„Gerbiu prezidento sprendimą vetuoti Švietimo įstatymo pakeitimus dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenksčio“, – atsakyme Eltai nurodė R. Popovienė.
„Tačiau kartu turime pripažinti ir kitą dalyką – PUPP slenksčio įsigaliojimo nukėlimas problemos neišsprendžia, jis ją tik atideda“, – pabrėžia ji.
Anot jos, ši situacija rodo, jog būtina anksčiau pastebėti moksleivių patiriamus sunkumus ugdymo proceso metu.
Susiję straipsniai
„Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis sprendimas, matau aiškų prioritetą – turime daug anksčiau pastebėti mokymosi sunkumus ir padėti vaikams juos įveikti. Kartu su savivaldybėmis, mokyklų vadovais, mokytojais ir visa švietimo bendruomene turime susitarti, kaip stiprinti mokinių pasiekimus dar iki dešimtos klasės, kad kuo mažiau vaikų apskritai susidurtų su nesėkme PUPP“, – akcentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė.
Kaip skelbta, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
Apie tai penktadienio popietę pranešė Prezidentūra.
G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
G. Nausėdos teigimu, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi parodyti, kad žmogus yra įgijęs bent pagrindines mokykloje numatytas žinias ir gebėjimus. Prezidento vertinimu, slenkstinis pasiekimų lygis nėra aukštas ar atrankinis reikalavimas – tai tik minimalus rezultatas, kurį turėtų pasiekti baigęs pagrindinio ugdymo programą mokinys.
Situaciją aptarė susitikime su švietimo atstovais
Šalies vadovas ketvirtadienį susitiko su švietimo atstovais ir aptarė PUPP kartelės atšaukimo klausimą.
Šiame susitikime dalyvavę savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai ragino prezidentą įstatymą pasirašyti, tuo metu dalis ekspertų teigė, kad kartelės atsisakymas neišspręs prastėjančių mokinių pasiekimų problemos.
Savo ruožtu prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė sakė, kad šioje situacijoje bus sunku priimti sprendimą, kuris tiktų visoms pusėms.
Kaip skelbė ELTA, 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.