Vis daugiau šeimų itin svarbiu tikslu laiko vaiko patekimą į stipriausias gimnazijas po aštuntos klasės. Tą lemia objektyvi priežastis – būtent šios mokyklos kasmet demonstruoja aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus Lietuvoje ir reikšmingai padidina mokinių galimybes ateityje įstoti į prestižines ir valstybės finansuojamas studijų vietas.
„Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie valstybinių brandos egzaminų sudėtingumą, tačiau praktikoje matome kitą tendenciją – šeimos vis anksčiau supranta, kad vienas svarbiausių sprendimų akademiniame kelyje priimamas dar po aštuntos klasės. Patekimas į stiprią gimnaziją savaime negarantuoja aukštų brandos egzaminų rezultatų, tačiau suteikia aplinką, kurioje tikimybė juos pasiekti yra gerokai didesnė“, – sako Alfa Klasės personalo vadovė Kristina Mačulska.
Konkurencija dėl vietų stipriausiose gimnazijose kasmet didėja
Susiję straipsniai
Į vieną vietą stipriausiose Vilniaus gimnazijose šiandien pretenduoja nuo keturių iki penkių mokinių – tokia konkurencija jau primena stojimus į konkurencingiausias universitetų studijų programas.
Šiemet į Vilniaus licėjų pretendavo kiek daugiau nei 700 mokinių, o kasmet priimama tik apie 120–150. Tai reiškia, kad vietą gauna maždaug kas penktas kandidatas. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje konkurencija taip pat didelė – stojamuosiuose dalyvavo beveik 900 mokinių, o priimta 240. Taigi sėkmingai įstoja tik maždaug kas ketvirtas pretendentas. Ne mažesnio susidomėjimo sulaukia ir Mykolo Biržiškos gimnazija, kuri šiemet priėmė 210 būsimų gimnazistų.
Tokia konkurencija keičia ir šeimų požiūrį į mokymosi rezultatus ankstesnėse klasėse. Pasiruošimas stojimams į gimnaziją vis dažniau pradedamas ne likus kelioms savaitėms iki egzaminų, o prieš kelis mėnesius ar net metus. Kiekvienos gimnazijos stojamieji egzaminai skiriasi, todėl norint įstoti į konkrečią gimnaziją, specializuotas pasiruošimas su korepetitoriumi tampa neišvengiamas.
Didėjančios konkurencijos dėl vietų gimnazijose priežastis slypi ir VBE rezultatuose
Stipriausios gimnazijos populiarios ne vien dėl savo reputacijos. Žurnalo „Reitingai“ duomenys rodo, kad jų mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai reikšmingai lenkia šalies vidurkį.
Matematikos valstybinio brandos egzamino vidurkis Vilniaus licėjuje siekia 98,67 balo, Mykolo Biržiškos gimnazijoje – 93,57, o Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje – 91,11. Tuo tarpu už penkiasdešimtuko esančių mokyklų matematikos egzamino vidurkis nesiekia 70 balų.
Panaši tendencija matoma ir lietuvių kalbos egzamino rezultatuose. Vilniaus licėjaus mokinių vidurkis siekia 86,34 balo, Mykolo Biržiškos gimnazijos – 84,47, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos – 77,71, o už penkiasdešimtuko esančių mokyklų vidurkiai yra mažiau nei 70 balų.
Tokie egzaminų rezultatų skirtumai gali reikšmingai nulemti mokinių galimybes įstoti į užsienio universitetų studijų programas ar gauti valstybės finansuojamą vietą Lietuvos universitetuose.
Natūralu, kad iš dalies tokie rezultatai atsiranda todėl, jog stipriausios gimnazijos atsirenka akademiškai stipresnius mokinius. Vis dėlto ne mažiau svarbi yra ir mokymosi aplinka – aukštesni lūkesčiai, stipresnė bendraamžių motyvacija ir nuoseklesnė akademinė kultūra. Būtent todėl vis daugiau mokinių siekia vietos geriausiose gimnazijose.
Alfa Klasės duomenys: nuoseklus pasiruošimas reikšmingai padidina įstojimo tikimybę
Konkurencingoje atrankoje vis didesnę reikšmę įgauna sistemingas pasiruošimas stojamiesiems. Remiantis pastarųjų metų Alfa Klasės duomenimis, maždaug 11 procentų visų stojančiųjų į Vilniaus licėjų, Mykolo Biržiškos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijas ruošiasi kartu su Alfa Klasės korepetitoriais. Tuo tarpu tarp įstojusių mokinių Alfa Klasės mokiniai sudaro apie 22 procentus. Tai reiškia, kad Alfa Klasės mokinių tikimybė sėkmingai įstoti yra daugiau nei du kartus didesnė už vidutinio kandidato.
Žvelgiant į skaičius praktiškai, tarp šiemet į Vilniaus licėjų įstojusių mokinių maždaug vieną pilną klasę sudaro mokiniai, kurie stojimams ruošėsi kartu su Alfa Klasės korepetitoriais.
Pasak Alfa Klasės personalo vadovės, tokią sėkmę pirmiausia lemia ne intensyvus pasiruošimas paskutinėmis savaitėmis, o sistemingas darbas.
„Didžiausią pažangą matome tarp mokinių, kurie pasiruošimą pradeda iš anksto. Per kelis mėnesius galima ne tik išmokti stojimams reikalingas temas, bet ir užpildyti ankstesnių klasių spragas, priprasti prie užduočių formato ir sustiprinti pasitikėjimą savimi. Būtent nuoseklumas dažniausiai ir tampa tuo veiksniu, kuris konkurencingoje atrankoje nulemia rezultatą“, – sako Alfa Klasės personalo vadovė Kristina Mačulska.
Didėjanti konkurencija keičia ir tėvų požiūrį. Jeigu anksčiau korepetitoriai dažniausiai buvo siejami su pagalba tada, kai vaikui nesisekdavo mokytis, šiandien jie vis dažniau tampa svarbia priemone siekiantiems geriausių akademinių rezultatų.
Alfa Klasėje mokiniai stojimams į gimnazijas renkasi individualias pamokas arba specializuotus 3–4 mėnesių pasirengimo kursus. Pasak Alfa Klasės personalo vadovės, dalis šeimų tokį pasiruošimą vertina ne tik kaip pagalbą prieš stojamuosius, bet ir kaip ilgalaikę investiciją į vaiko akademinius pasiekimus ir galimybes įstoti į valstybės finansuojamas studijas.
Kol vyksta diskusijos dėl VBE, formuojasi naujos mokinių ugdymo tendencijos
Diskusijos apie valstybinių brandos egzaminų ateitį neabejotinai išliks svarbios. Tačiau kol ieškoma geriausio egzaminų modelio, šeimos savo sprendimus priima jau šiandien. Vis daugiau jų siekia ne prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių egzaminų reikalavimų, o kuo anksčiau sudaryti vaikui sąlygas mokytis aplinkoje, kurioje aukšti akademiniai pasiekimai tampa labiau tikėtini.
Būtent todėl konkurencija dėl vietų stipriausiose gimnazijose kasmet didėja. Ji rodo ne tik augantį šeimų dėmesį stojimams po aštuntos klasės, bet ir platesnį pokytį – vis daugiau tėvų akademinę vaikų sėkmę pradeda sieti ne su paskutiniais pasiruošimo mėnesiais prieš brandos egzaminus, o su ilgalaikiu mokymosi procesu, prasidedančiu gerokai anksčiau nei dvyliktoje klasėje.