ŠMSM teigimu, ši išimtis bus taikoma tautinių mažumų ir lietuviškoms gimnazijoms, jeigu jos yra vienintelės toje vietovėje.
Galutinį sprendimą dėl mažesnio skaičiaus klasėse priims savivaldybių tarybos.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, šiais pakeitimais siekiama išsaugoti tautinių mažumų mokyklas rajonuose, kad mokiniai galėtų mokytis arčiau namų.
Susiję straipsniai
„Apie mokinių skaičių klasėse buvo diskutuota ir liepą Vilniuje vykusiame dvišalės Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės pasitarime. Mokinių skaičius apskritai Lietuvoje mažėja, todėl turime lanksčiai reaguoti į pokyčius, nepabloginti ugdymosi sąlygų“, – pranešime cituojama R. Popovienė.
Ministrų kabinetas praėjusių metų pavasarį leido miestelių gimnazijose sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokysis nebe 21, o ne mažiau kaip 12 mokinių, savivaldybei prisidedant 50 proc. mokymo lėšų. Tačiau šis pakeitimas nebuvo taikomas tautinių mažumų mokykloms.
Pasak ministerijos, nuo rugsėjo mažose regionų gimnazijose taip pat bus leidžiamas mažesnis negu 60 mokinių skaičius, nepaisant to, kokia kalba jose vykdomas ugdymas.
Nuo 2022 metų galiojusios mokyklų tinklo nuostatos buvo nustačiusios, kad mokykla, jeigu joje buvo likę 60 ar mažiau mokinių, turėjo tapti kitos mokyklos skyriumi.
Įsigaliojus pakeitimams, išimtimi galės pasinaudoti mokyklos tautinės mažumos kalba ir Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajono savivaldybėse esančios mokyklos lietuvių kalba, jeigu tokia mokykla yra vienintelė toje vietovėje.