateities mokymosi kryptis, neišmetant nei vieno žmogaus iš sistemos“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Nausėdos patarėja.

„Mes tikimės, kad ministrė (Raminta Popovienė – ELTA) supras, kad reikia nedelsiant sukurti pagalbos sistemą. Mes supratome iš diskusijos, kuri vyko vakar pas mus (prezidento – ELTA) rūmuose kad pagrindinė problema yra ne slenkstiniai pasiekimai ar patys Pagrindinio ugdymo patikrinimo procesai. Pagrindinė problema yra 20 proc. arba penktadalis vaikų, neišlaikančių to PUPP (Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo – ELTA) slenkstiniu lygmeniu“, – teigė J. Litvinaitė.

Pasak J. Litvinaitės, svarbu peržiūrėti, kodėl dalyje savivaldybių pagalbos sistema moksleiviams neveikia.

„Pirmiausia (reikia – ELTA) sustyguoti pagalbos sistemą, pasižiūrėti, kodėl kai kuriose savivaldybėse pagalbos sistema neveikia. Greičiausiai savivaldybėms yra per sunki našta vienoms būti atsakingoms už pagalbos mokiniams organizavimą“, – kalbėjo Prezidentūros atstovė.

Taip pat, J. Litvinaitės teigimu, svarbu numatyti ir alternatyvias galimybes tiems mokiniams, kurie neperžengia PUPP slenksčio.

„Tai galėtų būti ir parengiamojo kurso suorganizavimas, ir vasaros stovyklų organizavimas, ir pagalba ankstyvose laikotarpiuose, tarkime, po NMPP (Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų – ELTA) ketvirtoje, aštuntoje klasėje. Mechanizmų tikrai yra“, – kalbėjo ji.

Kartu prezidento patarėja pabrėžė, kad problemą būtina spręsti iš esmės, o ne tik atsisakyti planuotų taikyti reikalavimų dešimtokams.

„Sakyti, kad penktadalis (…) neišlaiko egzaminų, nes tai yra didelis emocinis ar nerimo iššūkis, ar dėl aplinkybių, nelabai galima. Jeigu būtų vienas, du procentai neišlaikę, mes galėtumėme sakyti, kad tą dieną buvo ne ta nuotaika, galbūt buvo asmeninės aplinkybės nepalankios. Tada sistema gebėtų taikyti išimtis, susidoroti su problema. Bet šiandien pačiai ministrei nuolat kartojant, kad 5000 vaikų neišlaiko, dėl to išdalinkime jiems pažymėjimus, tai neskamba patikimai“, – tvirtino prezidento patarėja.

Kaip skelbė ELTA, prezidentas penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.

G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.

Dėl šalies vadovo veto dar turės apsispręsti Seimas.

2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.