„Rugsėjis visada laukiamas ir pasitinkamas su pasiruošimu bei įvairiais darbais“, – Eltai sakė R. Popovienė.
Ministrė taip pat akcentavo, kad šiuo metu koreguojamas ir pristatomas ugdymo planas, sprendžiami techniniai klausimai. Nuo šių mokslo metų taip pat keičiasi socialinių ir pilietinių valandų tvarka – jų skaičius mažinamas, o mokiniams suteikiama galimybė dalį valandų pasirinkti vasarą arba perkelti į kitus metus. Daugiau dėmesio numatoma skirti projektinėms veikloms.
Nors šių metų valstybiniai brandos egzaminai jau baigėsi, ministerija jau ruošiasi kitiems.
G. Nausėda nusprendė atidėti griežtesnius reikalavimus dešimtokams
„Pagrindinis uždavinys – valstybiniai brandos egzaminai. Jie ką tik pasibaigė, tačiau turime ruoštis jau kitų metų egzaminams“, – teigė ministrė.
Mokytojų atlyginimai bus didinami
Susiję straipsniai
R. Popovienė patvirtino, kad mokytojų atlyginimai ir toliau bus didinami. Pagrindiniai įsipareigojimai yra įtvirtinti šakos kolektyvinėje sutartyje, o tam reikalingos lėšos numatytos trejų metų biudžete.
„Mes jų tikrai laikysimės“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, darbo užmokestis bus didinamas pagal šakos kolektyvinėje sutartyje numatytą tvarką.
Žada sprendimos dėl emocinės sveikatos
Pasak ministrės, viena iš sričių, kurioje švietimo sistemai dar reikia papildomų sprendimų, yra mokinių emocinė sveikata. Šiuo klausimu ministerija ketina bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija.
„Didelį dėmesį skirsime emocinės sveikatos stiprinimui, bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija“, – sakė R. Popovienė.
Iššūkių išlieka ir švietimo pagalbos srityje, ypač užtikrinant psichologų etatus mokyklose. Ministrė taip pat akcentavo įtraukųjį ugdymą, kuriam esą reikia tiek papildomų darbuotojų, tiek finansinių išteklių.
„Įtraukusis ugdymas, kuris pradėtas įgyvendinti palyginti neseniai, taip pat reikalauja didelio dėmesio ir investicijų – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių“, – teigė ji.
Mažesnis mokinių skaičius leido išsaugoti regionines gimnazijas
Kalbėdama apie klasių komplektavimą, R. Popovienė priminė, kad pagrindiniai sprendimai buvo priimti dar 2025 metais, kai gimnazijose minimalus mokinių skaičius sumažintas iki 12.
Pasak ministrės, tai leido išsaugoti beveik 42 gimnazijas ir 48 klases regionuose.
„Čia tikrai noriu padėkoti ir savivaldybėms“, – sakė ji.
Atskiri sprendimai taip pat priimti dėl tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų Trakų, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Tai, anot R. Popovienės, leis regionuose išlaikyti mažesnes mokyklas – tiek lietuviškas, tiek tautinių mažumų, pavyzdžiui, lenkų.
Tolesnius sprendimus dėl mokyklų tinklo priima savivaldybės, tvirtindamos savo mokyklų tinklo optimizavimo planus ir vadovaudamosi galiojančiais teisės aktais.
Vadovėlių aprūpinimo situacija gerėja
R. Popovienė taip pat teigė, kad vadovėlių aprūpinimo klausimas artėja prie sprendimo.
„Situacija dabar jau yra gera, nes esame tarsi finišo tiesiojoje dėl vadovėlių aprūpinimo“, – sakė ministrė.
Vis dar išlieka pavienių problemų. Pavyzdžiui, šiuo metu rengiamas fizikos vadovėlis. Taip pat tęsiamas darbas dėl tautinių mažumų mokykloms skirtų vadovėlių.
Pagal numatytą planą, iki 2027 metų ketinama išleisti ir įsigyti visus pradinių klasių tautinių mažumų gimtosios kalbos, įskaitant lenkų kalbos, vadovėlius. 5–8 klasių vadovėlius planuojama baigti rengti ir įsigyti 2028 metais.
Šiuo metu ministerija taip pat renka informaciją apie vyresniųjų klasių vadovėlių poreikį, kad būtų galima įvertinti jų trūkumą. Tautinių mažumų mokykloms papildomai numatoma skirti 2 mln. eurų.